„Paskutinis pasaulio žiniasklaidos laisvės indeksas pateikė staigmenų, atkreipė dėmesį į miglotą realybę ir patvirtino tam tikras tendencijas“, – teigia Jeanas Francois Julliardas, „Reporteriai be sienų“ generalinis sekretorius.
„Labiau nei bet kada ankščiau mes stebime ekonominę plėtrą, institucijų reformas ir pagarbą pagrindinėms teisėms, kurie ne visada eina koja kojon su realybe. Žiniasklaidos laisvės gynyba tęsia savo kovą, t.y. senosios demokratinės Europos budrumo kovą prieš totalitarinių režimų priespaudą ir neteisybę visame pasaulyje.
Mes turime pasveikinti tokius spaudos laisvės variklius, kaip Suomija, Islandija, Norvegija, Švedija ir Šveicarija. Taip pat turime pagerbti žmogaus teisių gynėjus ir aktyvistus, žurnalistus ir interneto dienoraščių autorius, kurie drąsiai gina teisę pasisakyti. Mes raginame paleisti Liu Xiaobo į laisvę, kuris yra spaudimo už bandymą laisvai reikštis Kinijoje simbolis. Kinijos cenzūra iki šiol skatina žmones susilaikyti nuo nuomonės išsakymo. Mes smerkiame Kinijos vyriausybę už pasirinktą kelią, iš kurio beveik neįmanoma rasti išėjimo.
Nerimą kelia ir tai, kad Europos Sąjungos šalių reitingas krenta mūsų nustatytame indekse. Jei nebus dedamos pastangos į spaudos laisvės lygio kėlimą, Europos Sąjunga rizikuoja prarasti savo pozicijas, kaip pagarbos žmonių teisėms pasaulinė lyderė. Ir jei tai įvyks, kaip ji galėtų įtikinti, kad prašo autoritarinių režimų daryti patobulinimus? Kyla skubi būtinybė Europos šalims susigrąžinti savo pavyzdinį statusą.
Mes taip pat nerimaujame dėl griežtos šalių, esančių žemose indekso pozicijose taikomos politikos. Ruanda, Pietų Afrika, Sirija, Birma ir Š. Korėja taiko represines priemones žurnalistams. Tai nežada nieko gero 2011 metams. Deja, ne tik autoritarinėms šalims reikia pasikeitimų ir tobulinimų.“
Europos sąjunga praranda savo lyderio statusą
„Žurnalistai be sienų“ ne kartą išreiškė savo susirūpinimą dėl blogėjančios spaudos laisvės padėties Europos Sąjungoje ir 2010 metų indeksas patvirtina šią tendenciją. Trylika iš ES narių patenka į lyderių dvidešimtuką, tačiau keturiolika kitų narių turi labai mažą reitingą. Italija yra 49-oje vietoje, Rumunija – 52-oje, Graikija – 71-oje, o Bulgarija – 74-oje. Europos Sąjunga nėra vienalytė žiniasklaidos laisvės atžvilgiu. Atotrūkis tarp pavyzdingų ir nepavyzdingų šalių vis didėja, kontrastas tampa vis ryškesnis.
Progreso nebuvo ir šalyse, kurioms „Reporteriai be sienų“ jau buvo nurodę keletą problemų. Prancūzijoje ir Italijoje tokie įvykiai, kaip žurnalistinių informacijos šaltinių pažeidimai, žiniasklaidos koncentracija vienose rankose, oficialių vyriausybės pareigūnų nepakantumas, žurnalistų niekinimas ir jų darbo smerkimas, teisminės bylos, parodo šių šalių nesugebėjimą pakeisti neigiamą tendenciją.
Šiaurės Europa kaip visada pavyzdingiausia
Kelios šalys dalinasi pirmąją indeksų vietą. Šiemet tai Suomija, Islandija, Nyderlandai, Norvegija, Švedija ir Šveicarija. Šios šalys nuo pat 2002 metų, kai buvo pradėtas sudarinėti indeksų reitingas, garbingai pirmavo. Norvegija ir Islandija beveik visada buvo tarp šalių, kurios dalinasi pirmąją poziciją, išskyrus 2006 metus (Norvegija) ir 2009 metus (Islandija). Šios šešios šalys yra geriausi pavyzdžiai, kaip reikia gerbti žurnalistus ir žiniasklaidą, kaip saugoti juos nuo smerkimo ir įžeidimų.
Šios šalys nuolat progresuoja. Islandijoje, pavyzdžiui, svarstomas naujas įstatymas, kurį iškėlė Šiuolaikinės Islandijos žiniasklaidos Iniciatyva, pagal kurį šalyje bus įteisintas unikalus žiniasklaidos apsaugos lygis. Švedija išsiskiria savo spaudos laisvės įstatymu, pagal kurį sukuriamas palankiausias klimatas žurnalistiniams darbui, tvirtinant institucijas ir skatinant pagarbą visiems visuomenės sluoksniams, įskaitant žiniasklaidą, kurios demokratinis vaidmuo labai stiprus.
Dešimt šalių, kuriose nėra taip gerai būti žurnalistu
Pastaraisiais metais „Reporteriai be sienų“ ypatingą dėmesį skyrė trims šalims, kurios užėmė žemiausias pozicijas spaudos laisvės indeksų reitinguose. Tai Eritrėja, Šiaurės Korėja ir Turkmenistanas. Šiais metais didesnė grupė iš dešimties šalių, pasižyminčių žurnalistų persekiojimu arba naujienų ir informacijos nebuvimu, susibūrė kartu reitingo apačioje. Spaudos laisvės padėtis vis blogėja šiose šalyse ir darosi vis sunkiau pasakyti, kurioje šalyje ji blogesnė už kitų.
Verta paminėti, kad pirmą kartą nuo 2002 metų, Kuba neįėjo į „blogiausių“ šalių dešimtuką. Visa tai dėl 14 žurnalistų ir 22 spaudos laisvės aktyvistų atleidimo. Bet dėl to padėtis iš esmės nepasikeitė. Politiniai disidentai ir nepriklausomi žurnalistai vis dar susiduria su cenzūra ir represijomis kiekvieną dieną.
Laisvė yra varžoma Birmoje, kurioje kitą mėnesį vyks parlamento rinkimai, ir retas žurnalistas bando pateikti informaciją, nes susiduria su įkalinimu ir priverstiniu darbu.
Galiausiai Afganistane, Pakistane, Somalyje ir Meksikoje, šalyse, kuriose vyksta atviras pilietinis karas ar kitokios rūšies vidaus konfliktai, stebimi chaosas, prievarta ir nebaudžiamumo kultūra, o spauda tampa viso to auka. Tai yra vienos pavojingiausių šalių ir agresija čia tiesiogiai paliečia žurnalistus, tokius kaip prancūzų žurnalistas Stephane Taponier ir Herve Ghesquiere, kurie buvo laikomi įkaitais Afganistane 300 dienų.
Ekonomikos augimas negarantuoja spaudos laisvės
Dėl palankių teisinių aktų Brazilija pakilo 12 laiptelių ir užėmė 58 vietą, Indija nukrito 17 laiptelių į apačią ir užėmė 122 poziciją. Rusija, kurioje buvo daug neigiamų įvykių praėjusiais metais, užima menką 140 vietą. Nepaisant ryškios ir aktyvios interneto dienoraščių raidos tendencijos, Kinijoje vis dar egzistuoja cenzūra, o kalėjimuose kamuojasi disidentai. Ji užima 171 poziciją. Šių keturių šalių atsakomybė auga ir jos privalo vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su pagrindinėmis laisvėmis.
Norėtume paminėti, kad Lietuva šiame spaudos laisvės indeksų reitinge užima 13-tą vietą.
