šmsm

Bendrame Europos ir kitų pasaulio šalių už sportą atsakingų ministrų nuotoliniame pasitarime sutarta parengti bendrą pareiškimą siekiant užkirsti kelią bandymams gražinti Rusiją ir Baltarusiją atstovaujančius sportininkus į tarptautines sporto varžybas. Susitikime dalyvavo 35 valstybių, tarp kurių JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Nyderlandų, Kanados, Australijos, Japonijos, Šiaurės, Baltijos šalių ir kitų, atstovai.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime nariams kelia nerimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuojamas įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, rašoma pranešime spaudai. Pasak parlamentarų, 2024 m. rugsėjį įsigaliosiantiems Švietimo įstatymo pakeitimams mokyklos nėra paruoštos, vėluojama diegiant infrastruktūrą, trūksta pagalbos mokyklose dirbantiems pedagogams.

Siekiant plėsti ir gilinti dvišalį bendradarbiavimą, Taivane lankosi Lietuvos mokslininkų delegacija, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Anot jos, daugiausia dėmesio skiriama bendradarbiavimui lazerių fizikos ir biotechnologijų srityse. Į šią autonominę salą šalies mokslininkai tai pat buvo pakviesti pasidalinti savo pasiekimais.

Ministrų kabinetas trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skyrė daugiau kaip 38 mln. eurų iš Ukrainos atvykusiems karo pabėgėliams ugdyti. Ši suma skirta šiems mokslo metams. Pati ministerija tam tikslui prašė beveik dvigubai daugiau lėšų – per 65 mln. eurų. „Ukraina patikėjo mums svarbiausią savo turtą – vaikus. Ir mes jais deramai pasirūpinsime“, – ministerijos pranešime trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Didžiausia suma – 34,23 mln.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūloma kitais mokslo metais rengiant sveikatos priežiūros specialistus priimti 199 asmenimis daugiau į valstybės finansuojamas vietas, šį skaičių padidinant iki daugiau kaip 2700.  Kaip antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, tokį siūlymą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) 2023–2024 mokslo metams pateikė Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas (VUK).  ŠMSM bei Vyriausy...

Nuo 2024-ųjų metų visos šalies bendrojo ugdymo mokyklos privalės mokyti visus vaikus, taip pat ir turinčius negalią. Mokyklų direktoriai į tai žiūri su nerimu ir sako, kad mokyklos tam yra dar nepasiruošusios. Daugelyje mokyklų nėra liftų, trūksta padėjėjų, o ir patys mokytojai sako tam dar nepasirengę. Sąlygos turintiems negalią vaikams nesudarytos, nors iki reformos starto liko vos vieneri metai.

1290 – tiek pedagogų Užimtumo tarnyboje ieško darbo. Nepaisant to, mokytojų stygius mokyklose pasiekė kritinį tašką. Dalyje šalies regionų jau skambinama pavojaus varpais, nes bijoma, kad po kelerių metų nebebus kam mokyti vaikus matematikos, chemijos, fizikos, biologijos, informacinių technologijų.

Patenkinamo lygio nepasiekusių dešimtokų nukreipimas į profesines mokyklas būtų socialiai neteisingas ir kenktų profesinio ugdymo prestižui, sako prezidento patarėja Jolanta Urbanovič. „Lyg ir žingsnis atgal“, – teigė ji antradienį Žinių radijui komentuodama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą pertvarką dėl privalomo mokinių pasiekimų vertinimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skyrė beveik 40 tūkst. eurų septynių organizacijų išlaidoms, patirtoms siekiant padėti Ukrainos aukšto meistriškumo sportininkams bei treneriams, iš dalies finansuoti, antradienį pranešė ministerija. Lietuvos imtynių federacijai skirta 10 tūkst. eurų, beveik 8 tūkst. eurų teko Lietuvos irklavimo federacijai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo, kad mokslus vienuoliktoje klasėje norintys tęsti dešimtokai nuo 2025-ųjų turės išlaikyti žinių patikrinimą teigiamu balu, ketvirtokams ir aštuntokams žinių patikrinimai taptų privalomi.

Skandalais pagarsėjusi Astra Genovaitė Astrauskaitė grįžta dirbti mokytoja. Anot švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, tai nepateisinama, o mokyklos, priėmusios A. G. Astrauskaitę dirbti laukia tarnybinis patikrinimas. Nuomone apie A. G. Astrauskaitės įdarbinimą J. Šiugždinienė pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje. „Nesuprantu, kaip gali atsitikti, kad skandalingai pagarsėjusi Astra Astrauskaitė vėl priimta dirbti į mokyklą mokytoja“, – rašo ministrė.

Ukrainiečių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose iki metų pabaigos paskirstyta 420 tūkst. eurų, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Ministrės Jurgitos Šiugždinienės įsakymu paskirstytos lėšos 21 aukštajai mokyklai, į valstybės nefinansuojamas vietas priėmusioms iš Ukrainos atvykusius studentus.

Ministerija skyrė per 80 tūkst. eurų Ukrainos sportininkams Vilnius, spalio 20 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šią savaitę paskirstė finansavimą į Lietuvą persikėlusiems Ukrainos sportininkams. Lėšos jiems bus skirtos per Lietuvos sporto federacijas. Iš viso švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės įsakymu septynių sporto šakų federacijoms paskirstyta 81,5 tūkst. eurų. Daugiausia – atitinkamai 20 ir 19 tūkst.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia vis dar laukianti Tarptautinės Ukrainos mokyklos dokumentų, reikiamų skirti mokinio krepšelio lėšas įstaigai, ji galėtų pretenduoti į 2,5 mln. eurų per metus. Ministerijos teigimu, mokykla savo dviejuose padaliniuose sostinėje, Vilniaus kolegijos patalpose, ir Klaipėdoje deklaruoja mokanti apie tūkstantį moksleivių iš šiuo metu jau turinti per 90 pedagogų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ieško galimybių Vilniaus rajone, Riešėje, pastatyti lietuvišką darželį, nes Vilniaus rajono savivaldybė to nedaro. Savivaldybė savo ruožtu kaltinimus atmeta ir apgailestauja, kad ministerija su ja nederina savo planų. Ministrė: situacija – nenormali Apie planus Vilniaus rajone statyti lietuvišką vaikų darželį ministrė Jurgita Šiugždinienė pranešė trečiadienį per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį.

Klaipėdos politikai ieško teisinių būdų, kaip padėti oficialiai Lietuvoje neįregistruotos Tarptautinės Ukrainos mokyklos uostamiesčio padaliniui, kuriame besimokantys vaikai neturi sporto erdvės, negauna nemokamo maitinimo. Įstaiga taip pat neturi lėšų patalpų nuomai padengti.  „Mūsų statusas nepasikeitė nuo praėjusios savaitės.

Meilės Lukšienės premijos laureatu antradienį išrinktas Kauno rajono Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinės mokyklos pradinių klasių mokytojas Ąžuolas Jašinskas, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). „Norėčiau šia premija pasidalyti su visais mokytojais, kurie mane augino. Išsirinkau darbą, kurį dirbdamas mėgaujuosi. Noriu padėkoti ir žmonai, kuri taip pat pedagogė, ir turi kantrybės mane išklausyti.

Planuojama, jog nuo 2023 metų pradžios turėtų pradėti veikti suaugusiųjų švietimo platforma, kurios tikslas – sudaryti sąlygas gyventojams gauti kompetencijų tobulinimo pasiūlymus, pagrįstus asmeniniu pasirinkimu. Kaip antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ši platforma vi veiks vieno langelio principu, savo individualioje paskyroje žmogus galės registruotis į mokymus, atšaukti dalyvavimą, kaupti informaciją apie baigtas mokymo programas.

Prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos susirinkusi nedidelė grupė aukštųjų mokyklų dėstytojų pirmadienį reikalavo atlyginimus pakelti bent 30 procentų. Ministerija teigia girdinti protestuotojus ir teigia, jog sprendimai dėl jų reikalavimų bus priimti vėliau.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, užvirė diskusijos, kaip Lietuvos mokyklose turėtų būti dėstoma rusų kalba. Vieni ragina išvis šią kalbą uždrausti, o ekspertai atšauna, kad rusų kalba – svarbi, bet reikia atsijoti grūdus nuo pelų. Tiksliau tariant, keisti Maskvos režimui pataikaujančius rusų kalbos vadovėlius, o iš rusų kalbos ir literatūros programos pašalinti imperinę Rusiją aukštinančius autorius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) trečiadienį pranešė ankstinanti nacionalinius ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimų patikrinimus – jie bus organizuojami sausio–vasario mėnesiais. Anksčiau nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai būdavo organizuojami pavasarį, paprastai balandžio mėnesį.

Rugsėjis jau ryt, o kai kurie studentai, į sostinę atvykę siekti aukštojo mokslo, dar suka galvas, kur gyventi. Vietų bendrabučiuose nėra, o išsinuomoti būsto dalis neturi galimybių – brangu. Į tokią situaciją pakliuvę studentai kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) „neūkiškumu“ ir „aukštojo mokslo vizijos neturėjimu“. Kad atkreiptų valdančiųjų dėmesį, keletas žmonių  trečiadienį susibūrė į mitingą.

Po 3 metų keisis tvarka vaikų darželiuose – ikimokyklinis ugdymas taps visuotinis, žada Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Įsigaliojus naujam įstatymui valstybė kiekvienam vaikui nuo 2 metų skirs vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Ar bus išspręstas vietų darželiuose trūkumas? Ministrė Jurgita Šiugždinienė pristato, kokie pokyčiai laukia. Planuojama, kad nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas taps visuotinis vaikams nuo 2 metų amžiaus.

Artėjant rudeniui pasigirsta kalbų apie vaikų grįžimą į mokyklą. Išaugusios maisto produktų kainos gąsdina – mokyklos bus priverstos sukti galvą, kaip pamaitinti pradinukus pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) nustatytą sumą. Seimo narė Vilija Targamadzė piktinasi, kad iki 3 eurų per dieną vaikų pusryčiams ir vakarienei toli gražu nepakaks. Primenama, kad nustatytais tarifais nepatenkinti ir verslininkai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijoms papildomai skiria 4,4 mln. eurų. Daugiausia lėšų skirta Lietuvos plaukimo federacijai – beveik 550 tūkst. eurų. 442 tūkst. eurų skirti lengvosios atletikos, 395 tūkst. eurų – krepšinio, 371 tūkst. eurų – irklavimo, 333 tūkst. eurų – baidarių ir kanojų irklavimo federacijoms.

Lietuvos moksleiviai įgis nacionalinio saugumo ir gynybos žinių dar mokyklos suole. Taip skelbia krašto apsaugos ir švietimo, mokslo ir sporto ministrai. Jų teigimu, vaikų ugdymas ir parengimas ekstremalioms situacijoms bei krašto gynybai yra prioritetinė valstybės užduotis. Pirmieji mokymai prasidės dar šių metų birželį 10-yje šalies mokyklų. Krašto apsaugos ministerija (KAM) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ruošia projektą, skirtą gynybos įgūdžiams ugdyti dar mokykloje.

Ministeriją ir Vilniaus miesto savivaldybę pasiekė informacija apie galimai skleidžiamą Rusijos propagandą. Lietuvos mokyklose kilo įtarimų dėl pedagogų pasisakymų, vadovybė laiko juos mažų mažiausiai neetiškais, dėl to dvi sostinės mokytojos turėjo atsisveikinti su darbo vieta. Portalo tv3.lt šaltinių teigimu, abi mokytojos dirbo sostinėje. Viena iš jų mokytojavo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje, o antroji pedagogė dirbo Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje.

Pandemija aukštyn kojomis apvertė ne vieną šalies sektorių, bet lemiamą smūgį sudavė švietimo sistemai. Pasirodo, mokyklų ir darželių direktoriai visiškai išseko ir skendi neviltyje. Jie seniai nebeskaičiuoja viršvalandžių ir taikstosi su mobingu. Ugdymo įstaigų vadovų kantrybė baigėsi: jie oficialiai kreipėsi į valdžią dėl slegiančių biurokratinių užduočių, su kuriomis nebesusitvarko.

Vaikų su negalia ugdymą supa įvairūs mitai, baimė ir stigma. Vis dar yra manančių, kad mokinio su negalia vieta yra tik specializuotoje mokykloje, tačiau per ateinančius dvejus metus viskas apsivers aukštyn kojomis – nesvarbu, kokią negalią ar kokių mokymosi ypatumų turi moksleivis, jam turės būti atvertos bendrojo ugdymo mokyklos durys. Specialistai perspėja, kad namų darbus mokyklos turi pradėti ruošti jau dabar.

Kitais metais stosiantiesiems į universitetus ir kolegijas konkursinio balo skaičiavimo principai išlieka panašūs kaip 2021 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino konkursinę eilę stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas 2022 m. Vienintelė naujovė – stojant į teologijos programas privalomas stojamasis egzaminas, rašoma pranešime spaudai.

Asmenys, įgiję tam tikras specialybes aukštojoje mokykloje, bet neturintys pedagoginio išsilavinimo turės daugiau galimybių tapti mokytojais, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Anot ministerijos, ministrės Jurgitos Šiugždinienės pakeisti kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams plės galimybes į mokyklas ateiti profesionalams iš kitų sričių, jie pedagogo kvalifikaciją galės įgyti jau dirbdami mokykloje, per dvejus metus nuo darbo pradžios.

Nuo 2024 m. taikyti vienodus reikalavimus tiek stojantiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas, taip pat – aukštosioms mokykloms skirti papildomą finansavimą už studijų veiklos pasiekimus. Šios nuostatos įsigalioja Seimui priėmus Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisas, kurias pasiūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) pirmadienį pasirašyta švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis: numatytas per 12 proc. algų augimas nuo sausio. Sutartyje numatyta skirti papildomai 12,49 proc. lėšų mokytojų, mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų, taip pat mokslą ir studijas aptarnaujančių neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti nuo sausio 1 dienos.

Imuniteto COVID-19 ligai neturintiems moksleiviams mokyklose yra rekomenduojama periodiškai testuotis dėl koronaviruso. Besitestuojančius moksleivius turi prižiūrėti arba sveikatos specialistas, arba mokyklos paskirtas asmuo, tačiau mokytojai skundžiasi, kad dažnu atveju jiems patiems tenka rūpintis savo moksleivių testavimu, o už tai esą nėra apmokama. Mokyklų vadovai neslepia, kad ir jiems patiems kartais tenka padėti su moksleivių testavimu, mat sveikatos specialistų savivaldybėse trūksta.

Lietuvos mokiniai iškovojo keturis medalius Pasaulinėje geografijos olimpiadoje, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Rugpjūčio 10–16 d. nuotoliniu būdu vykusioje XVII tarptautinėje geografijos olimpiadoje Lietuvos mokiniai pelnė keturis medalius. Aukso medalį laimėjo Edgaras Zaboras iš Kretingos Pranciškonų gimnazijos, jo mokytojas Vilius Adomaitis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ragina stojančiuosius dalyvauti papildomame priėmime į aukštąsias mokyklas: universitetai ir kolegijos laukia būsimų inžinierių, informatikų, pedagogų, slaugytojų. Ministerija pranešė, kad nuo penktadienio galima teikti dokumentus papildomam priėmimui į aukštąsias mokyklas bendrojo priėmimo sistemoje, yra laisvų vietų inžinerijos mokslų, informatikos, pedagogikos, slaugos studijų kryptyse.

Vyriausybė šiandien pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui pakeisti ir papildyti Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą, o tai leidžia papildomai skirti 1,7 mln. eurų sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų 2021 metų aukšto meistriškumo sporto programoms.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė švietimo įstaigoms rekomendacijas dėl ugdymo naujais mokslo metais. Visose mokyklose bei savivaldybėse rugsėjį planuojamas visų mokinių grįžimas į mokyklas mokytis kontaktiniu būdu, mokykloms užtikrinant srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos sąlygas. „Rugsėjį visi mokiniai grįžta į klases.

Dėl COVID-19 pandemijos patirtiems mokymosi praradimams kompensuoti bus skirta papildomai 650 tūkst. eurų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šios lėšos bus skiriamos iš Vyriausybės rezervo.  Šie pinigai bus panaudoti mokinių, kurie patiria mokymosi sunkumų, konsultacijoms. Iš viso joms šiemet numatyta daugiau kaip 1,3 mln. eurų. Lėšos skiriamos atlyginti pedagogams už papildomas darbo valandas. Papildomoms konsultacijoms mokiniams ministerija buvo suplanavusi 698 tūkst.

Nuotolinio mokymo metu pradinių klasių moksleiviams kyla nauji iššūkiai, mat kai kuriose mokyklose vis daugiau pamokų yra savarankiškos, vaikams tenka dirbti be mokytojo įsikišimo. Tėvai pripažįsta – kartais tenka padėti visus darbus į šalį ir pačiam prisiimti mokytojo rolę. Tačiau esą galima įžvelgti ir savarankiško mokymosi pliusų. Viešojoje erdvėje pradinukai nuolatos linksniuojami kaip moksleivių grupė, kuriai reikėtų pačiai pirmai grįžti mokytis į mokyklas.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateiktam projektui, kuriuo siūloma kelti normines studijų kainas. Taip pat kils ir bazinis studijų kainų dydis tiek universitetuose, tiek kolegijose. Pasak ministrės Jurgitos Šiugždinienės, šis sprendimas padės suvienodinti visų studijų kokybę ir padidinti finansavimą. Kol kas mažiausią finansavimą gauna socialinių krypčių studijos.

Trečiadienį susitikime su prezidentu Gitanu Nausėda švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė aptarė galimus švietimo bendruomenės vakcinavimo prioritetus. Ministrės teigimu, pirmieji skiepo sulaukti gali pradinukų ir ikimokyklinukų mokytojai. Ministrė J. Šiugždinienė spaudos konferencijos metu teigė, jog šiuo metu mokytojų, kurie dirba ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, taip pat pradinėse mokyklose vakcinavimas yra numatytas prioriteto tvarka.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė atsakė į buvusių valdančiųjų siūlymus atšaukti abiturientų brandos egzaminus. Jos teigimu, to padaryti negalima dėl ugdymo rezultatų tarp skirtingo lygio mokyklų. J. Šiugždinienė antradienį vykusios spaudos konferencijos metu patvirtino, jog tokius buvusių valdančiųjų siūlymus girdėjo, tačiau paneigė, jog planuojama jų imtis. „Egzaminų atšaukti mes neplanuojame.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo didinti norminę aukštojo mokslo studijų kainą, siekiant gerinti patį studijų finansavimą. Projektą patvirtinus, visų studijų kaina kils nuo 8 iki daugiau nei 30 proc., planuojama sumažinti socialinių mokslų studijų krypčių valstybės finansuojamų vietų skaičių. Klausimą trečiadienį svarstys Vyriausybė. Tokio projekto patvirtinimas padidintų valstybės skiriamą finansavimą studijoms, tačiau tuo pačiu padidintų ir studijų kainą studentams.

Didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, didesnius atlyginimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams. Sumažinti didžiulius ir nepagrįstus skirtumus tarp skirtingų studijų kainų bei padidinti finansavimą socialinių mokslų studijoms. Nuo 2022 iki 2027 metų numatyti apie 35 mln. eurų aukštojo mokslo finansavimui padidinti.

Tikslinė pagalba abiturientams, socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams ir kitiems mokiniams, mokyklų aprūpinimas kompiuterine technika, pedagogų kompetencijų stiprinimas, vaikų priežiūra mokykloje. Tai numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtame pagalbos priemonių pakete, skirtame kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus. Jam skirta 7,5 mln. eurų. Šiuo metu yra apie 14 tūkst.

Siūlymai keisti šių metų brandos egzaminų eigą ir atsisakyti lietuvių kalbos įskaitos suskaidė švietimo bendruomenę. Kol vieni tokią iniciatyvą sveikina, kitiems kyla klausimas – ar to tikrai reikėjo? Ne ką mažiau šurmulio kelia ir neišsipildę norai egzaminų atsisakyti iš viso – jie esą jau seniai nebeatitinka šių dienų realybės.

Artėjant brandos egzaminams daugėja ir diskusijų apie tai, kaip juos šiemet reikėtų vykdyti. Švietimo ministerija jau teikia savo pirmuosius siūlymus, bet abiturientai skundžiasi – nuotolinis mokymas veikia ir fizinę, ir psichologinę sveikatą, tad tinkamai pasiruošti egzaminams itin sunku.

Po žiemos atostogų moksleiviai grįžta atgal į mokslus, didžioji dalis jų – nuotoliniu būdu. Išimtis taikoma tik kai kuriems pradinukams, kurių tėvai neturi galimybės dirbti iš namų. Visgi, tokių esą nėra daug – apie tūkstantį visoje Lietuvoje. Mažiau ir darželinukų – nuo sausio daugiau tėvų pasirinko pasinaudoti ligos išmoka ir vaikus prižiūrėti namuose.