Anot ministerijos, pilietiškumo ugdymas – vienas iš mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų 2023–2025 metais. Ministerija kvies aukštąsias mokyklas parengti nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas visiems mokytojams. Dalyvavimas šiose programose bus finansuojamas valstybės lėšomis.
Pilietinio ugdymo kompetencijų stiprinimas apima galimybę integruoti pilietiškumo ir nacionalinio saugumo pagrindus, medijų raštingumą, kritinio mąstymo ugdymą įvairių dalykų ugdymo procese ir mokyklos bendruomenės veikloje.
Atnaujintos ir atskiros programos – pilietiškumo, krašto gynybos įgūdžius mokiniai gali ugdytis ir dalyvaudami neformaliajame švietime, įsitraukdami į Lietuvos šaulių sąjungos veiklą ir kita.
„Atnaujinta privaloma Pilietiškumo pagrindų programa 9–10 klasių mokiniams, parengta nauja Gyvenimo įgūdžių programa, pagal kurią nuo rugsėjo mokysis 1–10 klasių mokiniai, joje taip pat įtrauktos pilietiškumo ugdymo temos apie atsakingą elgesį, pasvertus sprendimus, bendruomenės saugumą,“ – sako ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas.
Trečiadienį atnaujintos mokinių pilietiškumo ugdymo veiklos pristatomos Seimo švietimo ir mokslo komitete.
Anot patarėjo, atnaujinta pasirenkamoji Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa III–IV gimnazijos (11–12) klasių mokiniams. Bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, rengiami mokytojai, kurie dėstys nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalykus. Planuojama kasmet parengti apie 100 mokytojų.
Mokiniai svarbių įgūdžių galės įgyti ir mokydamiesi kadetų mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu dar rengia kadetų ugdymo programą..
Nuo 2024 metų stojant į aukštąsias mokyklas atsiras antroji konkursinė eilė, į kurią galės pretenduoti asmenys iš socialiai jautrių grupių arba turintys praktinės veiklos patirtį. Į ją bus įtraukiama nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, profesinė karo tarnyba ir savanoriška nenuolatinė karo tarnyba. Taip ketinama skatinti jaunuolius rinktis karo tarnybą ir įgyti krašto gynybai reikalingus įgūdžius.
