šmsm

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ragina stojančiuosius dalyvauti papildomame priėmime į aukštąsias mokyklas: universitetai ir kolegijos laukia būsimų inžinierių, informatikų, pedagogų, slaugytojų. Ministerija pranešė, kad nuo penktadienio galima teikti dokumentus papildomam priėmimui į aukštąsias mokyklas bendrojo priėmimo sistemoje, yra laisvų vietų inžinerijos mokslų, informatikos, pedagogikos, slaugos studijų kryptyse.

Vyriausybė šiandien pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui pakeisti ir papildyti Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą, o tai leidžia papildomai skirti 1,7 mln. eurų sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų 2021 metų aukšto meistriškumo sporto programoms.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė švietimo įstaigoms rekomendacijas dėl ugdymo naujais mokslo metais. Visose mokyklose bei savivaldybėse rugsėjį planuojamas visų mokinių grįžimas į mokyklas mokytis kontaktiniu būdu, mokykloms užtikrinant srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos sąlygas. „Rugsėjį visi mokiniai grįžta į klases.

Dėl COVID-19 pandemijos patirtiems mokymosi praradimams kompensuoti bus skirta papildomai 650 tūkst. eurų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šios lėšos bus skiriamos iš Vyriausybės rezervo.  Šie pinigai bus panaudoti mokinių, kurie patiria mokymosi sunkumų, konsultacijoms. Iš viso joms šiemet numatyta daugiau kaip 1,3 mln. eurų. Lėšos skiriamos atlyginti pedagogams už papildomas darbo valandas. Papildomoms konsultacijoms mokiniams ministerija buvo suplanavusi 698 tūkst.

Nuotolinio mokymo metu pradinių klasių moksleiviams kyla nauji iššūkiai, mat kai kuriose mokyklose vis daugiau pamokų yra savarankiškos, vaikams tenka dirbti be mokytojo įsikišimo. Tėvai pripažįsta – kartais tenka padėti visus darbus į šalį ir pačiam prisiimti mokytojo rolę. Tačiau esą galima įžvelgti ir savarankiško mokymosi pliusų. Viešojoje erdvėje pradinukai nuolatos linksniuojami kaip moksleivių grupė, kuriai reikėtų pačiai pirmai grįžti mokytis į mokyklas.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateiktam projektui, kuriuo siūloma kelti normines studijų kainas. Taip pat kils ir bazinis studijų kainų dydis tiek universitetuose, tiek kolegijose. Pasak ministrės Jurgitos Šiugždinienės, šis sprendimas padės suvienodinti visų studijų kokybę ir padidinti finansavimą. Kol kas mažiausią finansavimą gauna socialinių krypčių studijos.

Trečiadienį susitikime su prezidentu Gitanu Nausėda švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė aptarė galimus švietimo bendruomenės vakcinavimo prioritetus. Ministrės teigimu, pirmieji skiepo sulaukti gali pradinukų ir ikimokyklinukų mokytojai. Ministrė J. Šiugždinienė spaudos konferencijos metu teigė, jog šiuo metu mokytojų, kurie dirba ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, taip pat pradinėse mokyklose vakcinavimas yra numatytas prioriteto tvarka.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė atsakė į buvusių valdančiųjų siūlymus atšaukti abiturientų brandos egzaminus. Jos teigimu, to padaryti negalima dėl ugdymo rezultatų tarp skirtingo lygio mokyklų. J. Šiugždinienė antradienį vykusios spaudos konferencijos metu patvirtino, jog tokius buvusių valdančiųjų siūlymus girdėjo, tačiau paneigė, jog planuojama jų imtis. „Egzaminų atšaukti mes neplanuojame.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo didinti norminę aukštojo mokslo studijų kainą, siekiant gerinti patį studijų finansavimą. Projektą patvirtinus, visų studijų kaina kils nuo 8 iki daugiau nei 30 proc., planuojama sumažinti socialinių mokslų studijų krypčių valstybės finansuojamų vietų skaičių. Klausimą trečiadienį svarstys Vyriausybė. Tokio projekto patvirtinimas padidintų valstybės skiriamą finansavimą studijoms, tačiau tuo pačiu padidintų ir studijų kainą studentams.

Didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, didesnius atlyginimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams. Sumažinti didžiulius ir nepagrįstus skirtumus tarp skirtingų studijų kainų bei padidinti finansavimą socialinių mokslų studijoms. Nuo 2022 iki 2027 metų numatyti apie 35 mln. eurų aukštojo mokslo finansavimui padidinti.

Tikslinė pagalba abiturientams, socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams ir kitiems mokiniams, mokyklų aprūpinimas kompiuterine technika, pedagogų kompetencijų stiprinimas, vaikų priežiūra mokykloje. Tai numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtame pagalbos priemonių pakete, skirtame kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus. Jam skirta 7,5 mln. eurų. Šiuo metu yra apie 14 tūkst.

Siūlymai keisti šių metų brandos egzaminų eigą ir atsisakyti lietuvių kalbos įskaitos suskaidė švietimo bendruomenę. Kol vieni tokią iniciatyvą sveikina, kitiems kyla klausimas – ar to tikrai reikėjo? Ne ką mažiau šurmulio kelia ir neišsipildę norai egzaminų atsisakyti iš viso – jie esą jau seniai nebeatitinka šių dienų realybės.

Artėjant brandos egzaminams daugėja ir diskusijų apie tai, kaip juos šiemet reikėtų vykdyti. Švietimo ministerija jau teikia savo pirmuosius siūlymus, bet abiturientai skundžiasi – nuotolinis mokymas veikia ir fizinę, ir psichologinę sveikatą, tad tinkamai pasiruošti egzaminams itin sunku.

Po žiemos atostogų moksleiviai grįžta atgal į mokslus, didžioji dalis jų – nuotoliniu būdu. Išimtis taikoma tik kai kuriems pradinukams, kurių tėvai neturi galimybės dirbti iš namų. Visgi, tokių esą nėra daug – apie tūkstantį visoje Lietuvoje. Mažiau ir darželinukų – nuo sausio daugiau tėvų pasirinko pasinaudoti ligos išmoka ir vaikus prižiūrėti namuose.

Karantinui sugriežtėjus ir ugdymui persikėlus į namus, kyla keblumų praktinių profesijų studentams. Kaip mokytis atlikti masažą, o kaip daryti makiažą nuotoliniu būdu? Tokie klausimai kyla Vilniaus kolegijos studentėms. Praktiką perkėlus į nuotolį, praktinių įgūdžių įgyti beveik neįmanoma, tačiau kolegija sako praktikos keisti neplanuojanti. Portalo tv3.lt redakciją pasiekė sunerimusių Vilniaus kolegijos higieninės ir dekoratyvinės kosmetologijos studenčių skundai.

Karantinas apnuogino kai kurių tėvų abejingumą ir iškreiptą požiūrį į mokslą. Mokyklų vadovai ir specialistai pastebi, kad kai kurie tėvai ranka numojo į nuotolines pamokas, kurios vykdomos karantino metu, todėl leidžia vaikams neprisijungti arba liepia malkas nešti, kol kiti bendraamžiai mokosi. Po karantino ir nuotolinio mokymo gali išaiškėti daug senų ir naujų vaikų teisių pažeidimų, taip teigia vaikų teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Šalyje įvestas karantinas, o beveik visas ugdymo procesas perkeliamas į nuotolinį mokymą. Tačiau darželinukams, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo moksleiviams mokymo procesas vyks kaip įprasta – į mokyklas jie eiti turės.  Tėvai tokiam sprendimui pritaria, o ekspertai teigia, kad taip nuspręsta dėl ekonominių priežasčių ir todėl, kad tokio amžiaus vaikai negali dirbti savarankiškai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) penktadienį atnaujino kolektyvinę sutartį su dalimi profesinių sąjungų, tačiau galutinius jos punktus gruodį su švietimiečiais derins jau kita Vyriausybė.

Šią savaitę Vyriausybė pritarė Švietimo ministerijos siūlymui skirti po 100 eurų visų pedagogų atostogoms. Tačiau vos šią žinią pranešus, pasipylė mokytojų komentarai. Vieni sakė, kad atostogų nenori, kiti pinigus verčiau panaudotų kitur, o treti pyko dėl to, kad gydytojų atostogoms buvo skirtos dvigubai didesnės išmokos. Vyriausybė palaimino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymą suteikti visiems pedagoginiams darbuotojams po 100 eurų išmoką poilsiui Lietuvoje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) vakar pranešė, kad Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos mokiniui buvo nustatytas susirgimas COVID-19. Mokinys pamokose nebuvo. Tačiau vasarą jis stovyklavo su kitais konservatorijos mokiniais, dėl to mokykla ugdymo procesą tęsia mišriu būdu – tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu. Mokykla bendradarbiauja su visuomenės sveikatos specialistais. Dabartiniu epidemiologų vertinimu, mokinys užsikrėtė nuo sergančio šeimos nario.

Nuo šios rugsėjo 1-osios vaikus galima mokyti ir namuose šeimoje. Tokia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suteikta galimybe nusprendė pasinaudoti 42 moksleiviai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, dėl ugdymo šeimoje yra pateikti 42 prašymai. Daugiausia prašymų pateikta į privačias mokyklas – viso 23.   Dar 20 moksleivių namuose nori mokytis pagal pradinio ugdymo programą.

Nuo rugpjūčio 24 d. iki mokslo metų pradžios Lietuvos mokyklų mokytojams bus išdalyta 2800 nešiojamųjų kompiuterių. Taip pat mokykloms jau perduoti robotų rinkiniai ir kitos edukacinės priemonės, padedančios ugdyti pradinukų informatikos gebėjimus. „Pandemijos metu įvykę pokyčiai koreguoja ugdymo procesą, didėja informacinių technologijų poreikis.

Nuo rudens pradžios bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams ir mokslo darbuotojams atlyginimai, lyginant su praėjusių metų rugsėju, didėja vidutiniškai 10 proc. Žymiai auga darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai: ikimokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 30 proc. Šių pedagogų atlyginimai nuo rugsėjo 1 d. susilygina su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais.

Vykdant koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo prevenciją, aukštųjų mokyklų vadovai turės užtikrinti į Lietuvą atvykusių studijuoti užsieniečių izoliacijos sąlygas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informuoja apie Operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintus reikalavimus mokslo ir studijų institucijoms priimant į Lietuvą atvykstančius studijuoti užsienio piliečius.

Šiemet darbus mokyklose mesti sugalvoję pedagogai susidūrė su neplanuota dilema. Pasirodė, kad valstybei išmokėti išeitines išmokas mokytojams prireiks penkiskart daugiau lėšų, nei numatyta valstybės biudžete. Tiesa, ir pedagogų profsąjungos, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pedagogus ramina, teigdami, kad lėšų trūkumas jau išspręstas, o išeitinės išmokos bus išmokėtos iki liepos pabaigos. 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos darbuotojai pasirašė kolektyvinę sutartį.

Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis toliau bus skiriamas nuotoliniu būdu organizuojamoms veikloms finansuoti, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Vienintelė formali sąlyga yra tėvų sutikimas dėl vaiko dalyvavimo veiklose. Tėvai, kurių vaikai tęsia popamokines veiklas nuotoliniu būdu, turėtų paslaugos teikėjams pateikti savo sutikimus dėl vaiko dalyvavimo veiklose. Sutikimai gali būti duoti įvairiomis formomis, taip pat ir elektroniniu paštu.