Nors įprastai po Naujųjų metų į mokyklas ir darželius sugūžėja tūkstančiai vaikų, šis sausis kiek kitoks – dar mažiausiai mėnesį daugeliui jų teks mokytis nuotoliniu būdu. Išimtys taikomos tik medikų, pareigūnų, slaugytojų ar kitų žmonių, privalančių dirbti vietoje, vaikams.
Savivaldybių administracijos yra įpareigotos užtikrinti tokių pradinių klasių mokinių nuotolinį ugdymą, priežiūrą ir maitinimą mokyklose, dienos centruose ar kitose įstaigose. Tokia pati tvarka galiojo ir pavasarį.
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), norinčių karantino metu vaikus leisti į mokyklas kol kas nėra itin daug. Preliminariais iš 50 savivaldybių gautais duomenimis, į mokyklas atėjo apie 700 pradinukų, iš jų daugiausia Vilniuje. Kol kas duomenų dar nepateikė dešimt savivaldybių. Iš viso ugdymą vietoje dabar teikia apie 30 proc. visų pradinį ugdymą vykdančių įstaigų.
Pagal visus reikalavimus, ugdymas vienoje patalpoje negali būti vykdomas daugiau nei 10 vaikų, o grupės privalo būti nuolatinės. ŠMSM teigimu, šiuo metu vienoje grupėje mokosi vidutiniškai 3 vaikai.
Vietoje mokosi po kelis vaikus
Nors didžiųjų miestų mokyklos, kaip teigiama, susilaukė daugiausia norinčiųjų grįžti, namuose mokytis negalintys vaikai įstaigose pasiskirstė po kelis. Vilniuje iš viso 222 pradinukai sausio 4 d. peržengė savo mokyklų slenksčius.
Vilniaus „Ryto“ progimnazijoje tokių moksleivių kol kas yra septyni. Kaip teigia mokyklos direktorė Roberta Juodelienė, jie – medikų ir statutinių pareigūnų vaikai. Nors visi yra antrokai ir mokosi vienoje patalpoje, dirba ne kartu, o su savo klasėmis, nuotoliniu būdu.
„Jie iš tikrųjų ateina, kadangi jų yra septyni, jie mokosi higienos norma išlaikytoje patalpoje pagal visus atstumus. Jie neturi savo kompiuterių, mes, kaip mokykla, aprūpiname planšetėmis“, – pasakoja R. Juodelienė.
Mokykloje pradinukus prižiūri ne mokytojai, o jų padėjėjai, mat patys pedagogai dabar taip pat dirba nuotoliu iš namų.
„Kol kas tikrai labai sklandžiai viskas pavyko, jokių iššūkių nėra. Mokytojai apmokyti, padėjėjai apmokyti. Jau nebe pirmą dieną startuojame nuotoliniu būdu dirbdami“, – teigia Vilniaus „Ryto“ progimnazijos direktorė.
Kitoje sostinės mokykloje, Jono Basanavičiaus progimnazijoje, vaikų dar mažiau – vos du. Tačiau įstaigos direktorė Jurgita Nemanienė problemos tame nemato – vaikai taip pat mokosi nuotoliu, kartu su savo klasėmis, o juos prižiūri visos dienos mokyklos mokytojai.
„Turime du pradinukus iš medikų šeimų. Pamokos gyvos nevyksta, jie mokosi nuotoliniu būdu, tik mokosi ne iš namų, o iš mokyklos. {...} Mes labai pozityviai priėmėme šitą idėją, norime solidarizuotis, suprantame situaciją. Palaikome labai medikus. Manyčiau, kai teigiamai žiūri į procesą ir išsprendi visus nesklandumus“, – teigia mokyklos direktorė J. Nemanienė.
Mokyklos jaučiasi pasiruošusios
Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas taip pat tikina, kad įstaigos naujiems ugdymo būdams pasirengti spėjo, tačiau norinčiųjų ateiti į mokyklas skaičiai kinta kasdien, tad problemų ateityje dar gali iškilti.
„Manau dar apie tai ankstoka kalbėti, nes dar neaiškus mastas. Viena žinome tikrai – vadovai pasirengė, mokyklos pasirengė šitai naujai ugdymo formai. Aš įsivaizduoju, kad ji iš dalies ir bus įgyvendinta, jeigu karantinas užtruks“, – sako D. Žvirdauskas.
Jo teigimu, KTU inžinerijos licėjus kol kas nesulaukė norinčių mokytis klasėse, o ne namuose, bet tokiai situacijai taip pat yra pasiruošę.
„Kol kas tokių pageidaujančių nebuvo, keletas mamų domėjosi, bet sake apsispręs vėliau.
Mes esame parengę informatikos kabinetus, yra informuoti pagalbos specialistai – psichologai, mokytojų padėjėjai, bibliotekininkai, kad reikalui esant jie padės jiems dalyvauti ugdyme.
Taip pat informuoti ir valgyklos darbuotojai, kad priklausomai nuo mokinių skaičiaus jiems būtų teikiamas maitinimas“, – aiškina Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas.
Kauno miesto savivaldybės duomenimis, pirmadienį miesto mokyklose nepasirodė nei vienas pradinukas. Antradienį jų visame mieste buvo vos keturi.
„Tikime, kad pagrindinė to priežastis yra tėvų sąmoningumas. Žinoma, galimybė gauti ligos išmokas ir skirti daugiau dėmesio vaiko ugdymui namuose – taip pat svarus argumentas. Prie mažo atvedamų vaikų skaičiaus galėjo prisidėti ir vyresniems vaikams besitęsiančios atostogos – jų metu vyresni šeimos vaikai galėjo prižiūrėti jaunesnius brolius ar seseris.
Tiesa, abejomis dienomis mokyklos sulaukė tėvelių skambučių ir pasiteiravimų apie galimybes atvesti vaikus, tikslinosi situaciją”, – aiškina Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.
Darželinukų ir pradinukų tėvai gali gauti išmoką
Į ugdymo įstaigas grįžtančiųjų skaičius dabar esą kiek mažesnis ir dėl naujai paskelbtų kompensacijų tėvams, prižiūrintiems juos namuose.
Nuo šiol darbo ir vaikų priežiūros negalintys derinti tėvai ir vėl gali gauti nedarbingumo pažymėjimą bei ligos išmoką. Tokia parama priklauso tiek pradinukų, tiek darželinukų tėvams, globėjams ar dirbantiems seneliams. Jeigu namuose daugiau nei vienas vaikas, išmoką gali gauti abu tėvai.
Ministrė taip pat patikino, kad nedarbingumo išmoka bus mokama 14 dienų, tačiau, jeigu bus matoma, kad išmokos mokėjimo laikotarpis turi būti pratęstas, apie tai bus diskutuojama.
„Jeigu tai yra karantinas, tai tiek, kiek reikės, tiek ir bus suteikiami nedarbingumai“, – papildė „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė, Druskininkų lopšelio-darželio „Bitutė“ direktorė Lina Bagdanavičienė tvirtina, jog šios išmokos ypač naudingos būtent darželinukų tėvams. Dalis jų jau anksčiau buvo išreiškę nepasitenkinimą nauja sistema ir skundėsi, jog yra itin sunku namuose suderinti darbą ir ikimokyklinio amžiaus vaiko priežiūrą.
„Šiomis dienomis yra mažesnis kiekis vedančių vaikus į darželius. Priklauso nuo miestų, nuo savivaldybės, yra labai skirtingai. Bet, kad mažesnis tai tikrai“, – sako L. Bagdanavičienė.
Jos teigimu, nemažai darželių šiuo metu vykdo mišrų ugdymą, tad tėvai, kurie vaikais rūpinasi namie, taip pat gauna ir pedagogų pagalbą.
„Taip ir mano pačios įstaigoje vyksta ir kontaktinis, ir nuotolinis ugdymas. Susijungiame, bendraujame su tėveliais, bendradarbiaujame, kad užtikrintume ugdymo kokybę tiek darželyje, tiek namuose“, – teigia Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, vien sostinėje šiuo metu į ikimokyklinio ugdymo įstaigas toliau eina kiek daugiau nei 6 tūkst. vaikų: 5 098 ikimokyklinukai ir 1 086 priešmokyklinukai. Kaune į darželius kol kas vedama apie 30 proc. visų lankančių vaikų.
Progresas nuotoliniame mokyme
D. Žvirdauskas pripažįsta, jog tiek klasėse, tiek nuotoliu besimokantys vaikai ir pedagogai po žiemos atostogų grįžta su liūdesiu, kad dar kurį laiką negalės pasimatyti gyvai.
„Emociškai visi yra pasiilgę vieni kitų, norėtų grįžti į kontaktą, bet tuomet, kai bus saugu. Ar kai pandemija jau nebebus tokio masto, ar kai didžioji Lietuvos gyventojų dalis bus vakcinuota. Niekas nepakeis normalaus kontaktinio darbo“, – teigia jis.
Pašnekovo teigimu, labiausiai džiugina mokyklų progresas lyginant su pavasariu – didžioji dalis įstaigų esą įdeda vis daugiau pastangų siekiant nuotolinį mokymą paversti kuo panašesniu į kontaktinį.
„Yra nemaža dalis mokyklų, kurios netgi nekeičia tvarkaraščio, dirba tuo pačiu ritmu. Dalyvauja susitikime, vyksta tarsi pamokos transliacija. Visas 45 minutes jie reaguoja į mokinių nuotaikas, nuovargį, gali padaryti pertraukas pamokos metu. Mokytojai siekia, kad mokiniai būtų kiek įmanoma tame pačiame režime, kaip ir mokykloje.
Teko matyti, kaip kūno kultūros mokytojai sporto salėje įsijungia tiesioginę transliaciją, paprašo visų mokinių taip pat įsijungti kameras. Mokytojas detaliau mato, kaip mokiniai atlieka pratimus“, – apie ugdymo įstaigų darbą karantino metu pasakoja Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas D. Žvirdauskas.
