Penktadienį Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMSM) paskelbus apie galimus pokyčius brandos egzaminų organizavimo tvarkoje viešojoje erdvėje užvirė diskusijos apie tai, kaip iš tikrųjų turėtų būti vykdomi šių metų dvyliktokų pasiekimų patikrinimai.
Dvyliktokas Edgaras Narkus, susipažinęs su ŠMSM ir Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) svarstymais šiemet atsisakyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos, o likusius egzaminus vykdyti kaip ir kasmet, pratrūko: „švietimo sistema vis dar tebėra trisdešimties metų stagnacijoje“.
Savo mintimis jis pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“:
„Šiandien yra viskas kardinaliai pasikeitę ir, deja, šiuo sunkiu metu mes esame abiturientai. Niekam nelinkiu tokios patirties ir puikiai suprantu visų profesijų žmones, kuriuos ypač paveikė pandemijos sukelti ribojimai ir padariniai.
Šiek tiek bendrai apie egzaminus – yra aišku, kad niekas neaišku. Mokinių tiesioginė informacija nepasiekia ir čia yra viena iš didžiausių bėdų. Šiandien kaip niekad yra lengva padaryti mokinių apklausas apie egzaminus, jų situaciją, taip pat – kaip jaučiasi mokiniai po 12 valandų sėdėdami prie kompiuterio. Ministerija sugebėjo nupirkti ir išdalinti kompiuterius visiems, tik pamiršo iškart išrašyti siuntimą pas okulistą bei ortopedą.
Negauname beveik nieko tiek iš ŠMSM, tiek iš SAM, kaip šiuo metu saugoti savo sveikatą. Nėra išplatinta jokių bendrų akių ar stuburo pratimų, kurie padėtų mokiniams apsisaugoti nuo dar didesnių ligų ateityje“, – rašo abiturientas.
Sako, kad mokymosi sąlygos prives prie ligos
Edgaras pasakoja, jog daug mokinių, tarp jų ir jis pats, persirgo koronavirusu, o tai esą taip iš daugelio atėmė nemažai laiko, kurį galėjo skirti pamokoms. Nepadeda ir nuotolinis mokymasis – jis, kaip rašo moksleivis, niekada nepakeis gyvo bendravimo, taip mokydamasis negali įsisavinti visos informacijos.
„Ar ministerijų tikslas yra išleisti į egzaminus nualintus ligų ir internetinio mokymo žmones? {...} Nuotoliniu būdu mokysimės dar mėnesius: informacija yra sunkiau įsisavinama, didelis krūvis, mokiniams pradeda ryškėti sveikatos problemos, todėl išvargintų mokinių laikomas egzaminas bus neobjektyvus. Tie, kurie daug žino bus pervargę, nusilpę ir tai paaiškės jų rezultatuose. {...}
Siūlau sudaryti sąlygas mokinių sveikatos gerinimui – įvesti akių mankštas (mokyklos sesutė ar apmokyti mokytojai tarp pamokų galėtų laisvai pravesti tokio pobūdžio užsiėmimus). Taipogi skirti jaunimui vitaminų akims ir kaulams, baigiantis virusui pamąstyti apie reabilitacijos galimybes – nemokamos mankštos, baseinas ir kiti užsiėmimai turėtų būti suorganizuoti mokiniams be jokių išlygų", – savo įraše skelbia abiturientas Edgaras.
Edgaras sako, kad švietimo sistema neturėtų būti fokusuota vien į egzaminus ir gerus jų rezultatus.
„Mano nuomone, švietimo sistema neturėtų būti sutelkta ties egzaminais – šito jums reiks egzamine, šita asmenybė yra egzamino programoje, šito autoriaus nėra – švietimo sistema turi padėti mokiniui atrasti jo tikruosius gebėjimus, kurie bus reikalingi gyvenime, o ne egzamine. Jei klystu, pataisykite mane, bet gyvenimas egzaminu nesibaigia", – teigia vaikinas.
Ministerijos sprendimai esą skuboti
Labiausiai abiturientą Edgarą piktina ŠMSM ir NSA pateikti siūlymai dėl brandos egzaminų organizavimo šiais metais. Jo teigimu, su pačiais abiturientais niekas nesitarė, o priimti sprendimai nėra adekvatūs.
„Aišku, kol mes sėdėjome nežinioje ir ŠMSM „dirbo“ liepos-sausio mėnesiais, mūsų informacija beveik nepasiekė ir tik dabar, po septynių mėnesių nuo praeitų metų egzaminų sesijos baigimo, NŠA ir ŠMSM tariasi, kaip ką reikėtų daryti. Čia yra tragikomedija.
Manau, kad per vasarą, sutelkus visus specialistus buvo galima paruošti naujas rekomendacijas, programų keitimus, kuriais būtume pradėję vadovautis nuo mokslo metų pradžios. Dabar tik ryškėja kažkokie neaiškūs, blogai perteikti informacijos srautai, neva lietuvių kalbos egzamino kalbėjimo įskaitos ar anglų egzamino kalbėjimo dalies nebebus. Šiuo atveju, natūraliai kyla klausimas, ar egzaminų struktūros išdarkymas dabar atneš naudos ir ar tie būsimieji egzaminai objektyviai įvertins mokinių gebėjimus", – sako Edgaras.
Jis sako ir pats turintis pasiūlymų, kaip galima organizuoti egzaminus ir tikisi, jog institucijos galiausiai įsiklausys ir į moksleivių balsus.
„Nesuprantu ir niekaip nesuprasiu skubotų sprendimų priėmimo. Pasitarkime visi – mokiniai, mokytojai, administracijos atstovai ir politikai. Kviečiu Jus dialogui. Šalis bus stipri tiek, kiek mes galėsime įsiklausyti vieni į kitus", – savo įraše dalinasi abiturientas.
Šiugždinienė: sprendimai kol kas nepriimti
Vaikino įrašas iki šiol susilaukė beveik šimto pasidalijimų ir kelių dešimčių komentarų. Tarp jų ir švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės.
Ji savo komentare pagyrė abituriento iniciatyvumą, tačiau atkreipė dėmesį ir į kelis jo pateiktus faktus. Pasak J. Šiugždinienės negalima sakyti, jog sprendimai buvo skuboti, mat galutinai jie bus priimti tik kovo 1 d. Neteisingi esą ir teiginiai apie tai, kaip daugelis moksleivių jau persirgo koronavirusu.
Ministrės teigimu, egzaminų tvarkos per trumpą laiką nepakeisi, tam reikia visos kadencijos, o gal ir daugiau.
„Gerai visiems žinoma problema mūsų šalyje, kad ugdymo rezultatų vertinimai yra labai skirtingi Lietuvos mokyklose. Gautas dešimtukas vienoje Lietuvos mokykloje gali būti lygus septintukui kitoje ir atvirkščiai. Todėl vertinti remiantis metiniais vidurkiais būtų sudėtinga, o ir neteisinga daugelio mokinių atžvilgiu.
Svajoju, kad netrukus pačios aukštosios mokyklos galės apsispręsti dėl priėmimo ir ne tik remiantis valstybiniais egzaminais, bet ir motyvaciniu pokalbiu. Deja, kol kas aukštosios mokyklos konkuruoja ne dėl perspektyvaus studento, bet dėl lėšų krepšelio”, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
J. Šiugždinienė taip pat atsakė ir į abituriento pastebėjimus dėl sveikatos suprastėjimo dėl nuolatinio darbo prie kompiuterio.
„Taip, mokiniai ilgai sėdi prie kompiuterių ekranų, tokia dabar realybė ir šiuo metu jos negalime pakeisti. Taip vaikai mokosi dabar daugelyje pasaulio šalių.
Klasių auklėtojai, kūno kultūros mokytojai rūpinasi, kad vaikai darytų pertraukas, pajudėtų, pasportuotų. Gaila, kad dalis mokinių vis tiek renkasi toliau sėdėti prie ekranų, žaisti kompiuterinius žaidimus – tokia informacija pasiekia iš mokytojų“, – savo komentare rašo J. Šiugždinienė.
