slavojus žižekas

Praėjusiais metais „Kino pavasaryje“ sėkmingai startavusi nauja filmų programa „Aš esu hibridas“ ir šiemet papildys festivalį. Programoje – net septynios unikalios hibridinės juostos –skirtingos dokumentikos ir fikcijos jungtys, kviečiančios iš naujo permąstyti kino ir tikrovės santykį. Antrą kartą sudarytos festivalio programos tikslas – pristatyti naujausius ir įdomiausius, vienoje kino formoje neišsitenkančius filmus.

Slovėnijos filosofas ir kultūros kritikas Slavojus Žižekas, vienų laikomas „pavojingiausiu pasaulio filosofu“, kitų – charizmatišku šiuolaikinio intelektualinio avangardo pranašu, parašė ironišką knygą apie neoliberalaus kapitalizmo ir su juo taikiai sugyvenančių „kairuoliškų alternatyvų“ krachą.

Kairysis postmodernizmo filosofas Slavojus Žižekas (g. 1949 m. Liublianoje) laikomas vienu originaliausių ir populiariausių šių dienų mąstytojų. Paradoksalu, bet XX a. Vakarų sistemai sutriuškinus komunizmą, slovėnų komunistų sūnus tapo itin mėgiamas Vakarų intelektualų ir akademinio jaunimo sluoksniuose. Lyg koks popmuzikos dievaitis jis keliauja per intelektualų susibūrimo vietas ir visur surenka tūkstantines dėmesingų klausytojų minias.

Rugsėjo 26 d. Algirdo Paleckio vadovaujama partija „Frontas“ kartu su Antrojo pasaulinio karo veteranais ir Socialistų partija rengia tarptautinę konferenciją „Molotovo – Ribbentropo paktas XX amžiaus geopolitinių procesų kontekste“, kurios tikslas, pasak rengėjų – „moksliškai ir netendencingai pažvelgti į sudėtingus istorijos procesus“. Įvairūs žiniasklaidos kanalai su pasimėgavimu demaskuoja šios konferencijos dalyvius – Kremliaus ideologinius agentus, kurių tikslas – „netendencingai“ plauti m...

Kairiąsias politines pažiūras atstovaujanti Lenkijos leidykla „Krytyka Polityczna“ nusprendė šalyje surengti paskaitų ciklą, kuris vadinsis „Filosofinė konfrontacija“. Pirmasis ciklo svečias žymus Slovėnijos filosofas Slavojus Žižekas. Ta proga leidykla išleis specialią apžvalginę knygą, kurioje bus pristatomos šio žymaus postmodernizmo filosofo pažiūras apie krikščionybę, marksizmą. Knygoje bus kalbama, kodėl krikščionybė turi triumfuoti prieš religinį fundamentalizmą.

Po kovo 11-ąją Vilniuje įvykusių „patriotinių jėgų” eitynių, kurios šį kartą buvo šiek tiek kitokios, nei tikėjosi jų rengėjai, jiems žalią šviesą parodžiusi miesto valdžia ir visus takus išvaliusi policija, iš visų pusių pasigirdo verkšlenimas: „Ne visi mes neonaciai! Nevadinkite mūsų taip bjauriai! Skirkite nuo neonacių patriotus! TOLERUOKITE MUS!“ Štai dėl ko galima griūti negyvam iš juoko.

2003 m. išleista knyga „Pirminiai dokumentai, Rytų ir centrinės Europos meno rašytiniai šaltiniai nuo 6-ojo dešimtmečio“ („Primary Documents, A Sourcebook for Easten and Central European Art Since the 50s“) buvo rengiama kelis metus. Sumanymo autorė – Laura Hoptman, tuomet buvusi Modernaus meno muziejaus Niujorke (MoMA) kuratore. Antologijos tikslas – supažindinti anglakalbę auditoriją su pirminiais tekstais iš Rytų Europos.

2003 m. išleista knyga „Pirminiai dokumentai, Rytų ir centrinės Europos meno rašytiniai šaltiniai nuo 6-ojo dešimtmečio“ („Primary Documents, A Sourcebook for Easten and Central European Art Since the 50s“) buvo rengiama kelis metus. Sumanymo autorė – Laura Hoptman, tuomet buvusi Modernaus meno muziejaus Niujorke (MoMA) kuratore. Antologijos tikslas – supažindinti anglakalbę auditoriją su pirminiais tekstais iš Rytų Europos.

Ketvirtadienį startuojantis 12-asis tarptautinis filmų festivalis "Kino pavasaris" žada pristatyti ne tik įdomią filmų programą, bet ir pakviesti žiūrovus į koncertus, parodas, edukacinius projektus, susitikimus su kino kūrėjais. "Festivalis rengiamas jau dvyliktą kartą. Pagrindinis mūsų tikslas - kad renginys ir toliau turi plėstis, kiekybiškai ir kokybiškai tobulėti", - anksčiau kalbėjo "Kino pavasario" direktorė Vida Ramaškienė.

Kovo 22-ąją startuosiančio festivalio "Kino pavasaris'07" žiūrovai turės unikalią galimybę pamatyti garsiausius, populiariausius ir įdomiausius 2006-ųjų kino sezono dokumentinius filmus.

Oops, they did again..! Ir vėl pasikartojo archetipinis scenarijus. Jie vėl tai padarė. Tylią vasaros naktį, ir vėl apšlapinti tokie svarbūs mūsų širdžiai ir valstybei pastatai... Kodėl gyvenime nutinka vieni ar kiti dalykai? Ar būtis lemia žmogaus sąmonę, ar sąmonė – būtį? Tas klausimas, supriešinęs (konceptualiai) Hėgelį ir Marksą, ir šiandien neatsakytas. Autogeninės treniruotės, pozityvusis mąstymas, tavo pasąmonės galia – populiarioji psichologija siūlo lengvus ir patogius sprendimus.

Po Jugoslavijos suirimo būti Balkanuose politine prasme – vadinasi, netikėti, kad bendra istorija ir kultūra gali jungti žmones, o ne skaldyti ir sėti nesantaiką.

Po Jugoslavijos suirimo būti Balkanuose politine prasme – vadinasi, netikėti, kad bendra istorija ir kultūra gali jungti žmones, o ne skaldyti ir sėti nesantaiką.

Nemažai keliavęs ir gyvenęs JAV ir Vakarų Europoje, ilgą laiką tik iš knygų pažinojau Vidurio Europos šalis. Laimei, pastarieji trys mano gyvenimo mėnesiai pakoregavo mano patirtį. Laikinai gyvendamas ir dirbdamas Budapešte, gavau šansą priartėti prie Vidurio Europos.