Antrą kartą sudarytos festivalio programos tikslas – pristatyti naujausius ir įdomiausius, vienoje kino formoje neišsitenkančius filmus. Hibridiniai filmai jungia dokumentinio ir vaidybinio kino rūšis, pasitelkdami skirtingas taktikas: keisdami įprastus stilius, neapibrėždami, kas yra tikra, o kas – išgalvota. Kiekvienas šios programos filmas savitai varijuoja vaidybinio ir dokumentinio kino ribose, sukurdamas unikalią hibridinio kino apibrėžtį.
„Mums pasirodė svarbu sudaryti programą, kuri daugiau dėmesio skirtų kino formai. Tai ir meistrų, ir naujų režisierių kūriniai, kurie drąsiai ieško originalios formos papasakoti sumanytą istoriją, perteikti tikrus įvykius ar realių žmonių gyvenimo atkarpas“, – apie programos „Aš esu hibridas“ tęstinumą pasakoja jos sudarytoja Mantė Valiūnaitė.
Nors visi šios programos filmai neabejotinai verti žiūrovų susitikimo kino salėje, M. Valiūnaitė išskiria keturis filmus favoritus.
S. Žižekas: „Nors visa tai ir neįvyko, tai yra tiesa“
Vienas jų – slovėnų režisieriaus Žigos Virco mockumentary žanro pasakojimas apie Šaltojo karo erą, kosmoso lenktynes, misiją į mėnulį ir visas su šiais reiškiniais susijusias konspiracijos teorijas. Filme „Hiustonai, mes turime problemą!“ („Houston, We Have a Problem!“) dokumentiniu stiliumi perrašoma to meto Jugoslavijos ir Amerikos santykių istorija. Tačiau čia minimi faktai – išgalvoti, taip sukuriant naratyvą, dar vieną konspiracijos teoriją, apie kurią garsusis filosofijos chuliganas Slavojus Žižekas teikia, kad „net jei viskas yra falsifikuota, tai vis dėlto pasako labai daug apie mūsų socialinę tikrovę, kurioje gyvename“.
Naktinis Varšuvos gyvenimas
Labai gyvas ir veržlus jauno lenkų režisieriaus Michalo Marczako atmosferinis dokumentinis filmas „Visos nemiegotos naktys“ (orig. „Wszystkie nieprzespane noce“, angl. „All These Sleepless Nights“) pasakoja apie naująjį Berlyną – Varšuvą. Dėmesio centre – tikri veikėjai, jų bemiegės naktys ir vakarėliai, kurie šiek tiek primena Vilniaus naktinį gyvenimą. Kas čia neįprasto?
Režisieriaus iš anksto numatyta istorija susipina su realiais įvykiais ir jausmais. Marczako tikslas – subtiliai atskleisti susiformavusią naująją kartą Varšuvoje, kurią ir jos kūrėją teskiria vos dešimt metų. Kamera seka paskui nenuilstančius dvidešimtmečius: rūkančius, besibučiuojančius, šokančius, klajojančius savo miesto gatvėmis. Režisierius meistriškai atskleidžia, ką šiai kartai iš tikro reiškia būti nubudusiai, kai visi kiti, atrodo, giliai įmigę.
Jano Nemeco tariama autobiografija
Dar vienas, šįkart komiškas tikrovės persidengimas su fikcija vaizduojamas čekų kino meistro, Naujosios bangos režisieriaus Jano Nemeco naujausiame filme „Vilkas iš Karališkojo vynuogyno gatvės“ (orig. „Vlk z Kralovskych Vinohrad“, angl. „The Wolf from Royal Vineyard Street“). Čia tikri režisieriaus gyvenimo faktai ir asmenybės nenutrūkstamai jungiasi su išgalvotomis. Tokiu būdu sukuriamas tariamai autobiografinis filmas, susidedantis iš komiškų įvykių, nutikusių Kanų, Karlovi Varų festivaliuose, kelionių metu ar kasdienybėje.
Tikri veikėjai ir išgalvotas scenarijus
Geografiškai labiausiai nutolęs šios programos filmas – italų Tizzos Covi ir Rainerio Frimmerio pasakojimas „Ponas Visata“ („Mister Universo“). Jauki ir šviesi juosta pasakoja apie cirko artistą, liūtų dresuotoją, kuris praranda savo sėkmės talismaną ir išvyksta ieškoti buvusio Pono Visatos, kad šis suteiktų jam naują. Tikri cirko darbuotojai, vaidinantys patys save, ir išgalvotas scenarijus – hibridinio filmo elementai, kurie padeda skleistis nuostabiam pasakojimui apie sėkmės paieškas, gražią bendruomenę ir dinamiškus santykius jos viduje.
Festivalio programoje „Aš esu hibridas“ taip pat bus galima išvysti:
Fredo Kelemano (režisieriaus Belos Tarro filmo „Turino arklys“ operatorius) filmą-triptiką „Sarajevo sielvarto dainos“ („Sarajevo Songs of Woe“, rež. Fred Keleman), susidedantį iš trijų pasakojimų apie gyvenimą Sarajeve.
Ypatingą Beno Riverso filmą poetišku pavadinimu „Dangus dreba, Žemė bijo, o dvi akys – ne seserys“ („The Sky Trembles and The Earth Is Afraid, and the Two Eyes Are Not Brothers“), peržengiantį filmo apie filmą statusą ir kuriantį savitą pasaulį iš dokumentikos, fikcijos ir pasakėčios.
Intymų ir jautrų psichoterapijos seansą, į kurį kviečia lenkų režisieriaus Pawelo Lozinski filmas apie komplikuotus motinos ir dukters santykius „Net neįsivaizduoji, kaip Tave myliu“ (orig. „Nawet nie wiesz, jak bardzo Cię kocham“, angl. „You Have No Idea, How Much I Love You“).
