skrandžio skausmas

Gastritas – nemaloni liga, kankinanti nemažą dalį lietuvių. Dažniausiai ji smogia staiga, tačiau ilgainiui gali virsti ir į lėtinę ligą. Ką turėtume žinoti apie gastrito simptomus bei kokie maisto produktai gali padėti jį pažaboti kalbamės su vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininku Rimvydu Blynu.

Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdos raumenį, tačiau šį nemalonų jausmą galima patirti ir kitose kūno dalyse. Mėšlungis gali sutraukti juosmens ar net skrandžio raumenis. Apie tai, kaip elgtis tokiu atveju TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ pasakojo Alvydas Unikauskas. Netikėti pilvo ir juosmens skausmai gali būti skrandžio mėšlungio priežastis. „Jausmas toks lyg nevirškina, tarsi akmenį prarijus ar net jaučiamas skausmas.

Nuo to, kaip, ką ir kada valgome priklauso ne tik organizmo aprūpinimas energija, bendra mūsų savijauta, bet ir rizika susirgti tam tikromis ligomis. Gydytojai ragina išmokti atskirti, kada užklupę virškinimo negalavimai – jau nerimo signalas, ir nesibaiminti pasitikrinti profilaktiškai.

Jausmas toks, kad skrandis nevirškina maisto? „Kviečiame daktarą“ laidoje profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo apie skrandžio mėšlungį, kuris gali sukelti sunkumo jausmą skrandyje.  „Mėšlungis gali būti bet kurio raumens. Taigi, raumuo gali suspazmuoti, perkreipti ir iškreipti skrandį. Taip mėšlungis neleidžia skrandžiui tinkamai dirbti virškinimo metu. Negana to, dar ir skrandžio talpa sumažėja. Dėl šios priežasties gali kamuoti ir refliuksas“, – pasakoja daktaras.

Skrandis – vienas jautriausių žmogaus kūno organų, kurio sveikatai didelę įtaką daro mitybos įpročiai, stresas, taip pat išorės veiksniai, pavyzdžiui, į organizmą patekusios bakterijos. Viena dažniausiai nustatomų skrandžio ligų – gastroezofaginis refliuksas (GERL), teigia gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys. Daugelį negalavimų, pasak jo, galima išspręsti pakoregavus gyvenimo būdo įpročius, tačiau į kai kuriuos simptomus reikia reaguoti greitai.

„Graužia rėmuo“, – sakome, kai sočiau pavalgę pajuntame deginimą, graužimą, sunkumą už krūtinkaulio. Tai gastroezofaginis refliuksas – liga, galinti reikštis ir netipiškai, pavyzdžiui, rytiniu kosuliu, krenkštimu, skausmingu rijimu, burnos džiūvimu. Šia liga pasaulyje serga nuo 8 iki 30 proc., o Lietuvoje – apie 10 proc. žmonių.

Pavalgę jaučiatės apsunkę, ima pykinti ar jaučiate skausmus? Tai gali būti signalas, kad jūsų skrandyje prasidėjo uždegimas. Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kas sukelia gastritą ir kaip jo išvengti. Gastritas – ūminis arba lėtinis skrandžio gleivinės uždegimas. Susirgus gastritu jūsų skrandžio gleivinė parausta, paburksta, o sunkesniais ligos atvejais gali ir išopėti.

Skrandžio rūgštingumas – labai svarbi mūsų organizmo funkcija. Skrandžio rūgštis yra pirmoji mūsų organizmo gynybos linija, kuri apsaugo nuo įvairių patogenų, bakterijų ir parazitų. Tačiau sutrikus šiai funkcijai, gali prasidėti problemos. Padidėjęs rūgštingumas vargina didelę dalį žmonių, todėl laida „Sveikata.lt“ paruošė jums specialų interviu su dietologe Rūta Petereit, kuriame kalbame ne tik apie problemas, bet ir apie jų sprendimo būdus.

Skrandžio rūgštingumas – dažnai išgirdus šiuos žodžius apima nemalonus jausmas. Dažniausiai tai asocijuojasi su varginančiais simptomais – skausmu, kosuliu, gerklės perštėjimu. Tačiau iš tiesų, pats skrandžio rūgštingumas nėra neigiamas dalykas. Tai be galo svarbi organizmo gynybos linija, sauganti nuo įvairių patogenų ar bakterijų. Problemos atsiranda tuomet, kai rūgštingumo funkcija sutrinka ir organizmui tenka kovoti su per dideliu ar per mažu rūgštingumo kiekiu.

Dažnas mūsų pastebi, kad anksčiau galėjo drąsiai valgyti pačius aštriausius patiekalus ar užkandžiauti vėlai vakare, ir kitą dieną savijauta vis tiek būdavo puiki. Tačiau bėgant metams, net jeigu ir neteko susidurti su rimtesnėmis sveikatos problemomis, suvalgius sunkiau virškinamo bei aštresnio maisto vis dažniau ima pasireikšti nemalonūs simptomai: suprastėjęs virškinimas, rėmuo, gastroezofaginio refliukso liga (GERL) ir kt.

Pastaruoju metu, tikriausiai, daugelis įprato riebiau ir sočiau pavalgyti, o ir judame, lyginant su šiltuoju periodu, gerokai mažiau. Pandemija dar labiau apribojo judėjimą: sporto klubai nedirba, judėjimas gryname ore ne visada įmanomas dėl oro ar gyvenamosios vietos sąlygų. Dažnas dirbame iš namų, kur šaldytuvas visada po ranka. Prie nejudraus gyvenimo būdo sukeltų negalavimų prisidėjo ir skrandžio bėdos.

Skrandžio rūgštingumo problemos šiandien – itin dažnos, o vadinamąjį „rėmens ėdimo“ jausmą, ko gero, bent kartą gyvenime yra tekę pajusti kiekvienam mūsų.  Susidūrusieji su skrandžio rūgštingumo disbalansu netrunka pastebėti, kad šiuo metu populiariausi rinkoje vaistai skrandžio rūgštingumui nukreipti labiau į simptominį gydymą, arba į greitą ir trumpalaikį blogų pojūčių eliminavimą, arba į negrįžtamą skrandžio rūgšties gamybos slopinimą, o neretai ir pasižymi šalutiniais poveikiais.

Padidėjęs skrandžio rūgštingumas labai nemalonus negalavimas, kuris kankina tikrai daug žmonių. Ypatingai jo paūmėjimą ar atsiradimą išprovokuoja netinkama mityba. Agnė Gedminaitė Miškinienė  sutiko pasidalinti svarbiausia informacija apie tai, kaip sumažinti padidėjusį skrandžio rūgštingumą, kaip maitintis ir ko vengti.  Viena dažniausių priežasčių, kodėl padidėja skrandžio rūgštingumas, tai netinkama mityba.

Mes visi žinome, kad stresas daro didžiulį poveikį mūsų sveikatai ir gerovei. Mokslininkai mano, kad ilgalaikis nepertraukiamas stresas iš tikrųjų gali kauptis tam tikrose mūsų kūno vietose ir galime ieškoti klaidingų priežasčių, nors tikroji problema yra psichologinė. Pateikiame pavyzdžių, ką stresas gali padaryti su jūsų kūnu. Kaklas ir pečiai Stresas sukelia tempimą ir skausmą kaklo ir pečių raumenyse.

Kankinantį rėmens jausmą puikiai pažįsta tie, kurie pavalgę jaučia deginančius, ypač nemalonius pojūčius stemplėje. Rėmuo – pagrindinis gastroezofaginio refliukso simptomas. Tai gana paplitęs negalavimas, kurį suvaldyti galima ne tik medikamentais, bet ir daugiau dėmesio skiriant savo mitybai bei gyvenimo būdui.

Jei nūdienos paauglio paprašytume sudaryti savo mėgstamiausių patiekalų sąrašą, jo viršuje, be jokios abejonės, atsirastų picos, mėsainiai, dešrainiai, bulvių traškučiai, „Coca cola“ bei kiti gazuoti ar energetiniai gėrimai, šokoladas, bandelės, saldumynai arba, trumpiau tariant, visa tai, kas turi daugybę kalorijų, bet augančiam organizmui neatneša nieko, išskyrus virškinimo ir rimtesnes sveikatos bėdas.