skola

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ir jo oponentas, buvęs sostinės meras, šiuo metu opozicijoje dirbantis Artūras Zuokas nesutaria dėl miesto skolų dinamikos. R.Šimašius tvirtina, kad skolų augimas jau yra suvaldytas, tuo metu A.Zuokas teigia matantis tolesnį spartų skolų augimą. „Savivaldybės skola ne mažėja, kaip buvo teigiama, kad bus padaryta, o atvirkščiai - šiuo metu didėja.

Centrinės valdžios skola gegužės pabaigoje buvo 14,877 mlrd. eurų ir sudarė 38,6 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Finansų minsiterija pranešė, kad kovo pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus užsienio skola sudarė 75,3 proc. visos centrinės valdžios skolos. Skola užsienio finansų institucijoms buvo 9,471 mlrd. eurų, tarptautinėms organizacijoms – 1,732 mlrd. eurų. Centrinės valdžios vidaus sektoriaus skola gegužės pabaigoje sudarė 24,7 proc.

Centrinės valdžios deficitas šiemet sausį-gegužę buvo 13,5 mln. eurų ir sudarė 0,04 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginti su praėjusių metų sausio-gegužės mėnesiais, jis buvo 263,3 mln eurų arba 0,7 procentinio punkto mažesnis. Gegužės mėnesį centrinės valdžios perteklius buvo 161,6 mln. eurų ir sudarė 0,42 proc. prognozuojamo šių metų BVP, pranešė Finansų ministerija. Centrinės valdžios pajamos sausį-gegužę buvo 4,311 mlrd. eurų, išlaidos – 4,245 mlrd.

Baltarusijos valstybės užsienio skola, ją vertinant JAV doleriais, įvertinus valiutų kursų svyravimus, per penkis šių metų mėnesius padidėjo 638 mln. dolerių, arba 5,1 proc., iki 13,1 mlrd. dolerių, pranešė Finansų ministerija. Baltarusija šiemet užsienyje pasiskolino 856 mln. dolerių (80 proc. – iš Rusijos vyriausybės ir bankų bei Rusijos kontroliuojamo Eurazijos stabilizacijos ir plėtros fondo), o užsienio kreditoriams grąžino 302 mln. dolerių. Visa valstybės skola šiemet išaugo 7,4 proc.

Birželio 07 horoskopas 12 zodiako ženklų: Avinas Puiki proga spręsti skolų, mokesčių problemas, imtis to, kas jus slegia, kankina. Dabar pavyks įveikti savo baimes, abejones, rasti išeitį iš aklavietės. Tauras Laimės metas, kai jūsų pranašumas tampa akivaizdus, sulaukiate pagarbos, įvertinimų, kurių iš tiesų esate nusipelnę. Gera diena kelionėms, viešnagėms, sutikimams su užsieniečiais. Palanku keisti darbovietę. Dvyniai Lyderystės, kilimo karjeros laiptais metas.

Kylie Jenner nori, kad buvęs jos vaikinas Tyga grąžintų daugiau kaip 2 milijonus dolerių, kuriuos ji jam paskolino per jų draugystės laikotarpį. Visgi toks 18-metės prašymas reperį gerokai nustebino. „Jam buvo tikras šokas, kai ji paprašė grąžinti pinigus. Ji sakė manęs, kad tie pinigai buvo dovana, o ne paskola, – portalui radaronline.com pasakojo porai artimas asmuo.

Didžiausias šalyje komercinis SEB bankas šilumos teikimo įmonei „Kauno energijai“ paskolino 1,038 mln. eurų naujam 15 megavatų (MW) galios katilui Šilko katilinėje. SEB bankas laimėjo du „Kauno energijos“ skelbtus konkursus - gegužės 9 dieną bendrovės pasirašė 7 metų sutartis, skelbia „Valstybės žinios“. 579 tūkst. eurų paskola skirta biokuro katilo įsigijimui, o 459 tūkst. eurų - katilų keitimui Šilko katilinėje. Abu konkursus SEB bankas laimėjo, pasiūlęs 6 mėnesių Euribor ir 0,94 proc. maržą.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ ir didžiausio Lenkijos naftos koncerno „PKN Orlen“ valdoma „Orlen Lietuva“ susitarimą ilgai trunkančiame ginče dėl krovinių vežimo sutarties tikisi pasirašyti kitą savaitę, sako „Lietuvos geležinkelių“ vadovas. Įmonės generalinis direktorius Stasys Dailydka teigia, kad „Orlen Lietuva“ nevykdo sutarties, dėl kurios įmonės bylinėjasi teismuose, ir yra skolinga geležinkeliams apie 30 mln. eurų.

Didėjant nerimui dėl ekonomistų perspėjimų, kad dabartinė ekonominė aplinka primena 2008 metus, klausiama, kas laukia pasaulinės ekonomikos, kokią įtaką tai turės Lietuvai ir ar ilgai džiaugsimės atpigusia nafta? Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, pasaulio ekonomikos plėtra stringa, tačiau visuotine recesija tai nekvepia. „Ekonomistai susiskaidę, yra galvojami ir pagrindiniai ir šalutiniai scenarijai. Dabar laikomės nuomonės, kad pagrindinis scenarijus – ekonomikos augimas.

Priimta manyti, jog būti skolingam yra blogai, todėl skolos ir paskolos dažniausiai yra vertinamos neigiamai. Tačiau atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją bei Europos centrinio banko politiką ir tikėtiną jos kryptį vidutiniu laikotarpiu, toks vertinimas ne visada teisingas. Įvertinkite, ar turite pinigų skolintis Paradoksali tiesa – norint skolintis, reikia turėti pinigų.

Ukraina teisiškai įrodys, kad taip vadinama „Janukovyčiaus skola“, kurios grąžinimo iš Ukrainos reikalauja Rusija, – kyšis, praneša „Newsader“, remiantis „UkrInform“ pranešimu. Apie tai vasario 18-ąją paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas.

Didžiausia gamtinių dujų vartotoja Lietuvoje - Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ turi sumokėti 11,6 mln. eurų skolą dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid“ už suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybą, galutinai nutarė teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vasario 5 dieną atmetė „Achemos“ skundą ir paliko galioti pernai liepą Apeliacinio teismo priimtą nutartį, pagal kurią „Achema“ turi sumokėti 11,073 mln.

Pastaruoju metu netyla diskusijos apie Vilniaus miesto skolas. Kadangi skaičių daug, jie įvairiai interpretuojami, taip sąmoningai (ar nesąmoningai) klaidinant miestiečius, o po buhalteriniais terminais tiesą slėpti – lengva ir patogu, noriu paprastai pristatyti visą tiesą. 2016 m. sausio 1 dieną miestas iš viso buvo skolingas 383,1 milijonus eurų. Skola vadinu viską – ir įsiskolinimus bankams, ir savivaldybės įmonėms, ir kitoms įmonėms.

  Vyriausybė trečiadienį sutiko milijardinių skolų turinčiai „Sodrai“ paskolinti dar 420 mln. eurų. Vyriausybės posėdyje pritarta, kad 10 metų trukmės paskola už nulines palūkanas skiriama „Sodros“ pinigų srautams subalansuoti.   „Lėšos yra perskolinamos iš valstybės iždo už nulines palūkanas, kas nereiškia, kad šitie pinigai valstybei nekainuoja. Konkrečiai šita suma buvo pasiskolinta 2015 metų pabaigoje už 1,209 proc. metines palūkanas, dėl to apie 5 mln.

 Kauno miesto savivaldybė skelbia per metus sumažinusi savo ir jai priklausančių įmonių skolas 45 mln. eurų. „Anksčiau mes visi girdėdavome pasiteisinimus, kad miestas yra apleistas, nes nėra pinigų. Aš visuomet sakiau, kad pinigų yra, tik jie anksčiau buvo leidžiami nežinia kur ir nežinia kaip. (...) Dabar, pasibaigus finansiniams metams, mes jau galime pamatyti pirmuosius rezultatus, o jie yra iškalbingi“, – savivaldybės pranešime cituojamas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Šiųmetiniame Vilniaus biudžete prioritetai bus teikiami esamų švietimo įstaigų atnaujinimui ir naujų statybai, įvažiavimų į kiemus, šaligatvių, dviračių takų remontui, sako meras Remigijus Šimašius. Pristatydamas 2016-ųjų miesto biudžeto projektą žurnalistams trečiadienį R.Šimašius akcentavo, kad šiųmetiniame biudžete prioritetas bus teikiamas skolos valdymui: numatytas deficitas šiemet sieks 24,6 mln. eurų ir bus daugiau nei dukart mažesnis, palyginus su pernai, kuomet jis siekė 63 mln. eurų.

Vilniaus savivaldybės planuojamos 2016-ųjų išlaidos siekia 474,2, planuojamos pajamos - 426,8 mln., dar 19,8 mln. sudaro pernai metų apyvartos lėšų likutis. Planuojamas biudžeto deficitas - 27,6 mln. eurų. Savivaldybės biudžeto projekte turtui įsigyti numatyta 73,7 mln. eurų, savivaldybės administracijos ir kitų įstaigų darbo užmokesčiui - 142,3 mln. eurų. Palyginus su 2015-ųjų biudžetu, planuojamas deficitas mažėja daugiau nei per pusę: 2015-ųjų plane jis siekė 63,1 mln. eurų.

   Koncerno „Achemos grupės“ valdoma Jonavos trąšų gamykla „Achema“ valstybės valdomai dujų perdavimo įmonei „Amber Grid“ sumokėjo 31,34 mln. eurų skolą už suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymą. Skolos grąžinimas turėtų baigti bendrovių ginčus teismuose.   „Amber Grid“ atstovas spaudai Mindaugas Grinius BNS pranešė, kad „Achema“ 31,34 mln. eurų pervedė gruodžio 31 dieną.

Investicijų bendrovės „Hermis Capital“ valdytos Lietuvos kino studijos buvęs vadovas Ramūnas Škikas privalo šiuo metu bankrutuojančiai studijai sumokėti 1,499 mln. eurų skolą. Vilniaus apygardos teismas tokį sprendimą gruodžio 23 dieną priėmė už akių, nes R.Škikas laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir nenurodė teismui priežasčių.

Kalėdinis laikotarpis daugeliui asocijuojasi su dovanų pirkimu artimiesiems. Tačiau naujausios internetu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad net 10 proc. žmonių kalėdinių dovanų neperka visai. Viena pagrindinių tokio apsisprendimo priežasčių – pinigų trūkumas. Apklausa atskleidė, kad kalėdinėmis dovanomis artimųjų visiškai negali palepinti 12 proc.

Lietuvai nepavykstant iš Karaliaučiaus srities atgauti tarptautinio arbitražo priteistų 150 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų, bus bandoma skolą išieškoti iš srities valdomo turto užsienyje. Šios bylinėjimosi išlaidos atsirado po to, kai Karaliaučiaus sritis tarptautinio arbitražo teismui buvo apskundusi Lietuvos teismo sprendimą leisti iš varžytinių parduoti sričiai priklausiusį pastatą Vilniuje, Antakalnyje, ir kitą nekilnojamąjį turtą.

Panevėžietis Gytis, su drauge išvykęs ieškoti laimės į Ispaniją, po kelerių metų tėvynėn grįžo invalido vežimėlyje, o po to dar sulaukė ir 200 tūkst. eurų sąskaitos. Ispanijoje padaryta avarija Gyčio ir dar keturių žmonių gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. „Mano vaikystė nebuvo labai gera. Mano tėtis, kuris dabar yra miręs, mušdavo mamą. Mama susirado kitą vyrą. Kai paaugau, pradėjau bėgti iš pamokų. Vėliau, profesinėje mokykloje, mokėsi mūrininko- betonuotojo-dailidės amato.

Kijevas trečiadienį pareiškė esąs pasirengęs kautis su Maskva teisme, kai Kremlius prigrasino paduoti Ukrainą į teismą dėl jos įsipareigojimų nevykdymo 2013 metais gavus iš Rusijos 3 mlrd. JAV dolerių paskolą, kurią būtina grąžinti šiemet. „Jeigu Ukraina paduos Ukrainą į teismą, mes pasirengę kautis su Rusija teisme“, – sakė Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas per vyriausybės posėdį, kuriame svarstytas iš Maskvos Viktorui Janukovyčiui valdant Ukrainą gautos paskolos klausimas.

Panevėžio miesto lopšeliams-darželiams nebepajėgiant iš kai kurių tėvų išreikalauti, kad šie sumokėtų už vaikų maitinimą, miesto valdžia nustatė tokią tvarką, kad prasiskolinusių tėvų vaikai nebebus įleidžiami į ugdymo įstaigas, rašo žiniasklaida. „Išbrauktus“ vaikus sumanę leisti į kitą ikimokyklinio ugdymo įstaigą tėvai arba šių vaikų globėjai nuo šiol privalės pateikti pažymą, kad jie neliko skolingi anksčiau lankytam lopšeliui-darželiui.

Medicinos bankas laimėjo Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojamos UAB „Vilniaus vandenys“ skelbtą reikalavimo teisės į Vilniaus miesto savivaldybės 4.025.009,74 EUR dydžio skolą pardavimo viešą konkursą. Tokiu būdu bus sumažinta savivaldybės skola įmonei „Vilniaus vandenys“. UAB „Vilniaus vandenys“ skelbtame reikalavimo teisės į Vilniaus miesto savivaldybės skolą pardavimo viešame konkurse dalyvavo du bankai.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas praėjusią savaitę pateikė savivaldybių indekso tyrimą, kuriame vienas iš kriterijų buvo biudžetai. tv3.lt domisi, kurios savivaldybės yra labiausiai įsiskolinusios lyginant su jų metinėmis pajamomis. Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė, pasakoja, kad biudžeto kriterijus nėra sudarytas vien iš skolos dydžio. Į jį taip pat įeina skolos pokytis, pradelsti mokėjimai, vertinama, kaip vykdyti viešieji pirkimai.

Jeigu Seimas pritars 2016 metų biudžetui, numatoma, kad valstybės skola kitų metų pabaigoje sudarys apie 15,9 mlrd. eurų arba 40,9 proc. bendro vidaus produkto (BVP). Projekte siūloma patvirtinti beveik 8,004 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas, t. y. 0,2 proc. daugiau negu planuojamos šiais metais, ir daugiau kaip 8,655 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 651,5 mln. eurų). Kitais metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 1,7 mlrd.

Įstatyme aiškiau apibrėžus nesąžiningą elgesį, padaugės asmenų, kurie į sunkią finansinę padėtį pateko netyčia ir kuriems galima leisti bankrutuoti. Šiuo metu teismui nustatyti, kad asmuo yra nesąžiningas, pakanka ir to, kad jis neteisingai įvertino finansines savo galimybes, rašo „Verslo žinios“. Vyriausybė pritarė Fizinių asmenų bankroto įstatymo pataisoms, kuriose aiškiau suformuluotas nesąžiningo asmens apibrėžimas, o bankroto laikotarpis nuo 5 metų sutrumpintas iki 3 metų.

  Ukraina ketvirtadienį paskelbė sudariusi gyvybiškai svarbų susitarimą dėl skolų restruktūrizavimo, pagal kurį šalies skolintojai sutinka nurašyti 20 proc. jų valdomų obligacijų nominaliosios vertės, išsaugodami prieigą skolų prislėgtai šaliai prie pasaulinių finansų rinkų.   „Sutartyje sutinkama su Ukrainos vyriausybės obligacijų ir valstybės garantuotų paskolų 20 proc. nominaliosios vertės nurašymu, o šio betarpiško skolos sumažinimo suma – apie 3,6 mlrd.

 Gyventojų pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą birželio mėnesį padidėjo 6 mln. EUR ir mėnesio gale sudarė 1,047 mlrd. EUR. Kreditavimosi aktyvumas finansų ir kitose įstaigose skaičius išliko panašus į buvusį gegužę, rodo gyventojų savitarnos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys.

Europa lengviau atsipūtė, išsprendusi Graikijos nemokumo problemą. Vis dėlto ne visos šalys vienabalsiai pritaria tokiam žingsniui. Vis garsiau kalbama, kad Graikija net neturėjo atsidurti euro zonoje, o trečiasis gelbėjimo paketas ne tik palies milijonus euro zonos gyventojų, bet tik atidės problemą tolesniam laikui. „Dirbau Europos Parlamente prieš penkiolika metų. Buvau ten, kai jie nusprendė, kad Graikija būtų priimta į Eurozoną.

Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma bendrovė „Vilniaus energija“ ketina kreiptis į teismą dėl 27 mln. eurų Vilniaus skolos, jei miesto kontroliuojama bendrovė „Vilniaus vandenys“ neatsiims 15 mln. eurų vertės ieškinių šilumos tiekėjai. „Vilniaus vandenys“ to daryti neketina, o savivaldybės atstovas sako, kad šie įsiskolinimai neturėtų būti painiojami. „Vilniaus savivaldybė mums yra skolinga apie 27 mln.

 Siekiant, kad finansinių sunkumų kamuojama Graikija atsigautų, vien reformų ir Briuselio pagalbos nepakaks, sako SEB banko prezidento patarėjas. Gitano Nausėdos nuomone, Atėnų skolos turės būti restruktūrizuojamos. „Neabejoju, kad bus dar ir skolų restruktūrizavimo klausimas. Jeigu be skolų restruktūrizavimo, tai man sunku būtų patikėti, kaip su arbatos šaukšteliu būtų galima nukasti visą kalną.

 Graikijos finansinio sirtakio plokštelė užstrigo ir net žadant juodžiausius scenarijus šaliai, vis dar vyksta derybos su tarptautiniais skolintojais ir Europos Sąjungos (ES) institucijomis. Kai atrodė, kad ministras pirmininkas Alexis Tsipras derybose išnaudojo visas žaidimų teorijos knygose aprašytas situacijas, jis pareiškė, jog šalis referendumu spręs, ar pritarti kreditorių sąlygoms.

  Ankstesniais metais kai kurios šalies savivaldybės sugebėjo išgyventi be skolų, o dabar jų turi visi šalies miestai ir rajonai. Savivaldos atstovai aiškina, kad gyventi pagal išgales nepajėgia, o padėti galėtų tik padidintas valstybės finansavimas, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Finansų ministerijos duomenimis, bendra visų savivaldybių skola balandžio 1 dieną siekė beveik 636 mln. eurų ir sudarė 52,3 proc. prognozuojamų šiųmečių jų pajamų.

Neringos savivaldybė Vyriausybės prašo iš rezervo skirti 1,2 mln. eurų, kurią už nugriautą pastatą sumokėti verslininkams reikalauja antstoliai. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, Vyriausybėje ir Teisingumo ministerijoje trečiadienį apsilankęs Neringos meras Darius Jasaitis nurodė, kad Tokia suma įvertinti nuostoliai, kuriuos patyrė žuvų restorano Juodkrantėje savininkai, teisėtai įsigiję pastatą, o paskui teismo priversti jį nugriauti.

(papildyta 13.25) Graikijos premjeras Alexis Tsipras pateikė naują pasiūlymą kreditoriams, praneša „BBC“. Laišką kreditoriams paviešino „Financial Times“, ir jame A. Tsipras sutinka su beveik visomis sąlygomis, kurios buvo prieš nutrūkstant derybos, ir jam paskelbiant referendumą.

 Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras pirmadienį vakare leido suprasti, kad jo šalis antradienį veikiausiai nesumokės skolos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). „(Kaip galima kreditoriams laukti (skolos) mokėjimo TVF, kai mūsų bankai yra dusinami?“, – uždavė jis retorinį klausimą galutinio termino, iki kurio reikia sumokėti maždaug 1,5 mlrd. eurų skolą, išvakarėse. „Kai jie nuspręs sustabdyti dusinimą, jiems bus sumokėta“, – sakė premjeras interviu televizijai ERT.

 Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ketvirtadienį pareiškė laukiąs, kad Graikija 1,5 mlrd. eurų skolos įmoką padarys kaip numatyta birželio 30 dieną, o kol kas Atėnai tebesidera su savo kreditoriais.

Vokietija trečiadienį pareiškė, kad derybos dėl galutinio susitarimo, kuris leistų skolų prislėgtai Graikijai likti euro zonoje, toli gražu dar nebaigtos, pabrėždama, kad tai sutarčiai turi pritarti visi trys Atėnų tarptautiniai skolintojai. „Mums susidaro įspūdis, kad dar turime nueiti ilgą kelią“, – sakė finansų ministerijos atstovas Martinas Jaegeris.

Už eurą ir socialinį dialogą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombovskis perspėja, kad Lietuvos biudžeto deficitas šiemet neturėtų išaugti. Anot jo, EK prognozuoja, kad šiemet šalies deficitas bus 0,7-0,8 punkto didesnis nei šalis yra įsipareigojusi. „Visos valstybės, kurios yra pasirašiusios fiskalinės drausmės susitarimą, turi pasiekti savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslus. Lietuvos atveju tai yra, kad struktūrinio biudžeto deficitas nebūtų didesnis nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto.

Paskutinio šanso derybos tarp Graikijos ir jos tarptautinių skolintojų - Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) - sekmadienį baigėsi nepasiekus susitarimo, o tai reiškia, jog tikimybė, kad šalis taps nemoki ir pasitrauks iš euro zonos, yra kaip niekada reali. Krizinės derybos žlugo antrąją jų dieną, dar sustiprindamos nerimą, kad lėšų stinganti Graikijos vyriausybė neišvengiamai artėja prie finansinės bedugnės.

Graikija laimėjo šiek tiek laiko deryboms su tarptautiniais kreditoriais dėl savo skolų krizės, nusprendusi apjungti keturis mokėjimus Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) į vieną, kurį turės pervesti iki birželio pabaigos. Šis retas žingsnis, kurį TVF anksčiau yra leidęs atlikti tik vieną kartą, suteikė Atėnams galimybę išvengti penktadienį sukankančio galutinio termino grąžinti apie 300 mln. eurų per krizes skolinančiai institucijai.

Dviejų mėnesių kūdikį ant rankų sūpuojanti trisdešimtmetė Gita gyvena socialiniame vieno kambario bute bendrabutyje Vilniaus Kalvarijų gatvėje. Iš taboro kilusi ir darbo neturinti moteris pasakoja per metus už elektrą įsiskolino jau beveik tūkstantį eurų.   „Namie naudojamės elektra, viskas į mūsų sąskaitą ir už bendrų patalpų elektrą reikia mokėti, nors ten nieko nėra. Nei kaitlentės maistui ruošti, nieko, nors sutarties dokumentuose parašyta, kad turime gauti.

Rusija pasirinks „maksimaliai griežtą poziciją ir gins savo nacionalinius interesus, jeigu Kijevas atsisakys mokėti skolas“, tarp kurių yra ir iš Maskvos gauta 3 mlrd. JAV dolerių paskola, pareiškė ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas televizijos „Rossija 1“ laidoje „Žinios šeštadienį su Sergejumi Briliovu“. D.Medvedevas nurodė kad Ukrainos negebėjimas grąžinti skolas arba sprendimas įšaldyti skolos mokėjimus gali priversti Rusiją priešintis naujų TVF paskolų skyrimui Ukrainai.

Vilniaus valdžios kontroliuojamai skrydžių bendrovei „Air Lituanica“ pardavus skrydžių maršrutus Latvijos „airBaltic“, tai būtų išsigelbėjimas miestui, sako analitikas Nerijus Mačiulis. Tačiau jis perspėja, jog sandorio kaina tikėtina nepadengtų visos „Air Lituanica“ skolos. Pati „Air Lituanica“ galimų derybų su „airBaltic“ nekomentuoja, o Vilniaus savivaldybės atstovas teigia neturintis informacijos.

 Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pakliuvo į skolininkų sąrašus. Beveik tris su puse tūkstančio eurų per mėnesį gaunanti Seimo vadovė atsisako sumokėti į biudžetą baudą. Bauda viršija parlamento vadovės algą -–siekia 4 tūkst. eurų. Tokia suma susidarė per keturis mėnesius, mat pranešama, kad L. Graužinienė nevykdė antstolės nurodymo. Į antstolių akiratį Seimo vadovė pakliuvo pernai dar būdama Darbo partijos pirmininke.

 Gyventojų pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą kovo mėnesį padidėjo 1 mln. EUR ir laikotarpio pabaigoje sudarė 1,043 mlrd. EUR. Skolininkų skaičius praktiškai nepakito, rodo gyventojų savitarnos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys. Didžiausi gyventojų skolų sumos pokyčiai – bankiniame sektoriuje.

 Šių metų vasario 20 d., susitarus paskutinę minutę, Graikijos vyriausybei buvo suteiktas 4 mėnesių atokvėpis. Tačiau abi barikadų pusės nesugebėjo surasti bendro sprendimo dėl tam tikrų reformų, kurių šalis privalo imtis, kad jai būtų išmokėta sutarta finansinė parama. Ši parama yra būtina, siekiant išvengti galimo bankroto. Nesusitarus artimiausiu metu, Graikijos vyriausybei tektų rinktis tarp dviejų alternatyvų: ar mokėti atlyginimus valstybės tarnautojams, ar grąžinti savo skolas.