„Tokie precedentai sukuria multiplikacinį efektą, bet viskas priklauso nuo politinių jėgų. Valdančioji „Syriza“ turi aiškų norą mesti per petį visas nusistovėjusias europietiškas taisykles ir truputėlį iš jų pasišaipyti, o tokie referendumai tarnauja tokiam tikslui. Čia akivaizdžiai įrodo klasikinį populizmą“ , - savaitgalį Graikijoje vykusį referendumą komentuoja Rytų Europos studijų centro laikinasis direktorius Laurynas Kasčiūnas.
„Ne“ nebūtinai reiškia „ne“
Daugiau nei pusė Graikijos gyventojų referendumo biuleteniuose savo varneles dėjo ties „Ne“ žymą, tačiau, pasak banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico, tai dar nereiškia, kad graikai nori palikti ES ar euro zoną.
„Sprendimas surengti referendumą buvo priimtas vyriausybės ir didžiąja dalimi, jis buvo nulemtas suformulavus referendumo klausimą, kuris buvo neaiškus net specialistams. Žmonės nežinojo, už ką ar prieš ką balsuoja. „Ne“ reiškė priešinimąsi dabartinei ekonominei situacijai, taigi pats referendumas buvo nukreiptas ne konkrečiai prieš pasiūlymus ar susitarimą, mat didžioji dalis Graikų palaiko tiek ES, tiek narystę euro zonoje, bet prieš nepasitenkinimą esamai situacijai“, - pastebi ekonomistas.
Nepaklusnumas užveda, bet gali būti pragaištingas
Per visą Graikijos derybų etapą buvo girdimi nuogąstavimai, kad šiuo nepaklusnumo pavyzdžiu gali pasinaudoti kitos sunkiau besiverčiančios ES šalys kaip Italija, Ispanija, Portugalija ar Airija. Vis dėlto, pasak L. Kasčiūno, tai reikia sieti ne su valstybės finansine padėtimi, bet su dabartine politine ar partine sankloda, mat Graikijoje vyriausybę valdo ultradešinieji.
„Jeigu tokios jėgos ateis dažniau, tai tokių atvejų bus daugiau. Tiek kraštutinė kairė, tiek kraštutinė dešinė nuolatos kalba, kad turi būti rengiami referendumai ir tai turėtų būti dažnesnis instrumentas vykdant Europos politiką. Kita vertus, kalbant apie Graikijos atvejį, visi juk mato kas vyksta, todėl manau, kad dalis visuomenės nusivils tokia vyriausybe, jei ši nusileis derybose. Bankai uždaryti, aplink chaosas – nemanau, kad žmonės antrąkart balsuotų už tokią vyriausybę. Žinoma, viskas priklausys nuo to, kaip pasibaigs ši situacija“, - scenarijų pateikia ekspertas.
Šalies gyventojai palankiai vertina narystę tiek ES, tiek euro zonojo, tačiau Ž. Mauricas pastebi, kad naujoji šalies vyriausybė nepasižymi kompromiso paieškomis, net kai situacija yra dramatiška.
„Jau vien referendumo paskelbimas reiškia, kad Graikijos vyriausybė nėra labai linkusi eiti į kompromisą ir, deja, tą patį galima pasakyti apie Europos politikus. Graikijos derybos tęsiasi jau kelis metus, žmonės pavargo, o kitos valstybės kaip Airija, Ispanija ir netgi Portugalija jau išsikapanojo. Galimas daiktas, kad šalis turės palikti ES ir euro zoną, nes dabartinė situacija prie to ir veda“, - pabrėžia jis.
Pagalba iš Rytų tik teorinė
Tiesa, A. Tsipras iškart po referendumo paskambino Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui ir, pasak atstovų, kalbėjo apie pagalbą šiuo momentu. Ekspertai pastebi, kad toks bendradarbiavimas gali tapti savotišku Rusijos pleištu Europoje, tačiau kol kas skaičiai nėra jos pusėje.
„Apie tokią pagalbą daug kalbama, bet ji visgi labiau yra teorinė. Graikija yra euro zonos narė, bankai tiesiogiai priklausomi nuo Europos centrinio banko, o patys bankai jau praktiškai yra nemokūs arba tokiais taptų, jei šalis visgi nuspręstų pasitraukti iš ES ir euro zonos. Rusija tokiu atveju nieko padaryti negalėtų, nes kalba eina apie beveik 100 mlrd. eurų. Taip, Rusija savo fonduose turi apie 150 mlrd. eurų, bet tokios sumos reikia jai pačiai. Kalbant apie visų Graikijos skolų refinansavimą, tai ši suma išauga iki 300 mlrd. eurų, taigi rusai net teoriškai nieko negalėtų padaryti. Kalba galėtų eiti apie politinę ar teorinę paramą ir ji būtų labiau populizmo lygmenyje. Kol kas, kaip tvirtina pati Rusija, dabar būtų galima tiesti Pietų srauto dujotiekį pro Graikiją, bet ir šiuo atveju kalbama tik apie 5 mlrd. eurų investiciją. Ar tai yra parama? Veikiau tik paverstų Graikiją labiau priklausomą nuo Rusijos gamtinių išteklių“, - skaičiais argumentuoja Ž. Mauricas.
Tuo tarpu L. Kasčiūnas teigia, kad Graikija tik demonstruoja, jog turi alternatyvią integracijos kryptį, jei vis dėlto atsiskirtų nuo ES.
„Pagalbos mastas, kurio dabar reikia Graikijai, tikrai nėra Rusijos kišenėje. Taip pat nemanau, kad Rusija taip investuos. Žinoma šioks toks flirtas susitarimo ar kontrakto forma įmanomas, juk šalys energetikoje turi bendrumu energetikoje. Aišku į tai galima žiūrėti kaip į augantį Trojos arklį, bet to nepervertinčiau, nebent graikai pasitrauktų iš visų Europos institucijų ir taptų kažkuo panašiu į Armėniją. Kol Graikija liks Europos instituciniame lauke, tol Rusijos įtaka bus auganti, bet ne tiek, kad šalis galėtų imti ir blokuoti sankcijas Rusijai ar darytų kažką panašaus. Nereikia ginčytis, kad Rusija nori turėti savo įtakos „agentūrą“, bet nesu tikras, ar jie turi tam resursų, o ir graikai nėra linkę rinktis tokį žaidimą. Jie patys Rusijos atvejį naudoja kaip pavyzdį, jog yra dar kita integracijos versija“, - apie desperatiškus bandymus kalba ekspertas.
