skiepijimas

Marijampolėje buvo paskelbta, kad į vakcinuojamų asmenų sąrašus įtraukti ir mažmeninės prekybos darbuotojai. Šiandien žmonės buvo vakcinuojami neregistruojant iš anksto. Tačiau į vakarą viskas pakrypo netikėtai. Vakciną nuo kovido gavo ir ties, kurie su prekyba, nei su kita prioritetine profesija neturi nieko bendro. Niekas tiesiog netikrino, ar asmuo dirba prekyboje, ar ne. Vakcinavimas Marijampolės profesinio rengimo centre prasidėjo šiandien 9 ryte.

Baltieji rūmai paskelbė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį praneš, jog per artimiausias dvi savaites – gerokai anksčiau, nei buvo siekta pagal pirminį planą, – teisę vakcinuotis nuo COVID-19 gaus visi pilnamečiai Jungtinių Valstijų gyventojai. Baltieji rūmai perkėlė visų grupių šalies gyventojų vakcinacijos pradžią nuo gegužės 1 dienos į balandžio 19-ąją dėl sparčiai vykstančios vakcinacijos kampanijos visose 50 valstijų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad pareigūnus planuojama pradėti skiepyti dar šią savaitę. Anot jos, nuo ketvirtadienio įsigalios sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kuomet leidžiama skiepyti didelėmis organizuotomis grupėmis. Planuojama, kad tada statutinių tarnybų vadovai regionuose galės kreiptis į savivaldybių vakcinavimo koordinatorius ir suderinti skiepijimo procesą.

Vienoje Vilniaus mokykloje mokytojos elgesys nemaloniai nustebino abiturientę (vardas redakcijai žinomas). Pasak jos, nesiskiepijusiems ir nesutikusiems pateikti argumentų kodėl, mokytoja liepė rašyti kontrolinį darbą. „Aš mokausi 12 klasėje. Šiandien mokytoja, pavadinkime, lyg žandaras tardė mokinius ir liepė pasakyti argumentus, kodėl kai kurie atsisakėme skiepytis, prieš visus. Ir tas, kuris nesutiks atsakyti, gaus kontrolinį darbą“, – sakė moksleivė. „Galvojau juokauja, deja.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su savivaldybių atstovais aiškinsis, kaip nuo COVID-19 planuojama skiepyti žmones per Velykas. Apie tai valstybės vadovas kalbės su Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi, Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Mindaugu Sinkevičiumi, pranešė Prezidentūra. Premjerės Ingridos Šimonytės duomenimis, šią savaitę savivaldybėms iš viso bus paskirta daugiau negu 130 tūkst. vakcinos dozių.

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui prakalbus, kad svarstoma leisti „AstraZeneca“ vakcina skiepytis visiems norintiems be prioritetinės eilės, aiškėja, kad tokius siūlymus ministrui ir Vyriausybei yra pateikusi ir ekspertų patariamoji taryba. Penktadienį posėdžiavę nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos nariai Vyriausybei pateikė konkrečius siūlymus, kaip į vakcinacijos procesą įtraukti ir savanorius, kurie skiepą galėtų gauti be prioritetinės eilės.

Šalčininkų rajone kaupiasi nepanaudotos „AstraZeneca“ vakcinos, o savivaldybės administracija ir toliau laukia centrinės valdžios veiksmų keičiant vakcinavimo tvarką. „AstraZeneca“ vakcina kaip gulėjo, taip ir guli – 730 dozių. Labai daug ir mes nejudam“, – BNS antradienį sakė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Josifas Rybakas.

Skandinavijos šalims sustabdžius skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina daugelis tautiečių sunerimo, ar ji saugi? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ profesorė Aurelija Žvirblienė teigė, kad toks sprendimas yra daugiau politinis. Profesorę kalbino žurnalistas Artūras Anužis. Ponia Žvirbliene, praėjusią savaitę žmonėms kilo nemažai nerimo, kada išgirdo, kad Skandinavijos šalys – Danija, Norvegija – laikinai stabdo skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.

Koronaviruso situacija pasaulyje nesikeičia. Valstybės jau pradėjo vakcinavimo kampaniją. Tarp jų – ir Lietuva. Nors skiepijimas prasidėjo visai neseniai, tikėtina, kad visai netrukus bus pradėta masinio vakcinavimo kampanija. Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda „Facebook“ paskyroje pasidalijo gera žinia. Anot jo, Europos Sąjungos valstybėms „Pfizer-BioNTech“ vakcinų gamintojas įsipareigojo tiekti papildomai 4 mln. dozių.

Lietuvoje skiepijimas vakcina nuo koronaviruso įsibėgėja. Šalyje pirmadienio duomenimis dviem skiepo dozėmis jau paskiepyta virš 73 tūkst. žmonių. Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę dalyvavo Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, po kurio teigė, kad Lietuvai bus sudarytos sąlygos iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. arba virš 2 mln. gyventojų. Pirmadienį G. Nausėda lankėsi vakcinavimo centre Kaune.

Sklandus vakcinų tiekimas ir nacionalinių skiepijimo strategijų įgyvendinimas yra svarbiausia, todėl būtina šalinti kliūtis visoje vakcinų tiekimo grandinėje, sako užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius. Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos ministrų vaizdo konferencijoje dalyvavęs viceministras taip pat teigė, kad pradėjus masinę vakcinaciją, ypač svarbu sustiprinti komunikaciją ir kovą su dezinformacija apie vakcinos saugumą ir veiksmingumą.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva nepirktų rusiškos vakcinos „Sputnik V“, net jei ją patvirtintų Europos vaistų agentūra. Antradienį interviu paklausta apie tokią galimybę, ministrė pirmininkė teigė, kad bendri Europos Sąjungos pirkimai užtikrins pakankamą Vakaruose gaminamų vakcinų tiekimą Lietuvai, todėl „nėra jokio reikalo“ svarstyti apie rusiškos vakcinos pirkimą.

Pirmieji skiepų ir mažėjančio sergamumo vaisiai: Lietuvos ligoninės džiaugiasi, kad jų kolektyvuose formuojasi vis stipresnis imunitetas prieš COVID-19. Mažėjant COVID-19 pacientų skaičiui, vis daugiau ligoninių planuoja operacijas bei kitas paslaugas. Gydytojai jau sudarinėja ir pacientų eiles. Lietuvoje šiuo metu skiepijami ne tik vyriausieji senjorai, bet ir prasideda mokytojų vakcinavimas.  Klaipėdoje įsibėgėja skiepijimas.

Situaciją dėl galimo skiepijimo pažeidimo COVID-19 vakcina Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje tirsiančioje komisijoje dirbs ir Vilniaus universiteto Odontologijos instituto vadovė Vilma Brukienė. Ji taip pat yra Žalgirio klinikų Vaikų odontologijos poskyrio vadovė. Galimi skiepijimo pažeidimai siejami ir su dalies VU Odontologijos instituto dėstytojų skiepijimais, kurie pirmojo vakcinavimo metu neturėjo darbo sutarčių su Žalgirio klinika.

Kol kas didžiausią gyventojų skiepijimo nuo koronaviruso tempą demonstruojanti Didžioji Britanija skelbia, kad visus savo šalies suaugusius planuoja paskiepyti ne ankščiau rugsėjo. Tiesa, norint pasiekti ambicingą tikslą ir taip likusias Europos šalis gerokai lenkiantį skiepijimo tempą teks dar padidinti. O Slovakija testuoja visus savo šalies gyventojus ir be neigiamo testo savo gyventojams žada neleisti eiti net į darbą. Nyderlanduose, dėl griežtų ribojimų kilo riaušės.

Sekmadienį pradedamas pakartotinis vakcinavimas nuo COVID-19 tiems asmenims, kurie buvo paskiepyti pirmaisiais skiepais nuo šios ligos praėjusių metų pabaigoje. Sveikatos apsaugos ministro atstovė Aistė Šuksta BNS penktadienio vakare sakė, jog paaiškėjus, kad COVID-19 vakcinos gamintojai „BioNTech“ ir „Pfizer“ sumažino planuojamus artimiausiu metu pristatyti vakcinos kiekius, ši vakcina iki vasario antros savaitės bus naudojama tik revakcinacijai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad šiuo metu skiepijimas vyksta 64 gydymo įstaigose. Greitu metu bus paskiepyti medikai, slaugos ir globos įstaigų darbuotojai ir gyventojai, vaistininkai, laboratorijų darbuotojai. Vėliau ketinama pereiti prie visuotinio gyventojų skiepijimo ir ketinama pasitelkti šeimos gydytojus.

Pasirodant ne vienam atvejui, kai atskirose gydymo įstaigose yra vakcinuojami asmenys, kuriems COVID-19 vakcinos nepriklauso, Seimo nariai Andrius Vyšniauskas, Jurgita Sejonienė ir Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydami ginti viešąjį interesą ir pradėti ikiteisminius tyrimus. „Bent keturiose įstaigose yra viešai fiksuoti atvejai, kai vakcina nuo COVID-19 buvo paskiepyti asmenys, kurie tam neturėjo teisės.

Didžiosios šalies ligoninės jau paskiepijo pirmuosius dešimtis sunkiausių pacientų nuo koronaviruso. Santaros klinikose nuo COVID-19 paskiepyti pirmieji pacientai po kepenų ir inkstų transplantacijos. Lietuvoje aršiai diskutuojama dėl skiepų likučių, ar iš vieno buteliuko galima paskiepyti daugiau žmonių, nei nurodo vakcinos gamintojas. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad dėl formalumų į šiukšlių dėžę išmetama kone 8 tūkstančiai vakcinos dozių.

Kol Europos vaistų agentūra masiniam naudojimui šiandien patvirtino antrąją vakciną, regis, ne visos Europos Sąjungos šalys skuba vakcinuotis. Praėjus beveik dviem savaitėm nuo masinio skiepijimo pradžios, tik šiandien skiepyti gyventojus pradėjo Nyderlandai. Kyla vis didesnis nerimas dėl koronaviruso atmainų. Lietuvoje mokslininkai britiškos atmainos neaptiko, tačiau rado kitą – ji siejama su fermose auginamomis audinėmis.

Europa patvirtino amerikiečių kompanijos „Moderna“ vakciną. Nors Lietuvai atiteks kone pusę milijono vakcinos dozių, džiūgauti anksti, mat pirmieji vakcinos kiekiai, kurie pasieks Lietuvą, bus tik simboliai ir gerokai mažesni už „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos partijas. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama didinti vakcinavimo mastą ir tempą, aiškinasi, ar Lietuva gali savarankiškai pasitvirtinti vakciną ir ją naudoti nelaukiant Europos Komisijos sprendimo.

Lietuvoje pradėjus medikų skiepijimui nuo COVID-19, kai kurių ligoninių darbuotojai skundžiasi, jog jos skirstomos neproporcingai. „Daugiausia problemų ir pastabų buvo – tai nereiškia, kad čia yra kažkokie kaltinimai, tiesiog kažkokie raštai, į kuriuos mes turime rasti atsakymus – ir buvo labai daug telefoninių skambučių. Daugiausiai nusiskundimų buvo dėl Šiaulių ir Panevėžio paskirstymo“, – trečiadienį vykstančiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje jo pirmininkas Antanas Matulas.

Lietuvai kovojant su koronaviruso pandemija, net ir sulaukus trečiosios skiepų nuo COVID-19 partijos, atsikvėpti dar anksti. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys visuomenei pristatė skiepų planą ir įvardijo, kas po medikų bus skiepijami pirmiausiai ir kada ateis masinės vakcinacijos eilė. Prioritetų sąraše – slaugos ir globos įstaigų pacientai, ligoniai po organų transplantacijos, žmonės sergantys inkstų nepakankamumu.

Tai, kada bus galima pradėti masinį visuomenės skiepijimą nuo COVID-19, priklausys nuo vakcinos tiekimo grafikų, taip pat to, kiek dar vakcinų bus patvirtinta artimiausiais mėnesiais, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Mėnesio mes dar pasakyti negalime. (...) Tie mėnesiai galutiniai paaiškės vėl nuo tų žinių, kada mes žinosime jau kokie kiekiai bus tiekiami į Lietuvą vakcinų kovą, balandį“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Šįryt Jungtinė Karalystė žmones nuo koronaviruso pradėjo skiepyti antrąja patvirtinta vakcina. Tai – „AstraZeneca" ir Oksfordo kurtas preparatas, kuris ir pigesnis, ir paprasčiau transportuojamas už „Pfizer" vakciną. Artimiausiomis dienomis šia vakcina planuojama paskiepyti per pusę milijono britų. Šįryt Jungtinė Karalystė nuo koronaviruso skiepyti pradėjo ne tik „Pfizer-BioNTech“, bet ir „AstraZeneca“ vakcina. Pirmasis skiepą gauna 82-ejų Brianas Pinkeris.

Europos Sąjunga šeštadienį ruošiasi pradėti skiepijimo nuo COVID-19 kampaniją, padidėjus susirūpinimui dėl naujos, galimai labiau užkrečiamos atmainos koronaviruso, pastaruoju metu išplitusiu Britanijoje, bet taip pat jau užfiksuotu Prancūzijoje, Ispanijoje ir net Japonijoje. Pandemija jau nusinešė daugiau kaip 1,7 mln.

Visos 27 Europos Sąjungas narės siekia pradėti skiepijimo nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 kampaniją „tą pačią dieną“, kad pademonstruotų bloko vienybę, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. Šis jos pareiškimas Europos Parlamente nuskambėjo bloke didėjant spaudimui nedelsti pradėti skiepijimo, sekant Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės pavyzdžiu. Šios šalys jau pradėjo savo gyventojus skiepyti bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta vakcina.

Nors dabar viena laukiamų COVID-19 pandemijos suvaldymo išeičių – vakcina, visgi kol kas ja, jei ji būtų prieinama, skiepytis ryžtųsi ne kiekvienas. Dalis gyventojų baiminasi, kad naujasis skiepas bus nesaugus. Specialistai gi pabrėžia, normalu, kad į kiekvieną įskiepijimą organizmas reaguoja skirtingai, tad ir šalutinių reakcijų pasitaiko.

Žaliavalgių Igorio ir Marijos šeima iš Sankt Peterburgo, atsisakiusi gydyti savo vaiką „tabletėmis“, apkaltino medikus dėl jo mirties. Vyras su žmona tvirtina, kad jų nuo kokliušo sukeltų komplikacijų miręs sūnus buvo „nugydytas“.  Spalio 6-ąją vos šešių mėnesių berniukas pasijuto prastai – pradėjo karščiuoti ir kosėti. Tėvai ne iškart iškvietė greitąją, o vėliau, kai jau atvyko medikai, atsisakė vežti jį į ligoninę.

Galimybė pasiskiepyti vaistinėse dar šiemet, kaip panašu, stumiasi į kitus metus. Tarp infekcinių ligų, kurių vakcinos būtų prieinamos šiose vietose – ir COVID-19. Tiesa, skiepų nuo šio viruso dar reikia sulaukti. Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje pritarta ministro Aurelijaus Verygos teiktam siūlymui paankstinti dar birželį priimtų nuostatų įsigaliojimą. Vis dėlto tai neįvyks taip anksti, kaip norėjo ministras.

Seimas uždegė žalią šviesą tam, kad dar šiais metais pasiskiepyti nuo infekcinių ligų, tarp kurių – ir COVID-19, kai vakcina bus sukurta, būti galima ir vaistinėse. Tokiu būdu siekiama gerinti paslaugos prieinamumą suaugusiesiems. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta vienbalsiai – tam pritarė 57 parlamentarai iš 59 balsavusiųjų, du Seimo nariai susilaikė.

Nors vėjaraupiai dažnai laikomi vaikiška liga, specialistai primena, kad suaugusieji ja serga gerokai sunkiau. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kam reikėtų pasiskiepyti nuo šios infekcijos.  ULAC duomenimis, pernai registruotas didžiausias per pastarąjį dešimtmetį pasiskiepijusių asmenų nuo vėjaraupių infekcijos skaičius. Savo lėšomis pasiskiepijo 3 847 asmenys ir tai, lyginant su 2018 metais, 39,6 proc. daugiau.

Kiekvienais metais maždaug 50 mln. keliautojų iš viso pasaulio, taip pat ir iš Lietuvos, aplanko atogrąžų regionus. Prieš išvykdami atostogauti daugelis visgi pamiršta, kad net 21-ame amžiuje galima susirgti tropinių kraštų ligomis, kurios, jei nebus gydomos, gali būti mirtinos per pirmas kelias savaites nuo simptomų pradžios. Šeimos gydytoja pasakoja, kokius skiepus prieš išvykstant atostogauti reikėtų pakartoti, rašoma pranešime spaudai.

Aršias diskusijas keliantis privalomas vaikų skiepijimas skinasi kelią Seime. Socialdemokratai siūlo privalomai skiepyti vaikus nuo poliomielito, raudonukės ir tymų – esą situacija dabar yra nevaldoma, kasmet nuo tymų lieka nepaskiepyta tūkstančiai vaikų. Maža to, kalbama ir apie neskiepytų vaikų neįleidimą į darželius ir kitas bendrojo lavinimo įstaigas. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija pasisako prieš priverstinį vaikų skiepijimą ir galimas sankcijas tėvams.

Jau kitais metais galbūt atėję į vaistinę galėsite ne tik įsigyti vaistų, bet ir pasiskiepyti sezoniniais skiepais. Tokią naujovę siūlo ministras Aurelijus Veryga, siekiant sumažinti šeimos gydytojų krūvį ir padidinti besiskiepijančiųjų skaičių. Vaistininkai tam neprieštarauja, mat jiems – tai papildomas uždarbis. Tačiau gyventojai dvejoja, ar vaistinėse skiepytis bus ne tik patogu, bet ir saugu. Prasidėjus gripo sezonui, gydymo įstaigose ima driektis eilės.

Jau nuo kitos savaitės gydymo įstaigose teisę skiepyti gaus slaugytojai ir akušeriai, o kitąmet, jei įstatymas bus suderintas, – ir išplėstinės praktikos vaistininkai. Apie tokią naujovę pirmadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Skiepyti galinčių specialistų sąrašas plečiamas siekiant didinti skiepų prieinamumą, ypač skatinti žmones skiepytis sezoninėmis vakcinomis, mažinti eiles prie šeimos gydytojų kabinetų.

Valstybė pritrūko vakcinos skiepyti vienuolikmetes nuo žmogaus papilomos viruso. Bent jau tokias išvadas daro gydymo įstaigos, kurias pastarosiomis savaitėmis ėmė atakuoti įtūžę tėvai, negalintys paskiepyti savo vienuolikmečių dukterų. Tiesa, apie tai, kad nėra pakankamai skiepų, garsiai šaukia tik tėvai, arba gydymo įstaigos. Vakcinos užtektinai laiku turinti parūpinti Valstybinė ligonių kasa kaltės kratosi ir aiškina, kad skiepų nuo ŽPV viruso netrūko ir netrūksta.

Nemokamas 11 metų mergaičių skiepijimas nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) nepažeidžia berniukų teisių ir lygių galimybių, atlikusi tyrimą nustatė lygių galimybių kontrolierė.

Nemokamas skiepijimas nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančio žmogaus papilomos viruso startuos rugsėjį. Valstybinė ligonių kasa (VLK) informuoja, kad jau baigtos vakcinos pirkimo procedūros ir artimiausiu metu vakcinos pasieks gydymo įstaigas. „Tad medikai savo mažąsias pacientes – 11 metų mergaites – galės pradėti skiepyti nuo š.m. rugsėjo 1-osios“, – teigiama pranešime. Iš viso Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis įsigyta 5 tūkst. dozių vakcinų nuo žmogaus papilomos viruso.

Šiais metais nupirkta daugiau sezoninių gripo vakcinų, kurios jau artimiausiu metu pasieks gydymo įstaigas, penktadienį pranešė Valstybinė ligonių kasa. Šiais metais įsigyta 110 tūkst. dozių, o pernai – daugiau 95 tūkst. dozių. Anot Ligonių kasos, šiemet jų pavyko įsigyti 2,5 proc. pigiau. Vakcinos gydymo įstaigoms bus pristatomos etapais.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje įsteigė Gyvūnų augintinių registrą, jis pradės veikti nuo sausio. Šiame registre pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą turės būti registruojami auginami katės, šunys ir šeškai, kuriuos taip pat bus privalu pažymėti mikroschema. Seimas dar 2012 metais nusprendė, kad nuo 2016-ųjų visi šunys, katės ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre.

Ne tėvai, o medikai gali nuspręsti, ar vaiką būtina skiepyti, ar ne, sako sveikatos apsaugos ministrė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė, argumentuodama siūlymą už vaikų neskiepijimą įvesti baudas. „Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir dabar yra straipsnis, kuris numato tėvų atsakomybę už netinkamą savo vaiko priežiūrą. Į priežiūrą patenka ir sveikatos klausimai.

Žinių radijas Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) mušant pavojaus varpais dėl tymų protrūkio Europoje, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė „Žinių radijui“ nurodė pritarianti PSO nuomonei, kadangi skiepijančių tėvų vaikus skaičius mažėja. „2003 metais skiepijimo apimtys siekė 97,7 proc.

97 177 sezoninio gripo vakcinos dozės, nupirktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, jau pristatytos į 474 šalies sveikatos priežiūros įstaigas. Ši vakcina pasiekė poliklinikas, ligonines bei globos ir slaugos namus – visas įstaigas, pateikusias paraiškas šiai vakcinai gauti.

Savo medelyne netoli Vilniaus Romas kartu su broliu Edmundu augina kelis tūkstančius veislių vaismedžių, vaiskrūmių, aviečių ir dekoratyvinių augalų. Norintiesiems išbandyti skiepijimo malonumą jis negailėjo patarimų. Kada tinkamiausias metas skiepyti? Dažniausiai skiepijama ankstyvą pavasarį sudūrimo, požieviniu, šoninio sudūrimo ar šoninio įpjovimo būdais.

Siekdamas paneigti internete skleidžiamą klaidinančią informaciją apie skiepų nuo gripo žalą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) ragina medikus remtis tik moksliniais faktais ir neklaidinti bei nebauginti gyventojų. „Skiepus gaubia daug mitų. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, daugiausia problemų kyla dėl neigiamo visuomenės požiūrio į skiepijimąsi nuo gripo.