simas čelutka

Interviu su Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju profesoriumi Vytautu Radžvilu apie Dalios Grybauskaitės pirmuosius žingsnius, “tvirtos rankos” ilgesį, tarppartinių ideologinių takoskyrų išnykimą bei kitus visuomenei aktualius klausimus. Kalbina VU TSPMI pirmakursiai Simas Čelutka ir Laurynas Peluritis.

Anot Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo profesoriaus Vytauto Radžvilo, Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) galėtų susijungti su bet kuria Lietuvos oligarchine grupe, kadangi iš tikrųjų neatstovauja nei krikščioniškosioms vertybėms, nei jaučia socialinę atsakomybę. Apie tai - trečiojoje interviu Simui Čelutkai ir Laurynui Peluričiui dalyje.

Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas profesorius Vytautas Radžvilas interviu pirmakursiams Simui Čelutkai ir Laurynui Peluričiui teigia, kad Lietuva balansuoja ant pavojingos burnų užkimšimo ir opozicijos nuslopinimo ribos. Pirma dalis Laurynas Peluritis: Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta „tvirtos rankos“ šalininkų balsai.

Nors valstybės remiamas paskolas už studijas studentai galės grąžinti per 15 metų, palūkanas jie turės pradėti mokėti nuo pat paskolos išmokėjimo dienos. Tikslus palūkanų dydis paaiškės iki liepos vidurio. Vakar Vyriausybė pritarė tvarkai, pagal kurią jau šią vasarą bus teikiamos paskolos į valstybės finansuojamas vietas nepatekusiems studentams. Paskolas už studijas, siekiančias iki 50 tūkst.

Seimas jau priėmė Mokslo ir studijų įstatymą, kuris numato pagrindinius aukštojo mokslo reformos principus. Šio istorinio žingsnio, lemsiančio Lietuvos aukštojo mokslo ateitį, išvakarėse (balandžio 28 d.) visų svarbiausių šalies politinių jėgų jaunieji atstovai rinkosi į Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Kolegijų salę, kurioje vyko Lietuvos mokinių parlamento (LMP) ir Visuomeninio jaunimo klubo (VJK) suorganizuota apskrito stalo diskusija.

Planuojami pasikeitimai Lietuvos aukštajame moksle vėl kelia didžiulį šurmulį visuomenėje ir daugybę klausimų būsimiesiems studentams. Aukštojo mokslo reforma sulaukia prieštaringų vertinimų, vyksta aršios diskusijos ir ginčai. Nusprendžiau išsiaiškinti, kokie esminiai pasikeitimai laukia būsimųjų studentų, ir pasidomėti, kaip jie vertinami pačių moksleivių.

Šiuo metu besiformuojanti naujoji valdančioji centro dešinės koalicija ir jos sudarymo aplinkybės yra svarbiausias politinis įvykis nūdienos Lietuvos kasdienybėje. Didžioji dauguma politinių komentatorių linkę minėti būsimosios koalicijos trapumą, galimas politines išdavystes bei suaktyvėsiantį politinį turizmą, būsimos Seimo daugumos neveiksnumą ir kt. Daugeliu atvejų kalbama apie potencialų „techninį“ valdžios galių pasistūmėjimą, t.y. keliamos hipotezės, jog, pvz.

Ideologija, pagal klasikinį apibrėžimą, yra pamatinis akmuo, aplink kurį yra formuojama visa politinės partijos praktinė politika. Partijos neretai užmiršta ideologijas ir moralines vertybes, mat naudoja jas tik kaip tam tikrą įmantrų partijos įvaizdžio „patobulinimą“, „pagražinimą“. Kaip bebūtų, kai kurių pilietinės visuomenės narių nuomonė šiuo klausimu yra visiškai priešinga: Visuomeninio jaunimo klubo (toliau - VJK) atstovai mano, jog ideologijos anaiptol neturėtų atlikti vien estetinę fun...

Susipainiojai partijų programose ir ideologijose? Tau jau atsibodo beprasmiai skandalai ir sąmokslo teorijos? Nežinai už ką balsuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose? Visuomeninio jaunimo klubas (VJK) rugsėjo pabaigoje organizuoja politinių debatų konferenciją „Ideologijos ir vertybės“. Šios konferencijos tikslas – aptarti pagrindinių partijų vertybines nuostatas ir ideologinius principus, kuriais grindžiami politiniai valdžios sprendimai, kuriama mūsų valstybės ateitis.

Visuomeninio jaunimo klubo narys Simas Čelutka kalbina Lietuvos mokinių parlamento Vilniaus regiono pirmininką Luką Savicką, sutikusį pasidalinti mintimis apie praėjusią egzaminų sesiją, lietuvių egzamino problemas, galimus ateities scenarijus bei siūlymus kritinei situacijai keisti.  Simas Čelutka: Niekam ne paslaptis, kad šiųmetinis lietuvių gimtosios kalbos valstybinis brandos egzaminas padarė „meškos paslaugą“ visai egzaminų sesijai.

Vienas iš pamatinių šiandienos Vakarų pasaulio politinio mąstymo nervinių mazgų - tai visaapimantys santykiai su Rusija, nuolatinė šių santykių kaita. Gausiais gamtiniais ištekliais apsirūpinusi ir jų eksportavimą į kaimynines valstybes kaip geopolitinę priemonę naudojanti valstybė pastaraisiais metais faktiškai susigrąžino anksčiau prarastas „supervalstybės“ pozicijas.

Kovo 4-ąją visos Lietuvos moksleiviai išreiškė savo susirūpinimą šalies švietimo būkle specialia akcija, kurios metu buvo sutrikdytas eismas keliose pagrindinėse didmiesčių gatvėse. Be abejo, tai – pilietiškas žingsnis, pavyzdys visoms nevyriausybinėms organizacijoms. Jis išjudino šalies viešąją erdvę, priminė visuomenei apie labiausiai pažeidžiamą jos sluoksnį – jaunimą.

Gegužės 6-ąją dieną įvyko pirmasis Vilniaus moksleivių diskusijų klubo susitikimas. Susirinko 17 dalyvių iš skirtingų mokyklų (Vilniaus Žvėryno gimnazijos, Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos, Vilniaus licėjaus, Vilniaus M. Daukšos vidurinės mokyklos), taip pat atvyko gerbiamas profesorius Leonidas Donskis, kuris sutiko pasidalinti savo mintimis šį ankstyvą Motinos dienos rytą. Susitikimas vyko Lietuvos vaikų ir jaunimo centre.