Seimas jau priėmė Mokslo ir studijų įstatymą, kuris numato pagrindinius aukštojo mokslo reformos principus. Šio istorinio žingsnio, lemsiančio Lietuvos aukštojo mokslo ateitį, išvakarėse (balandžio 28 d.) visų svarbiausių šalies politinių jėgų jaunieji atstovai rinkosi į Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Kolegijų salę, kurioje vyko Lietuvos mokinių parlamento (LMP) ir Visuomeninio jaunimo klubo (VJK) suorganizuota apskrito stalo diskusija.
Ar aukštojo mokslo reforma pagerins studijų kokybę Lietuvoje? Ar pasirinkti teisingi švietimo sistemos reformavimo principai? Į šiuos ir kitus klausimus bandę atsakyti jaunieji konservatoriai, socialdemokratai, liberalai bei „darbiečiai“ pažvelgė į aukštojo mokslo reformą pro ideologinę prizmę, tačiau diskusijoje, kurią vedė LMP Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Vilius Bartninkas bei VJK prezidentas Simas Čelutka neišvengta ir „techninių“ reformos klausimų. Diskusijoje taip pat dalyvavo ŠMM ministro patarėjas Gytautas Damijonaitis bei LSAS narė Kamilė Džiovalaitė.
Diskusijoje, greitai virtusioje aršiais debatais, jaunieji politinių partijų atstovai pasiskirstė į remiančius ir prieštaraujančius reformai, todėl susitikimas, kuris gan netikėtai atskleidė ryškius ideologinius politinių partijų skirtumus priminė rimtą Seimo komiteto posėdį. „Nesitikėjau tokios geros diskusijos,“ – jai jau pasibaigus džiaugėsi Vilius Bartninkas.
Jaunieji konservatoriai: „Visiškos studentų lygybės būti negali“
Jaunųjų konservatorių atstovas Andrius Vyšniauskas jau savo kalbos pradžioje pabrėžė, kad atstovauja dabartinės Vyriausybės vykdomai politikai ir visiškai jai pritaria, nes mato žūtbūtinę reformos būtinybę. Dabartinę aukštojo mokslo būklę Lietuvoje Andrius pavadino „apgailėtina“ ir teigė, kad šiuo metu studentai siekia ne žinių, o tik diplomo, todėl būtina skatinti konkurenciją tiek tarp pačių studentų, tiek tarp universitetų ir taip siekti aukštojo mokslo kokybės.
Jaunieji konservatoriai, kuriems taip pat atstovavo Mantas Pupinis bei Algimanta Vaikšnytė, pasisakė už „studentų krepšelio“ principą. Andrius pripažino, kad visiškos studentų lygybės būti negali, nes skiriasi jų gebėjimai, tačiau visi studentai turės lygias galimybes gauti „studento krepšelį“. Užbėgdamas už akių galimai kritikai, kad ideologiškai konservatizmas ir reformos yra visiškai nesuderinami dalykai, Andrius pacitavo konservatoriaus Henrio Kissingerio mintį, kurioje teigiama, kad konservatoriai yra už nuolatinį visuomenės tobulėjimą ir geresnio rytojaus siekimą.
Jaunieji „darbiečiai“: „Lėšos turi būti skirstomos centralizuotai“
Jaunimo organizacijos „Darbas“ atstovai Lina Jurkonytė, Maksimas Čemakinas ir Mantas Ilgūnas pabandė paneigti visų ideologijų svarbą, teigdami, kad kiekviena ideologija turi savų privalumų, tačiau svarbiausias yra žmogus, o šiuo atveju – studentas ir jo interesai. Jaunieji „darbiečiai“ siūlė į viską žvelgti pragmatiškai ir ieškoti kitokių reformavimo būdų. Jie teigė nepritariantys „studentų krepšelio“ principui ir manantys, kad ne patys studentai, o valdžia turi centralizuotai nuspręsti, kuriems universitetams turi būti skiriamos didesnės lėšos. Tiesa, diskusijos pabaigoje „darbiečiai“ pripažino, kad iš esmės pritaria vykdomai reformai, joje reikėtų pataisyti tik keletą detalių.
Jaunieji socialdemokratai: „Reforma – socialiai neteisinga“
Diskusijoje dalyvavusios dvi jaunųjų socialdemokratų atstovės Neringa Šileikaitė ir Rima Pielikytė pažėrė bene daugiausiai kritikos reformai ir aršiausiai oponavo jauniesiems konservatoriams. Neringa Šileikaitė teigė nepritarianti reformai, nes, pasak jos, ji neužtikrins lygių galimybių ir prieinamumo visiems studentų socialiniams sluoksniams, o būtent socialinis teisingumas ir solidarumas yra didžiausios socialdemokratų ginamos vertybės.
Neringa teigė, kad reforma pradėta ne nuo to galo, nes nebuvo atliktas auditas ir išsiaiškinta reali šalies aukštųjų mokyklų situacija. Taip pat ji pastebėjo, kad skiriamas per mažas dėmesys viduriniam švietimui. Pasak Neringos, egzaminus, kurie lems „studento krepšelio“ savininkus lengviau išlaiko turtingųjų vaikai, kurie gali pasisamdyti brangius korepetitorius. Neringa piktinosi, kad teigiami reformos padariniai pasijus tik po kelerių metų, tačiau paprašyta pateikti alternatyvių pasiūlymų, turėjo pripažinti, kad jų neturi.
Jaunieji liberalai: „Studentai turi patenkinti rinkos poreikius“
Jaunųjų liberalų atstovas Vytautas Mitalas, padėkojęs organizatoriams už surengtą diskusiją, taip pat pabrėžė, kad mato reformos būtinybę. Jis antrino jauniesiems konservatoriams, teigdamas, kad konkurencija tarp universitetų turi būti ir ji gerins studijų kokybę šalyje. Vytautas aiškiai oponavo jaunosioms socialdemokratėms, teigdamas, kad auditas nepadėtų išsiaiškinti tikrosios situacijos, nes tiesiog neįmanoma išvengti korupcijos jo vykdymo metu.
Remdamasis liberalizmo principais, Vytautas pabrėžė, kad studentai turi patenkinti rinkos poreikius ir jau pradėta vykdyti reforma tai užtikrins. Jaunieji liberalai, kuriems taip pat atstovavo Emilija Norkūnaitė ir Lina Jasaitė, taip pat teigė pritariantys „studentų krepšelio” principui, nes be viso kito, jis užtikrins aukštojo mokslo sistemos skaidrumą.
Armas Rudaitis, Visuomeninio jaunimo klubo (VJK) viceprezidentas
