Planuojami pasikeitimai Lietuvos aukštajame moksle vėl kelia didžiulį šurmulį visuomenėje ir daugybę klausimų būsimiesiems studentams. Aukštojo mokslo reforma sulaukia prieštaringų vertinimų, vyksta aršios diskusijos ir ginčai. Nusprendžiau išsiaiškinti, kokie esminiai pasikeitimai laukia būsimųjų studentų, ir pasidomėti, kaip jie vertinami pačių moksleivių.
Pokyčiai – jau šiemet
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) skelbiamas reformos pagrindinis tikslas – modernizuoti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą ir siekti žymaus studijų kokybės pagerėjimo. Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus iniciatyva parengtos pataisos numato mokslo ir studijų finansavimo tvarkos pakeitimus, įvedant „studijų krepšelį“ ir išplečiant paramą studentams valstybės remiamų paskolų sistemos pagalba. Taip pat numatytos naujos valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo ir disponavimo turtu taisyklės bei kiti studijų kokybės užtikrinimo būdai. Reforma siekiama paskatinti aukštųjų mokyklų pozityvią tarpusavio konkurenciją, taip siekiant aukštesnės studijų kokybės.
Vyriausybė sausio pradžioje jau patvirtino ŠMM inicijuotą Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kuriame ir yra numatytos minėtos naujovės. Planuojama, kad šis įstatymas bus priimtas iki šių metų kovo 1 d., o būtiniausi poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys šių metų stojimą – iki „melagių dienos“ – balandžio pirmosios. Šiuo metu jau dirba darbo grupės, rengiančios paskolų sistemos bei „studijų krepšelio“ modelius. Kaip jau patys supratote, jei bus priimti visi reikiami teisės aktai, reforma ir visi joje numatyti pakitimai realiai pradės veikti jau šiais metais.
Reforma – būtina
„Lietuvos mokinių parlamentas (LMP) neabejoja, kad būtina reformuoti aukštąjį mokslą Lietuvoje, ir džiugina faktas, kad naujoji Vyriausybė tam skiria dėmesio. Bet, žinoma, vien dėmesio nepakanka. Būtina nuosekliai dirbti ties šia problema,“ – teigia LMP Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Vilius Bartninkas. Jam antrina Visuomeninio jaunimo klubo (VJK) prezidentas Simas Čelutka. „Reforma yra gyvybiškai būtina, nes tik jos dėka Lietuvos švietime gali įvykti kokybinis lūžis. Lietuvos aukštajam mokslui jau ilgą laiką labai stinga dinamikos ir ypač sveikos konkurencijos – tiek tarp dėstytojų, tiek tarp studentų, tiek tarp pačių universitetų. Sklandžiai įgyvendinama, ši reforma pajėgi įveikti daugiau nei dešimtmetį vyraujančią švietimo sistemos stagnaciją,“ – tvirtina Simas.
Tai, kad aukštąjį mokslą Lietuvoje būtina reformuoti – vieningai sutinka visi, tačiau iki šiol reforma strigo jau daugelį metų, taip kasdama Lietuvos aukštąjį mokslą į vis gilesnę duobę. Ilgai planuotas Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarimas dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų buvo pasirašytas dar 2007-ųjų vasarą, tačiau buvusiai Vyriausybei pritrūko ryžto pradėti reformą.
Reformoje pastebima spragų
Naujoji Vyriausybė greitai ėmėsi veiksmų, kurie po ilgo snūduriavimo šioje srityje gali atrodyti skuboti ir netikėti, tačiau išties tai ilgalaikių derybų ir svarstymų rezultatas. Visgi kalbinti pašnekovai reformoje randa spragų. ŠMM siūlė, kad abiturientui už valstybinių egzaminų rezultatus skirtas „studijų krepšelis“ keliautų paskui jį visus studijų metus. „LMP mano, jog tokia sistema yra ydinga, nes neskatina sveikos konkurencijos tarp studentų bei mažina jų motyvaciją. Manome, kad „krepšeliai“ turėtų būti skiriami vienerių metų laikotarpiui,“ – įsitikinęs Vilniaus Žirmūnų gimnazijos trečiaklasis Vilius Bartninkas. Vėliau ŠMM pakeitė šią nuostatą ir dabar numatyta „studentų krepšelius“ pagal pasiektus studijų rezultatus peržiūrėti kas dvejus metus. „Toks kompromisas geriau negu nieko, visgi priimtinesnis variantas būtų buvęs peržiūrėti finansavimą kasmet. Kita vertus, galima suprasti ir ŠMM poziciją, nes, pasak ministerijos, finansavimo peržiūrėjimo administravimas nemažai kainuotų, o dabartinio sunkmečio laikotarpiu svarbu pernelyg neišlaidauti,“ – teigia Vilniaus Licėjaus ketvirtokas Simas Čelutka, kuris taip pat retą „studijų krepšelių“ peržiūrėjimą įvardino kaip pagrindinį reformos trūkumą.
Pašnekovai įžvelgia ir daugiau reformos spragų. „Man keista, kad prieš vykdant studijų reformą nebuvo atliktas visuotinis aukštųjų mokyklų auditas, kuriame būtų įvertintos aukštųjų mokyklų vykdomos studijų programos, personalo ir infrastruktūros galimybės, valstybės skiriamų lėšų aukštosioms mokykloms panaudojimo efektyvumas,“ – tvirtina Vilius. „Juk auditas padėtų ne tik nustatyti tikrąją aukštojo mokslo būklę Lietuvoje, bet ir būsimiesiems studentams geriau orientuotis, renkantis aukštąją mokyklą“. ŠMM teigia, kad toks auditas būtų kainavęs milžiniškus pinigus, o studentai, rinkdamiesi, kur studijuoti, patys atskleis aukštųjų mokyklų lygį.
„Maždaug prieš porą mėnesių švietimo ir mokslo ministrui pateikiau pasiūlymą keisti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką, įdiegiant motyvacinio laiško, interviu ir panašias priemones, kurios populiarios daugelyje Vakarų universitetų,“ – pasakoja Simas. „Manau, kad asmenybės bruožai, aiški motyvacija, studento interesai, tikslinga užklasinė veikla yra ne mažiau svarbūs dalykai nei metinių semestrų ar egzaminų rezultatai. Tarp mokinių ši nuostata priimtina ir plačiai paplitusi. Deja, ministras Gintaras Steponavičius tepasakė, jog tai esąs „operatyvus pasiūlymas“ ir veikiausiai apie jį pamiršo“.
Studijų pasirinkimas – dilema
Neseniai viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Factus“ kartu su ŠMM atliktas tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis gabių šalies moksleivių ketina išvykti studijuoti svetur. 67 proc. apklaustų šalies ir tarptautinių olimpiadų dalyvių nurodė, kad ketina studijuoti ar dirbti vykti į užsienį ir tik 11 proc. yra tvirtai apsisprendę nevykti svetur nei mokytis, nei dirbti.
Tačiau abu mano kalbinti pašnekovai planuoja studijuoti Lietuvoje – Vilniaus universitete. „Nesiruošiu emigruoti, nes jaučiu ir žinau, kad Lietuvos bėdoje negalima palikti,“ – tvirtina Simas Čelutka. „Be to, Lietuva yra galimybių šalis, ir ypač intelektualiniame šalies gyvenime, tikiu, galima pasiekti labai daug, o tuo tarpu sustabarėjusiose Vakarų mokslinėse sistemose būsi tik vienas didžiulio mechanizmo varžtelis. Renkuosi Lietuvą ir jos galimybes“.
„Kad ir kaip pakryptų reformos įgyvendinimas, sieksime toliau diskutuoti su ŠMM ir reikšti mokinių poziciją aukštojo mokslo reformos klausimu. Belieka tik palinkėti ministerijai valios ją įgyvendinti ir išminties atsižvelgti į studentų bei mokinių nuomones,“ – pokalbį linkėjimais baigė Vilius Bartninkas.
Armas Rudaitis, „Mokyklos fronto“ korespondentas
