šiltnamio efektas

Aplinkos ministerija kartu su pavaldžiomis institucijomis parengė ir Europos Komisijai pateikė Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ataskaitos projektą, kuriame įvertintos 1990–2022 m. tendencijos. Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad 2022 m. Lietuvoje į atmosferą pateko 19,3 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – apie 4,7 proc. mažiau, nei 2021 m. Daugiausiai ŠESD susidarė transporto (31,2 proc.) ir energetikos (29,8 proc.) sektoriuose.

Net jei šalys laikysis įsipareigojimų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, Žemė gali atšilti kur kas daugiau, nei nustatyti tikslai – šiame amžiuje gali katastrofiškai atšilti iki 2,9 laipsnio Celsijaus, pirmadienį pareiškė Jungtinės Tautos. Organizacija taip pat paragino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalis labiau mažinti išmetamų teršalų kiekį.

Iš ekspedicijos Arktyje sugrįžo Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda. Ten esančią lagūną jie lanko bei tyrinėja jau seniai ir šį kartą mokslininkus šokiravo tai, ką jie išvydo. Pasirodo, per metus šalia stovyklos esantis ledynas sumažėjo 50 metrų, jam pasitraukus ėmė veržtis Šiltnamio efektą skatinančios gamtinės dujos. O sutikę vieną vietinę gyventoją, mokslininkai net į tualetą pradėjo vaikščioti su šautuvais.

Lietuvai sunkiai sekasi mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, tačiau tai daryti padėtų didinami akcizai, jų lengvatų naikinimas ir anglies dioksido dedamoji, sako Aplinkos ministerijos atstovas. „Su esamomis politikos priemonėmis, deja, sudėtingai sekasi pasiekti nustatytus ŠESD mažinimo tikslus“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė ministerijos Klimato politikos grupės atstovas Tomas Aukštinaitis.

Šiemet visoje Europoje siautėję miškų gaisrai išdegino rekordinį plotą ir padidino anglies dioksido emisijas, teigiama antradienį paskelbtoje atnaujintoje Europos miškų gaisrų informacijos sistemos ir atmosferos stebėjimo tarnybos ataskaitoje.  2022-ųjų vasara buvo karščiausia per visą registruotą Europos istoriją. Žemynas patyrė alinančius karščius ir didžiausią per šimtmečius sausrą, nes dėl klimato kaitos karščiai vis ilgėja ir stiprėja.

Sudeginus pasaulines išžvalgytas iškastinio kuro atsargas, išsiskirtų 3,5 trln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – septynis kartus daugiau nei likęs anglies dioksido biudžetas, apskaičiuotas taip, kad visuotinis klimato atšilimas būtų apribotas iki 1,5 laipsnio, rodo pirmadienį paskelbta pirmoji vieša angliavandenilių atsargų ataskaita.

Daugiau kaip 80 valstybių prisidėjo prie JAV ir Europos Sąjungos pažado iki šio dešimtmečio pabaigos 30 proc. sumažinti išmetamo metano kiekį, antradienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

JAV mokslininkai pirmą sykį aptiko metano dujų nuotėkį Antarktidos dugne. Anksčiau buvo žinoma, kad po vandenynais slypi klimatui pavojų keliančių dujų sankaupos, tačiau buvo tikimasi, kad su jomis sugebės susidoroti mikrobai. Paaiškėjo, kad metano dujas „valgantys“ mikrobai nespėjo adaptuotis prie vietinių gamtos sąlygų.

Pasak Pasaulinės meteorologijos organizacijos, 2016-aisiais anglies dioksido kiekis atmosferoje pasiekė rekordinį lygį. Dėl žmogaus veiklos ir gamtos reiškinio „El Nino“ praėjusiais metais CO2 kiekis 50 proc. viršijo vidutinius pastarųjų metų rodiklius, o CO2 lygis atmosferoje pasiekė lygį, kurio nebuvo paskutinius 800 tūkst. metų. Vidutinis dujų kiekio lygis atmosferoje 2016-aisiais pasiekė 403,3 dalis milijonui, 2015-aisiais šis skaičius sudarė 400 dalių milijonui dalelių.

Po euforiško triumfo momento Paryžiuje, kai buvo priimta Jungtinių Tautų klimato sutartis, prasidės sunkioji dalis – veiksmai, kurių turi būti imtasi, siekiant išvengti pragaištingo klimato atšilimo. Ekspertai neturi iliuzijų, jog vien pakilios nuotaikos ir skambios retorikos pakaks, kai ateis laikas realiai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

JAV prezidentas Barackas Obama ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas penktadienį pažadėjo kovoti su pasaulinio klimato atšilimu, bet apsikeitė griežtais žodžiais žmogaus teisių ir teritorinių ginčų temomis. Per nepaprastąją bendrą spaudos konferenciją B.Obama kritikavo Kiniją dėl jos elgesio su disidentais ir pabrėžė, kad turi liautis kompiuterinių įsilaužėlių atakos prieš JAV bendroves, nors ir padėkojo Xi Jinpingui dėl įsipareigojimų imtis veiksmų kovos su klimato kaita srityje.

Prancūzija antradienį pasiuntė signalą apie „proveržį“ Paryžiuje vykstančiose 46 šalių derybose, turinčiose pakloti pamatus nekantriai laukiamam klimato veiksmų planui, kuris turėtų būti pasirašytas gruodį. Ministrai ir kiti aukšto rango pareigūnai per neformalų susitikimą pasiekė bendrą sutarimą dėl kelių klausimų, kurie kelerius metus buvo kliuvinys oficialioms deryboms, žurnalistams sakė Prancūzijos vyriausioji klimato derybininkė Laurence Tubiana.

Klimato kaitos, klimato šiltėjimo tema pastaruoju metu aktyviai diskutuojama viešojoje erdvėje. Reikia pastebėti, kad nuomonės gana prieštaringos. Yra teigiančių, kad klimatas sparčiai šiltėja ir tai yra didžiulė grėsmė visai žmonijai. Tačiau atsiranda ir skeptikų, nesutinkančių su šia nuomone.

Jei norime sustabdyti klimato kaitą, turėsime atsisakyti valgyti mėsą. Tokia mintis sukirba galvoje, išgirdus, kad maistas ir gėrimai – tos namų ūkio sritys, kurios turi didžiausią poveikį aplinkai.

Neseniai jau 44-tą kartą minėjome Žemės dieną. Tai gera proga dar kartą įvertinti aplinkosaugos svarbą, Žemės mums teikiamus privalumus, susimąstyti apie tai, kokioje aplinkoje gyvename mes, kaip galime pagerinti Žemės būklę ir kaip jau šiandien apsaugoti ateities kartas nuo klimato kaitos padarinių. Kokia žala daroma Žemei Dėl į aplinką patenkančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), kurių didžiąją dalį sudaro anglies dioksidas, mūsų planeta šiltėja.

Daugelis veikiausiai sutiksite, kad gamtoje viskas glaudžiai susiję, o žmogus daro jai neišvengiamą įtaką. Aplinkosaugos ekspertai nuolat pabrėžia, kad šiltnamio efektas bei oro tarša visame pasaulyje didėja, nes atmosfera vis labiau teršiama žmogaus. Tad verta susimąstyti ką mes galėtume nuveikti ir pakeisti, jog išsaugotume savo planetą ateities kartoms. Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga, apie ekologijos problemas kalbame su aplinkosaugos ekspertu - dr. Gytautu Ignatavičiumi.

Viena svarbiausių klimato kaitos priežasčių – atmosferos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra: anglies dioksidas (CO2) – sudarantis 76 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Pasirodo, hibridinis automobilis „Toyota Prius“ į aplinką išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei bendrastatistinė avis. Pasinaudojusi šiuo faktu, „Toyota“ kompanija net pradėjo gana efektingai atrodančią reklamos kampaniją. Automobilio tarša- tai ne tik CO2. Štai šiltnamio efektą sukelia ne tik technika, bet ir pasaulio gyvūnija. Dėl padidėjusio meteorizmo net ir raugintų kopūstų prišveitęs žmogus jau prasilenkia su „žaliosiomis“ idėjomis.