Neseniai jau 44-tą kartą minėjome Žemės dieną. Tai gera proga dar kartą įvertinti aplinkosaugos svarbą, Žemės mums teikiamus privalumus, susimąstyti apie tai, kokioje aplinkoje gyvename mes, kaip galime pagerinti Žemės būklę ir kaip jau šiandien apsaugoti ateities kartas nuo klimato kaitos padarinių.
Kokia žala daroma Žemei
Dėl į aplinką patenkančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), kurių didžiąją dalį sudaro anglies dioksidas, mūsų planeta šiltėja. Tirpstant ledynams ir plintant terminiam vandeniui, kyla pasaulinis vandens lygis, dėl to ardomos pakrantės. Tai grasina paskandinti kai kuriuos pasaulio miestus ir Ramiojo vandenyno salas. Kadangi klimato kaita vyksta itin sparčiai, akivaizdu, kad kai kurios gyvūnų ir augalų rūšys nesugebės prisitaikyti, o tai reiškia, jog toms rūšims gresia išnykimas.
Pastaruoju metu netyla kalbos kaip ir kokiais būdais reikia kovoti su klimato kaita. Viena dažniausių išvadų ragina visas pasaulio valstybės atsisakyti iškastinio kuro ir pradėti vartoti atsinaujinančius energijos išteklius bei daugiau dėmesio skirti saulės ir vėjo energijai. Tačiau net ir visiškai pakeitus savo energijos vartojimo įpročius kai kurie pokyčiai bus negrįžtami, tad reikia mąstyti ne tik apie tai, kaip sušvelninti klimato kaitą, bet ir kaip visi gyvi organizmai prisitaikys prie jos padarinių.
Kas priklauso nuo mūsų
Visais laikais minint Žemės dieną buvo stengiamasi atkreipti žmonių dėmesį į pasaulyje egzistuojančias problemas tokias, kaip tarša ir žmogaus daromas poveikis gamtai. Šiandien šios temos dar aktualesnės, nes visame pasaulyje jau kuris laikas linksniuojamas žodžių junginys: „klimato kaita“. Tačiau neužtenka vien diskusijų ir svarstymų kokiais būdais reikia kovoti su šiuo reiškiniu. Kova su klimato kaita turi prasidėti tiek mūsų namuose, tiek ir miestuose, kuriuose mes gyvename. Paskaičiuota, jog energijos suvartojimas miestuose siekia net tris ketvirtadalius visos suvartojamos energijos, o CO2 emisijos balansuoja ties 80 procentų riba. Šie skaičiai milžiniški, bet juk vis daugiau žmonių iš periferijos keliasi gyventi į miestus, tad šiųmetinė Žemės diena ir skirta atkreipti žmonių dėmesį į tai, kaip miestai ir juose gyvenantys žmonės galėtų prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.
Taip pat ir patys gyventojai turėtų aktyviai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Kartais į rimtas problemas siūloma pažiūrėti ir kūrybiškai. Pavyzdžiui, vietoj žoliapjovės, kurią naudojant išmetama nemažai teršalų, Amerikoje įkurta įmonė, siūlo išsinuomoti ožką, kuri nuėstų visą žolę ir tai būtų žymiai ekologiškesnis vejos priežiūros būdas. Tačiau tai tik viena iš priemonių, galim imtis ir paprastesnių būdų: pasikeisti lemputes į energiją taupančias, mažiau laiko praleisti duše, nepalikti elektros prietaisų budėjimo režime, naudotis viešuoju transportu, rūšiuoti atliekas, pasisodinti medį ir panašiai. Svarbiausia ne tik patiems imtis aktyvių veiksmų, bet paraginti ir savo artimuosius, draugus, gimines bei kolegas prisijungti prie jūsų. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus specialisto Justino Kilpio, sprendžiat klimato kaitos problemas svarbu ne tik kiekvieno asmeninis indėlis. Labai svarbu ir tai, kokių priemonių imasi įvairių pasaulio šalių vyriausybės.
