Mokslininkų teigimu, Antarktidos pakrantėje, vandenyno dugne, yra didelis metano kiekis, kuris susidarė yrant ir skaidantis dumbliams, palaidotiems po nuosėdinėmis uolienomis prieš dešimtis milijonų metų. Metano dujos, ypač dideliais kiekiais, žmonijai kelia grėsmę kelia dėl šiltnamio dujų savybių.
Prasidėjus aktyviai globalaus atšilimo fazei, šyla ir vandenyno Antarktidoje dugnas, išlaisvindamas ten susikaupusias dujas. Tyrinėtojai nerimauja, kad į atmosferą pateks tiek metano, kad planeta neišvengiamai įkais iki temperatūros, netinkamos gyventi šiuolaikinei civilizacijai.
Mikrobai nespėjo prisitaikyti prie aplinkos pokyčių
Tačiau šiuo konkrečiu atveju metano dujų išsiskyrimas nėra vandenyno atšilimo priežastis – tikroji nėra nustatyta.
Mokslininkai taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju didelė problema yra tai, kad tiriamoje aplinkoje nebuvo aptikta mikrobų, kurie paprastai įsisavina metaną, išsiskiriantį iš vandenyno dugno. Tai reiškia, kad dujos patenka į atmosferą.
Tiksliau, mikrobai aptikti, tačiau jie „nespėjo adaptuotis prie aplinkos“, o tai reiškia, kad jų efektyvumas yra pernelyg mažas, kad sustabdytų metano dujų skverbimąsi. Manoma, kad jiems prireiks mažiausia 5-10 metų, kol pavyks įsisavinti aplinką.
Jeigu mikroorganizmai nespės adaptuotis vietovėje pakankami greitai, yra rizika, kad jie nesuspės sustabdyti didžiulio metano kiekio patekimo į aplinką.