Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (dirbant kartu su JT) šiuo metu yra pateikusi prognozę, kad nesikeičiant dabartinės sąlygoms, iki 2100 metų vandens lygis Žemėje pakils 1,1 m.
Tačiau neseniai apklausti 106 mokslininkai pareiškė, kad tuo metu jau gali būti pasiektas 1,3 m lygis. 2300 metais specialistai prognozuoja, kad vandens lygis sieks net 5 m. Vienas iš tyrimo autorių, Postdamo universiteto profesorius Stefanas Ramstorfas mano, kad tokių radikalių pokyčių priežastis – Grenlandijos ir Antarktidos ledynų tirpimas.
„Ten esančio ledo užtektų, kad Pasaulinio vandenyno lygis pakiltų 65 metrais, jeigu visas ledas ištirtų. Tai reiškia, mes negalime sau leisti netekti net ir nedidelės dalies šio ledynų masyvo“, – pažymėjo mokslininkas.
Vienas iš paskutinių NASA tyrimų parodė, kad dėl globalaus atšilimo Grenlandijos ledynai netenka vidutiniškai 200 gigatonų ledo per metus, o Antarktidos – vidutiniškai 118 gigatonų. Mokslininkai pažymi, kad vienos gigatonos ledo užtenka, kad būtų užpildyti 400 tūkst. olimpinių baseinų.
Mokslininkai: už spartaus ledynų tirpimą atsakingas žmogus
Rutgerso universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad dėl tokio katastrofiško vandens lygio kilimo galima kaltinti tik žmogaus veiklą. Jokios kitos priežastys, o konkrečiai pokyčiai, vykstantys mūsų planetos orbitoje, nėra susiję su vandens lygio kilimu.
Prieš 66 mln. metų mūsų Žemėje faktiškai nebuvo ledo, o anglies dvideginio lygis buvo šiek tiek didesnis nei šiuo metu. Rutgerso universiteto profesorius Kennetas Milleris mano, kad jam su kolegomis pavyko nustatyti Žemės ledynų susiformavimo mechanizmus. Jie pasirodė esantys sudėtingesni negu buvo manoma anksčiau.
Anglies dvideginio lygis pasirodė esantis svarbus savo įtaka mūsų planetos evoliucijos metu, kuomet joje nebuvo ledo. Šie procesai vyksta ir šiuo metu.
Vanduo paskandins pakrančių miestus, nesirenkant istorinės svarbos, gyventojų skaičiaus ar kultūrinės svarbos. Tai suduos milžinišką smūgį daugeliui ekosistemų ir įvairių šalių ekonomikos pajėgumui.
Mokslininkai sulygino vidutinio vandens lygio duomenis remiantis giliavandenių jūros geochemijos duomenimis su žemyno pakraščio įrašais. Šie pakraščiai apima negilius plotus virš žemyno šelfo ir užima didelius atstumus palei pakrantes. Buvo išsiaiškinta, kad mūsų planetoje buvo tokių periodų, kuomet ledynų faktiškai nebuvo. Prieš 13-17 mln. metų ledo buvo visai nedaug. Mokslininkų manymu, anglies dvideginis atmosferoje suvaidino svarbų vaidmenį, tačiau iki žmogaus įsikišimo ledynų formavimasis užtrukdavo milijonus metų.
Prieš 20 tūkst. metų mūsų planetoje rekordiškai sumažėjo vandens lygis. Vėliau jis palaipsniui pradėjo kilti, ir sustojo pačioje XX a. pradžioje. Vėliau jau į ledynų tirpimo proceso formavimą įsitraukė žmogus.
