seb

Viena didžiausių lojalumo programų „Mylimiausia“, per metus padidinusi klientų skaičių beveik dešimtadaliu iki 1,7 mln. vartotojų, pradeda naują pokyčių ir plėtros etapą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Jame taip pat skelbiama, kad prekybos tinkle „Senukai“ pirkėjai nuo kitų metų birželio nebegaus nuolaidų su šia kortele.

Dauguma Lietuvos komercinių bankų ir užsienio bankų filialų šiemet dirbo pelningai, o beveik du trečdaliai jų uždirbto 153,142 mln. eurų pelno teko „Swedbank“ ir SEB bankui. Lietuvos banko duomenimis, bendras bankų pelnas šių metų pirmąjį pusmetį padidėjo 19,8 proc., arba 25,28 mln. eurų. Pelningai dirbo 11 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolių patyrė šeši rinkos dalyviai. SEB bankas šiemet uždirbo 55,131 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno (36 proc. bendro bankų pelno) – 32,6 proc.

Apie tai, kad įtrauktis ir lygios galimybės vyrams ir moterims užimti įvairias pareigas sudaro prielaidas kur kas didesniam organizacijų ir visuomenių kūrybiškumui ir efektyvumui, kalbama dešimtmečius, rašoma pranešime spaudai. Skaičiuojama, kad aktyvesnis moterų dalyvavimas versle padėtų gerokai didinti atskirų šalių ir pasaulio ekonomiką.

Šių metų vasarą Lietuvos gyventojai drąsiau nei pernai keliavo į užsienį ir ten išleido keliskart daugiau pinigų. Nors turistų antplūdžio Lietuvoje nebuvo, tačiau lietuviai šiemet daugiau keliavo bei išlaidavo ir šalyje, rodo SEB banko duomenys.  Banko duomenimis, vasarą gyventojai atsiskaitydami kortele Ispanijoje išleido 2,7, Italijoje – 2,1 karto, Graikijoje – 3,4 karto, Kroatijoje – 3,6, Portugalijoje – 4,4, o Turkijoje – 9,2 karto daugiau negu praėjusių metų vasarą.

Šių metų šiltuoju sezonu lietuviai daug drąsiau negu prieš metus keliavo į užsienį ir ten išleido keliskart daugiau pinigų negu pirmąją kovidinę vasarą. Tačiau užsienio turistų antplūdžio Lietuvoje šilčiausiu metų laikotarpiu nebuvo. Kita vertus, lietuviai šiemet daugiau keliavo bei išlaidavo ir pačioje Lietuvoje, taip pagelbėdami užsienio turistų dėmesio nesulaukusiam turizmo sektoriui, rašoma pranešime spaudai.

Būsto įperkamumo rodikliai Lietuvoje artimiausiu metu gali prastėti, tačiau situacijos nekilnojamo turto (NT) rinkoje dramatizuoti nereikėtų, sako SEB banko ekonomistas. Pasak Tado Povilausko, šiemet po ilgos pertraukos būsto kainos Lietuvoje auga sparčiau nei darbo užmokestis, tačiau skirtumas nėra didelis – tik apie 3 procentus.

Lietuvos gamybos įmonėms pasiekus pajėgumų lubas, trūkstant įrangos bei žaliavų, pramonė privalo didinti investicijas į naujus pajėgumus, sako SEB ekonomistas. Tadas Povilauskas atkreipia dėmesį, kad gamybos apimtys palyginamosiomis kainomis jau yra apie 15 proc. didesnės, nei prieš pandemiją.  „Žiūrint į artimiausių mėnesių projekcijas galvojame, kad pradedama atsimušti į lubas ir tokio augimo nebeturėsime.

SEB bankas 0,3 punkto – nuo 4,6 proc. iki 4,3 proc. – sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę. Kitąmet Lietuvos ekonomikos augimas turėtų siekti 3,6 proc., o 2023 metais – 3,3 proc., teigiama antradienį paskelbtame naujausiame SEB Šiaurės šalių ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“. Gegužės mėnesį bankas prognozavo, kad 2022 metais Lietuvos BVP augs 3,8 procento.

Lietuvoje rugpjūtį 0,4 proc. augusi infliacija buvo didesnė nei įprasta, o tai tikriausiai lėmė įsibėgėjantis maisto produktų brangimas, teigia SEB banko ekonomistas. Pasak Tado Povilausko, šių metų pabaigoje ir 2022 metų pradžioje infliacinės tendencijos dar išliks stiprios, o lėtesnio kainų augimo galima tikėtis kitų metų antroje pusėje.  „Rugpjūčio mėnesį tradiciškai turėdavome arba nedidelę defliaciją, arba artimą nuliui infliaciją, tuo metu šiemet turime 0,4 proc. infliaciją.

Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, antrą šių metų ketvirtį SEB bankas šalies gyventojams suteikė beveik trimis ketvirtadaliais (72 proc.) daugiau vartojimo paskolų. SEB banko duomenys rodo, kad vidutinis paskolos dydis buvo 5,3 tūkst. eurų. Lyginant tris Baltijos šalis, matyti, kad lietuviai vartojimo reikmėms skolinosi didžiausias sumas, kas mėnesį paskolai grąžinti skyrė beveik 190 eurų.

Pirmą šių metų pusmetį finansinių sukčių padaryta žala viršija 2 mln. eurų, rodo SEB banko statistika. Tai beveik prilygsta sumai, kuri iš gyventojų ir įmonių buvo išviliota pernai per visus metus, t. y. 2,16 mln. eurų. Pastaruoju metu itin suaktyvėjo rusakalbiai sukčiai, klientus informuojantys apie neva atliekamus mokėjimus jų interneto banke ar siūlantys investuoti.

Juokauti ne tik smagu, bet ir sveika, tačiau tai daryti derėtų laiku ir vietoje. Kitu atveju, galima mažų mažiausiai susilaukti nepelnyto dėmesio. Tai gali nutikti ir atliekant pervedimą banke draugui ar giminaičiams, mat, kaip pasakoja socialinių tinklų vartotojai, ne vienam norisi pašmaikštauti ir pinigus išsiųsti nurodžius su pirkiniu nesusijusią pervedimo paskirtį.

Dėl sumažintų atidėjinių pirmą šių metų pusmetį SEB banko grupės grynasis pelnas didėjo 33 proc., ketvirtadienį pranešė bankas.  Palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu, banko pajamos išliko tokios pačios, o išlaidos buvo 1 proc. mažesnės. Per šių metų pirmą pusmetį SEB bankas uždirbo 58,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno arba 36 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu (42,8 mln. eurų). SEB banko grupė gavo 55,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno arba 33 proc.

Po plačiai nuskambėjusios istorijos, kai nuo sukčių nukentėjusi mergina iš banko sąskaitos prarado 2 tūkst. eurų, dalis gyventojų susirūpino savo indėlių bankuose saugumu. Kai kam kilo klausimų – jei sukčiai gali banko vardu apgaudinėti žmones, ar tikrai banke laikyti pinigus yra saugiau nei kojinėje? Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, 2020 metais elektroninių sukčių Lietuvoje gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. Eur.

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių antrą ketvirtį išliko istoriškai labai dideli. Žmonės stebi, kas vyksta šalies būsto rinkoje, ir spartaus kainų augimo tendencijos neišvengiamai daro įtaką ir jų lūkesčiams. Kol gyventojų pajamos sparčiai auga, skolinimosi mastas didėja, o pirminėje būsto rinkoje pasiūla atsilieka nuo paklausos, tikėtis kitokių rezultatų, esant tokioms aplinkybėms, yra išties sudėtinga.

Vienam didžiausių Lietuvoje SEB bankui ketvirtadienį pradedanti vadovauti Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė sako, kad kaistanti situacija būsto rinkoje verčia jai skirti daugiau dėmesio, tačiau SEB neketina mažinti kreditavimo apimčių, nors gali imtis papildomų saugiklių. „Dabar, kai NT kaina šoktelėjo daugiau nei auga darbo užmokestis, tai jau truputį kelia nerimą. Be to, prasidėjo būstų pirkimai dar projektinėje stadijoje. Abu šie veiksniai verčia stebėti rinką.

Pastaruosius kelerius metus itin daug dėmesio skyrę skaitmenizavimui, šiuo metu bankai imasi vis aktyvesnio vaidmens, skatindami visuomenės ir verslo poslinkį tvarios plėtros link. Užėmę unikalią padėtį valstybėje ir jos ūkyje, bankai kaip niekas kitas turi galimybių reikšmingai prisidėti prie kovos su klimato kaita, vienu metu skatindami ir privačių, ir verslo klientų įpročių ir požiūrio pokyčius.

Baltijos šalyse atlikto tyrimo duomenys parodė, kad vienokių ar kitokių investicijų turi apie pusę gyventojų. Tie, kurie dar neinvestuoja, turi įvairių baimių ar vadovaujasi gajais mitais. Laimei, jie nesunkiai paneigiami, o baimė investuoti paaiškinama ir išsklaidoma, rašoma SEB banko pranešime žiniasklaidai.

Per pandemiją apvalias sumas sukaupę lietuviai investuoti vis dar nėra pratę, rodo gyventojų apklausa. Jos metu taip pat išsiaiškinta, kad beveik pusė neinvestuojančių gyventojų investicijoms kiekvieną mėnesį galėtų skirti vidutiniškai iki 50 eurų visiškai nekeisdami savo įpročių. Lietuvos gyventojų  indėliai bankuose per pastaruosius metus yra pasiekę rekordinę sumą – kiek daugiau nei 18 mlrd. eurų ir, lyginant su pernai, per metus paaugo penktadaliu.

Prekių eksportas per keturis pirmus 2021 metų mėnesius augo daugiau nei dešimtadaliu (12,6 proc.), o lietuviškos kilmės prekių eksportas didėjo dar daugiau – 15,6 procento. Tai rodo, kad Lietuvos pramonė pagavo palankų paklausos vėją ir bent jau pajamų rodikliai šiemet bus gerokai didesni negu prieš metus. Ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelio pramonės prekių kainos šiemet bus daug didesnės.

Seime stringa pusšimčio parlamentarų tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos noras įpareigoti bankus įrengti daugiau bankomatų, kad šalies gyventojai, ypač periferijoje, turėtų geresnes sąlygas išsigryninti pinigus.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nutarė pataisų dėl privalomos bankomatų tinklo plėtros toliau nesvarstyti, o laukti, kol bankai pasirašys memorandumą, pagal kurį patys susitars, kokiomis sąlygomis pagerinti žmonėms pinigų išsigryninimą.

Daugiau negu pusę Lietuvos gyventojų domina galimybė kurti savo verslą arba, be pagrindinio darbo, verstis papildoma veikla, praneša „Seb“ bankas. Įmonės iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, 54 proc. visuomenės dažnai arba kartais galvoja, kad galėtų pradėti tokią veiklą, skelbiama banko pranešime žiniasklaidai. Papildoma veikla, be pagrindinio darbo, jau verčiasi 13 proc. apklaustųjų. Nuosavą verslą turintys nurodo 6 proc. šalies gyventojų.

Pinigų išsigryninimo vietų Lietuvoje kasmet mažėja, o vidutiniškai lietuviui iki bankomato vis dar reikia važiuoti apie 16 kilometrų, deklaruoja Lietuvos komercinių bankų asociacija. Kai kuriais skaičiavimais, tokių vietų Lietuvoje yra kur kas daugiau nei kaimyninėse šalyse ar Skandinavijoje. Šią problemą tikimasi greitu metu išspręsti, mat pastaruoju metu Seimas Lietuvoje siūlo praplėsti bankomatų tinklą, kad 95 proc. gyventojų bankomatą pasiektų ne daugiau kaip 5 kilometrų atstumu.

Pirmą metų ketvirtį gyventojai lizingu naujus ir naudotus automobilius pirko dažniau negu pernai – privačių klientų sudarytų lizingo sutarčių vertė išaugo penktadaliu, rodo SEB banko statistika, rašoma pranešime spaudai. Metų pradžioje gyventojai dažniau lizingu rinkosi naudotas transporto priemones, o naujiems automobiliams skolinosi dešimtadaliu didesnes sumas negu pernai.  „Panašu, kad pandemijos įtaka liko praeityje.

 Lietuvoje bankams mažinant padalinių ir bankomatų skaičių, kai kurie parlamentarai siūlo sekti Švedijos pavyzdžiu – įpareigoti bankus, kad ne mažiau nei 95 proc. šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą 5 km, o 97 proc. gyventojų – 10 km atstumu nuo savo gyvenamosios vietos, rašo portalas 15min.lt. Toks reikalavimas, įtvirtintas įstatymu, būtų taikomas bankams, turintiems 250 tūkst.

Finansiniai sukčiai šiemet tapo gerokai aktyvesni ir godesni. SEB banko statistika rodo, kad per tris pirmus šių metų mėnesius jie iš gyventojų išviliojo daugiau kaip 1,1 milijono eurų. Palyginimui, per visus praėjusius metus sukčių padaryta žala siekė 2,1 mln. eurų. Kokių pagrindinių taisyklių reikėtų nepamiršti, kad išvengtume sukčiavimo internete? Pandemija padarė didelę įtaką daugelio žmonių gyvenimui, daug veiklos paskatino perkelti į internetą. Sukčiai tuo piktnaudžiauja.

SEB bankas beveik 3 punktais – nuo 1,8 proc. iki 4,6 proc. – pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Tuo metu 2022-ųjų metų prognozė antradienį paskelbtame naujausiame SEB „Nordic Outlook“ Šiaurės šalių ekonomikos apžvalgos leidinyje sumažinta nuo 4,2 proc. sausį iki 3,8 proc. gegužę.

Ilgametis SEB banko Lietuvoje prezidentas ir valdybos pirmininkas Raimondas Kvedaras palieka pareigas ir toliau dirbs SEB Baltijos šalių tarnyboje vyriausiuoju patarėju, praneša bankas.  Nuo liepos 1 dienos naująja banko vadove skiriama SEB valdybos narė ir Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.  R. Kvedaras Lietuvos SEB dirba nuo 1992 metų, o jam vadovauja nuo 2009 metų spalio.

Atėjus pensiniam amžiui lietuviai planuoja toliau dirbti ir atlyginimą laiko pagrindiniu pajamų šaltiniu senatvėje. Toliau būsimų pajamų sąraše rikiuojasi valstybinė senatvės pensija ir antros pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos. Tai atskleidė 2020 metų pabaigoje  bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ šeštą kartą atliktas pasiruošimo pensijai tyrimas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaimyninėse šalyse planuojamų pajamų šaltinių struktūra gerokai skiriasi.

Valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ pirminis viešas akcijų platinimas (IPO) bei „Swedbank“ sprendimas panaikinti komisinius mokesčius prekiaujant Baltijos šalių biržos įmonių akcijomis pernai išjudino ledus tarp smulkiųjų investuotojų, o „Ignitis grupės“ akcijos tapo populiariausios „Swedbank“ prekybos platformoje. Be to, didieji bankai savo prekybos vertybiniais popieriais platformose pastebi augančias sandorių apimtis bei didėjantį tokias sąskaitas atsidarančių klientų skaičių.

Kovas prekybininkams ir paslaugų teikėjams buvo geresnis negu vasaris – tą rodo ir didesnė vidutinė vienos dienos atsiskaitymų vertė kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus, rašoma pranešime spaudai. Palankesni rezultatai pasiekti dėl kovą mažesnių ribojimų, kai nuo mėnesio vidurio buvo leista veikti visoms parduotuvėms, turinčioms tiesioginį įėjimą pirkėjams iš lauko. Nors parduotuvės sulaukė mažesnių ribojimų veikti, internetinės prekybos rezultatai kovą nesuprastėjo.

Jeigu norite kam nors pervesti pinigus ir kad jie adresatą pasiektų iki Velykų, geriau suskubkite iš anksto. Artimiausią savaitgalį to padaryti gali nepavykti. Lietuvos banko Mokėjimo sistemų plėtros skyriaus vadovas Mindaugas Navys primena, kad dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų šventiniu laikotarpiu galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke, kredito unijoje ar elektroninių pinigų įstaigoje per kelias sekundes.

Lūkesčiai dėl būsto kainų šiemet Lietuvoje šoktelėjo iki aukščiausio lygio per pastaruosius devynerius metus. Du trečdaliai apklaustųjų kovą teigė, kad būsto kainos Lietuvoje per artimiausius dvylika mėnesių didės. Prieš metus pirmo karantino metu situacija buvo visiškai kitokia – kad būstas brangs, galvojo tik 19 proc. apklaustų gyventojų. Akivaizdu, kad gyventojai mato ar girdi, jog per pirmus pandemijos metus, priešingai negu baimintasi, būstas neatpigo.

Europos Sąjungos planai iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ne 40 proc., o 55 proc. šįkart nėra vertinami kaip dar vienas pažadas, kurio nesiruošiama tesėti. Tą įrodo per metus 80 proc. – iki 43 eurų už toną CO2 ekvivalento – padidėjusi apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina rinkoje. Žinoma, neapsieita ir čia be investuotojų bei spekuliantų antplūdžio, kurie prognozuoja, kad taršos kaina Europoje tik didės.

Rytoj bus lygiai metai, kai Lietuvoje buvo paskelbtas pirmasis karantinas. Per šiuos metus pandemija pastebimai darė įtaką gyventojų įpročiams, rašoma pranešime spaudai. Nuotolinio darbo plėtra, prekybos internetu šuolis ir elektroninių atsiskaitymų populiarėjimas – tik keli akivaizdžių pokyčių pavyzdžiai. Prisitaikydami prie naujų sąlygų gyventojai atrado būdų, kaip naudodamiesi technologijomis savo finansinius reikalus gali tvarkyti greičiau ir patogiau, rodo SEB banko duomenys.

Kovo 16 dieną sueis metai nuo pirmojo karantino pradžios Lietuvoje. Nors per pastaruosius dvylika mėnesių Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas daugiau nei 220 dienų, ekonomika per šį sudėtingą laikotarpį nesugriuvo, ir net priešingai, teigiamai nustebinome ir save, ir visą pasaulį. Tačiau ekonomikos pokyčiai tėra tik viena iš šalies ir kiekvieno gyventojo gyvenimo dėlionės dalių.

Paprastai papildomos pensijos kaupimas antrosios pakopos fonde daugiausia naudos gali atnešti ilguoju laikotarpiu. Investuojant trumpiau galima ir pralošti. Tačiau tai nestabdo bankų, uždirbančių pelną iš fondų valdymo: į kaupimą jie įtraukia ir vargiai ką nors apie jį suprantančius gyventojus, kuriems iki pensijos liko visai nedaug.

Pasaulyje tebesitęsiant koronaviruso pandemijai mažos ir vidutinės Lietuvos įmonės atsargiau prognozuoja pajamų augimą šiemet, tačiau daugiau jų ketina didinti, o ne mažinti darbuotojų skaičių, rodo SEB grupės Baltijos šalyse pernai gruodį atlikta įmonių apklausa. Pasak SEB banko, istoriškai beveik 80 proc. tokių įmonių kasmet teigdavo, kad planuoja pajamų augimą ateinančiais metais. Tačiau praėjusį gruodį 65 proc. jų teigė, jog 2021 metais pajamos didės.

Mažos ir vidutinės įmonės Lietuvoje atsargiau negu prieš metus prognozuoja pajamų pokytį 2021 metais. Pandemija dar nesibaigia, todėl suprantama, kad verslas ir toliau yra budrus, tačiau jau daugiau įmonių ketina darbuotojų skaičių didinti, o ne mažinti. Panašu, kad įmonės, jeigu tik buvo įmanoma, stengėsi greitai prisitaikyti prie pokyčių išgyventi ir netgi augti.

Vis labiau populiarėjant žaliajam kursui Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai pernai susitarė, kad 2021–2027 metų bendrijos biudžetą papildys naujo plastiko mokesčio pajamos. Tokio sprendimo tikslas kilnus ir aiškus – skatinti valstybes nares mažinti taršą plastiko pakuočių atliekomis, kurios, beje, per pandemiją dar labiau išaugo. Daugelis gyventojų irgi tai pastebėjo – rūšiuojamų atliekų konteineriai karantino metu pripildomi labai greitai.

Planuojant asmeninį biudžetą, neretai tenka svarstyti, kuriems dalykams skolintis verta, o kuriems ne. Planuojant imti bet kokią paskolą – ar tai būtų ilgalaikis pirkinys, kaip būstas, ar ne toks ilgas įsipareigojimas, pravartu iš anksto atlikti tris užduotis, kurios padėtų suprasti, ar galėsite su paskola gerai susigyventi ir ar jūsų biudžetas išliks tvarus.

Žemės ūkio produkcijos kainų indeksams pasaulyje didėjant aštuonis mėnesius iš eilės, o pandemijai sujaukus tarptautinę prekybą žaliavomis, netrukus gali brangti maisto produktai, sako SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.  Pasak jo, nors daugelio žaliavų derlius buvo neblogas, vienos šalys, baimindamosi didėjančių kainų, ėmė labiau kaupti atsargas, o kitos, norėdamos pristabdyti augančias kainas vidaus rinkoje, apribojo eksportą.

Naršote internete ir akis užkliūva už naujo daikto. Batų, marškinių, išmaniojo laikrodžio. Su nuolaida. Šio pirkinio neplanavote, tačiau nė patys nepastebite, kaip jis atsiduria pirkinių krepšelyje, o jūs keliais mygtuko spustelėjimais už jį sumokate. Jau po to pagalvojate, kad gal ir nevertėjo išlaidauti – tas dar vienas naujas daiktas jums nebuvo būtinas, be to, sujaukėte ir savo biudžeto planą.

SEB bankas įspėja klientus, kad jie turėtų būti itin atidūs pirkdami ir parduodami daiktus skelbimų svetainėse. Pastaruoju metu smarkiai daugėja sukčiavimo atvejų, kai bandoma išvilioti asmens duomenis iš skelbimų svetainėse naudotus daiktus parduodančių ar perkančių žmonių. Bankas primena, kad gyventojai, niekam neatskleistų savo asmeninių duomenų, neįvestų savo mokėjimo kortelių ir interneto banko prisijungimo duomenų, kai gauna įtartinas interneto svetainių nuorodas iš privačių žmonių.

SEB banko duomenimis, pernai gyventojams būstui suteiktų paskolų suma padidėjo 7 proc., o paskolų skaičius ūgtelėjo 3 procentais. Pandeminiais metais būsto paskolų smukimas buvo pastebimas tik pavasarį, pirmojo karantino metu. Antrasis karantinas rudenį ir vėlesnis jo sugriežtinimas pastebimos įtakos gyventojų skolinimuisi būstui nepadarė.

Vienas didžiausių Lietuvoje komercinis SEB bankas praėjusiais metais uždirbo 93,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 20,7 proc. mažiau nei 2019 metais (117,7 mln. eurų). SEB banko grupės pelnas mažėjo 20,8 proc. iki 93,1 mln. eurų. Grupės pajamos 2020 metais buvo 209,7 mln. eurų – 5,5 proc. mažesnės nei prieš metus (221,9 mln. eurų), pranešė SEB.

Pandemija lietuvių nuo didelių pirkinių neatbaidė – praėjusiais metais naujus automobilius gyventojai pirko bene taip pat, kaip kiekvienais metais, sako bankų atstovai. Taip pat pastebima, kad labiau pradėta domėtis ir gamtai draugiškesnėmis transporto priemonėmis, ieškota naujų spalvų. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, 2020 metais naujų lengvųjų automobilių Lietuvoje iš viso registruota apie 40,2 tūkst. Pernai tuo pačiu laikotarpiu šis skaičius siekė netoli 46 tūkst.

2020 metai buvo didelių kontrastų metai Lietuvoje: gimė mažiausiai kūdikių nuo Nepriklausomybės atgavimo, o mirė daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau sugrįžusių iš emigracijos lietuvių ir atvykusių gyventi užsieniečių skaičius buvo didžiausias per trisdešimt metų. Kai kuriuos iš šių pokyčių paaštrino pandemija, kitus lėmė jau ne trumpą laiką besitęsiančios tendencijos.

Finansinių paslaugų grupės SEB Baltijos šalių atitikties vadove antradienį paskirta Simona Balčiūnaitė, kuri ir toliau vadovaus SEB banko Atitikties departamentui Lietuvoje, pranešė bankas.  „Pastarieji metai buvo intensyvūs, jautėme didelę atsakomybę ir pareigą atitikti bankui keliamus reikalavimus, tęsėme aktyvų bendradarbiavimą su priežiūros institucijomis. Simonos indėlis šioje srityje buvo vertingas ir svarbus“, – pranešime sako SEB banko Lietuvoje prezidentas Raimondas Kvedaras.