seb

Paprastai daugelis gyventojų savo santaupas laiko banko sąskaitoje. Tačiau kartais įsigyjant brangesnį daiktą ar atsiskaitant už kai kurias paslaugas jų pardavėjai gali paprašyti grynųjų. O juos mėginant išsiimti bankas gali paprašyti pasiaiškinimo. Apie tokią naujovę savo klientams pranešė „Swedbank“. Jo atstovas spaudai Saulius Abraškevičius paaiškino, kad šiuo pokyčiu siekiama mažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, kai tam gali būti panaudojami grynieji pinigai.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų pirmadienį savo klientams išsiuntė trumpąsias žinutes ir įspėjo apie sukčių keliamą pavojų. „Gerb. Kliente, būkite budrūs, telefoniniai sukčiai šiuo metu yra itin suaktyvėję. Nespauskite gautų nuorodų ir neveskite savo duomenų“, – primena SEB bankas. Lietuvos banko duomenimis, 2021 m., palyginti su 2020 m., sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje padidėjo daugiau nei 3 kartus.

Pokyčiai, susitelkimas ir nežinomybė – taip būtų galima apibūdinti Lietuvos vežėjų situaciją šiuo metu. Ir nors iššūkių nestinga, juos įveikus atsivers augimo perspektyvos. Rusijos karo Ukrainoje atgarsiai visur skirtingi: vieni ieško būdų padėti Ukrainai, kiti džiaugiasi darbo jėga, treti skaičiuoja nuostolius ir ieško naujų rinkų. Lietuvos vežėjai, ypač smulkieji, dėl užsiveriančių Rusijos, Baltarusijos ir Azijos šalių rinkų atsargiai skundžiasi, rodydami smunkančią apyvartą ir bankrotą.

Pirmas šių metų Lietuvos ekonomikos ketvirtis buvo neblogas, prekyba tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei Rusijos taip greitai nenutrūko, gyventojų vartojimo tendencijos, nepaisant labai didelės infliacijos, staiga nepasikeitė, o Vyriausybė pristatė kovos su infliacijos pasekmėmis priemonių paketą, kuris darys teigiamą įtaką ekonomikai antrą pusmetį. Prognozuojame, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 0,9 proc., o kitais metais – 1,8 procento.

SEB bankas padidino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę  iki 0,9 proc., o kitąmet – iki 1,8 proc. Kovo pabaigoje bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 0,1 procento.   Banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad prognozės pagerintos dėl mažesnio nuosmukio prielaidų antrąjį ketvirtį bei Vyriausybės antiinfliacinių priemonių paketo teigiamos įtakos vartojimui. Tačiau, anot jo, prognozė yra gana pesimistinė.

Šiuo metu kainos Lietuvoje auga sparčiausiai per daugelį metų. Dėl to įvairios nuolaidos gyventojams itin aktualios. Tačiau viena iš populiariausių lojalumo programų nebeveiks „Senukų“ parduotuvėse. Nuo š. m. birželio 19 dienos „Kesko Senukai Lithuania“ pasitraukia iš „Mylimiausia“ lojalumo programos, skelbia bendrovė.

Prasidedant naujam žemės ūkio sezonui, lūkesčius dėl palankių oro sąlygų užgožia karas Ukrainoje. Rusijos invazija į kaimyninę šalį sukėlė sumaištį tarptautinėje grūdų rinkoje, nes Juodosios jūros regionas nuo seno vadinamas Europos duonos krepšeliu. Įtaką pajus ir Lietuva. Skaičiuojama, kad Ukrainai tenka 10 proc. pasaulinio kviečių eksporto, Rusijai – dar apie 16 procentų. Tad šių šalių derlius ir galimybės jį eksportuoti daro didelę įtaką pasaulinei rinkai.

Įsivaizduokite, kad, pavyzdžiui, 8 iš 10 kirpyklų Lietuvoje priklauso trims savininkams. Ir visose jų kirpyklose viena paslauga įkainota lygiai taip pat. Veikiausiai daug kam kiltų įtarimų, kad verslininkai galbūt susitarė nustatyti vienodą įkainį. Juk sunku patikėti tokiu sutapimu. Panaši situacija yra susiklosčiusi komercinių bankų ir jų paslaugų sektoriuje. Lietuvos banko duomenimis, 3 komerciniai bankai pagal valdomą turtą užima virš 80 proc. šalies rinkos.

SEB banko valdybos narys, finansų direktorius ir Pagalbos verslui tarnybos vadovas Aivaras Čičelis palieka grupę. Joje jis dirbo 25 metus, pastaruosius 13 metų buvo banko valdybos narys. A. Čičelis SEB paliks nuo birželio 3 dienos. Netrukus SEB pradės naujojo finansų direktoriaus ir valdybos nario atranką, pranešė bankas.

Europa šiemet susidūrė su milžiniškais energijos kainų šuoliais ir netikrumu dėl energetinių išteklių tiekimo. Dešimtmečius nematyta nežinomybė energetikos rinkoje veda prie ekstremalių kainų šuolių, kai elektros kaina pasiekė ir daugiau negu 200 Eur/MWh. Šie iššūkiai paskatino išskirtinį postūmį Europos Sąjungoje (ES): jeigu iki karo Ukrainoje daug dėmesio buvo skirta aplinkosaugai ir klimatui, dabar dominuoja energetinis saugumas.

Dėl sparčios infliacijos Lietuvoje gyventojai ketina mažiau lankytis kavinėse ir restoranuose, pramogauti, pirkti buitinę įrangą, elektronikos prietaisus ir baldus. Labiausiai vartojimą mažinti ketina kukliausias pajamas gaunantys asmenys. Savo vartojimo artimiausiu metu keisti nežada mažiau negu kas penktas gyventojas. Tokius rezultatus atskleidė SEB banko užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Lietuvoje metinė infliacija kovą perlipo 15 proc. slenkstį.

Ne veltui sakoma, kad vienintelis dalykas, dėl kurio gali būti tikras, yra tai, kad dėl nieko negali būti tikras. Dar metų pradžioje optimistiškai žvelgėme į po pandemijos atsigaunančios ekonomikos ir elektroninės prekybos tendencijas bei šviesiomis spalvomis tapėme jos raidos scenarijus. Tačiau tragiški įvykiai Ukrainoje daugelį dalykų skatina įvertinti iš naujo. Be jokios abejonės, šiuo metu didžiausią susirūpinimą kelia patys kariniai veiksmai ir dėl jų žūstantys žmonės.

SEB bankas šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę sumažino iki 0,1 procento. Sausio pabaigoje bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika augs 3,5 procento.  Anot banko ekonomisto Tado Povilausko, prognozes pablogino prasidėjęs karas Ukrainoje, sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, savanoriškai nutraukiama prekyba su šiomis šalimis ir laikini kai kurių sektorių tiekimo trikdžiai.

SEB grupės ekonomistai pablogino Baltijos šalių ekonomikos rodiklių 2022 ir 2023 metais prognozę. Pagal pagrindinį scenarijų, kai prekių eksportas į Rusiją ir Baltarusiją beveik sustos, o tiekimo trikdžiai laikinai antrą ir trečią ketvirtį sujauks statybos ir pramonės sektoriaus darbą, Lietuvos BVP šiemet turėtų didėti 0,1 proc., Latvijos – 1,8 proc., o Estijos – 0,6 procento. Vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą šiemet Lietuvoje sieks 11 proc., Latvijoje – 9 proc.

Atsakant į Rusijos pradėtą karinę agresiją Ukrainoje, Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai buvo paskelbtos precedento neturinčios sankcijos. Europos Sąjungos, JAV ir kitos šalys Rusijai vien nuo vasario 22 dienos įvedė daugiau negu 2,8 tūkst. naujų sankcijų ir pavertė šią valstybę daugiausiai jų sulaukusia šalimi pasaulyje. Vien per pastarąsias dvi savaites Rusijai skirta daugiau apribojimų negu per dešimtmetį Iranui.

SEB bankas nekilnojamojo turto plėtros grupei „Eika“ skolina 2,7 mln. eurų 5 megavatų (MW) bendros galios saulės elektrinių parkui Klaipėdos rajone įrengti, pranešė bankas.  „Eika“ į projektą planuoja investuoti apie 4 mln. eurų, parkas per savo veiklos laikotarpį sugeneruos apie 160 gigavatų (GWh) elektros. Pasak pranešimo, „Eika“ statybų leidimo planuoja sulaukti iki kovo pabaigos.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė bendrovė „Ignitis“ iš „Swedbank“ skolinasi iki 150 mln. eurų suskystintų gamtinių dujų įsigijimui, taip pat  kitoms apyvartinio kapitalo reikmėms, pranešė bankas.

Antradienį pasirašyta kolektyvinė sutartis tarp SEB banko, SEB grupės paslaugų centro Vilniuje, SEB Life and Pension Baltic SE Lietuvos filialo ir darbuotojų profesinių sąjungų, pranešė bankas. Kolektyvinės sutarties pasirašymui balsavimo metu pritarė dauguma SEB darbuotojų. Sutartyje įtvirtintos ir iki sutarties pasirašymo galiojusios, ir papildomos naudos visiems SEB darbuotojams, net ir tiems, kurie nėra įstoję į darbuotojų profesinę sąjungą.

Daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų dažnai arba kartais pagalvoja, kad galėtų verstis papildoma veikla be savo pagrindinio darbo. Vis dėlto tik palyginti nedaugelis tam ryžtasi: pernai SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas atskleidė, kad papildomos veiklos imasi apie 13 proc. šalies gyventojų.

Nuo šių metų pradžios darbo užmokestis ir kiti su juo susiję mokėjimai Lietuvoje gali būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Tai reiškia, kad gyventojai privalo turėti mokėjimo kortelę. Paprastai ji išduodama nemokamai, tačiau gerai žinoma, kad nemokamų pietų nebūna. Kartu su mokėjimo kortele bankų klientai turi arba pasirinkti paslaugų planą su mėnesiniu mokesčiu, arba dar didesnius mokesčius mokėti už pinigų išgryninimą bankomatuose.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, jog būsto kainų augimas šiais metais sieks apie 10 proc. Tokį pat rodiklį bankas prognozavo ir pernai lapkritį.  Pasak T. Povilausko, butų ir individualių namų pirkimo-pardavimo sandorių skaičius šiemet bus panašus, kaip pernai. „Jis gali būti šiek tiek mažesnis, labai didelio augimo, kalbant apie sandorių skaičius, nesitikiu. Esmė yra kainos, kurios padidėjo penktadaliu“, – spaudos konferencijoje sakė T. Povilauskas.

Metinė infliacija Lietuvoje piką pasieks vasarį, kai ji gali siekti apie 12 proc., tačiau kovą vartotojų kainų indeksas turėtų smukti, teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.  „Sausį gamtinių dujų kainos yra mažesnės nei gruodį, tai jei nieko baisaus neatsitiks per likusias sausio dienas, tai gal ir šilumos kaina jau kovą bus mažesnė nei vasarį, nuo tada gali būti ir atskaitos taškas, kai metinė infliacija pradės mažėti“, – spaudos konferencijoje sakė ekonomistas.

SEB banko minimaliai sumažintą šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę lėmė  koronaviruso omikron atmainos plitimas, teigia banko ekonomistas Tadas Povilauskas. SEB bankas sumažino šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 3,6 iki 3,5 proc. „Tai labiausiai susiję su omikron mažu neigiamu efektu, dėl jos įdėjome tik 0,1 proc. punkto efekto.

SEB bankas sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 3,5 procento. Pernai lapkritį bankas prognozavo, kad 2022 metais Lietuvos ekonomika augs 3,6 procento. Pasaulio ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“ skelbiama, kad 2023 metais BVP augimas sulėtės iki 3,3 procento. Tokį patį 2023 metų BVP augimą bankas prognozavo ir lapkritį. Banko vertinimu, 2021 metais Lietuvos ekonomika augo 4,9 proc. – tiek pat prognozuota ir lapkritį.

„Sustabdykite iškastinio kuro naudojimą! Veikite dabar pat!“ Tokie ir panašūs šūkiai mirgėjo aktyvistų plakatuose Škotijos mieste Glazge, kur vyko Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija COP26. Buvo tikimasi, kad pasaulio šalių lyderiai susitikime įsipareigos dar ambicingiau mažinti šiltnamio dujų emisijas, taip užkirsdami kelią tolesniam globaliniam klimato šilimui.

Esame tikri, kad daugelis iš jūsų pastarosioms žiemos šventėms ruošėtės kitaip negu dar prieš kelerius metus: ko gero, daugelį, jeigu ne visas dovanas artimiesiems pirkote internetu. Gali būti, kad ir šventinį stalą ruošėte neišeidami iš namų, reikalingus produktus įsigydami elektroninėse parduotuvėse, rašoma pranešime spaudai. Pastaraisiais metais, ypač pasaulį sukausčius pandemijai, elektroninė prekyba tapo neatsiejama tarptautinio ir vietos verslo bei pirkėjų kasdienybės dalis.

Įkandin kitų komercinių bankų, paslaugų įkainius didina ir trečias didžiausias Lietuvoje veikiantis bankas „Luminor“. Trečiadienį bankas elektroniniais laiškais apie tai informavo savo klientus, taip pat šią informaciją paskelbė interneto svetainėje. Banko laiške informuojama, kad nauji paslaugų tarifai pradės galioti nuo šių metų balandžio 1 d. „Luminor“ taikomas minimalus paslaugų mokestis didės 30 proc. – nuo dabartinių 1 euro iki 1,3 euro.

Vilniaus regione gruodį trys iš keturių apklaustų gyventojų teigė, kad būsto kainos Lietuvoje šiemet didės. Tai didžiausia taip manančių asmenų dalis per dešimt metų, kai SEB banko užsakymu kas ketvirtį atliekama reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Lietuvos pensijų fondų valdytojai teigia, kad ir toliau labiau apsimoka investuoti į bendrovių akcijas, o kaip didžiausias grėsmes įvardija augančią infliaciją bei galimus centrinių bankų sprendimus dėl palūkanų normų didinimo.  „Infliacija ir su tuo susijęs griežtėjantis centrinių bankų tonas, pandemija yra neigiami veiksniai“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė „SEB investicijų valdymo“ atstovas Paulius Kabelis.

Darbuotojai Lietuvoje yra kur kas optimistiškesni negu prieš metus dėl savo galimybių netekus dabartinio darbo greitai susirasti naują už ne mažesnį darbo užmokestį. Labiausiai pagerėjo 30–49 metų asmenų pasitikėjimas savo jėgomis ir pasitenkinimas darbo rinkos padėtimi. Tačiau neramina tai, kad ir toliau ketvirtadalis vyresnių negu 50 metų darbuotojų mano, kad, praradus darbą, atrasti panašų atlygį suteikiantį darbą nebepavyks.

Daugelio žemės ūkio kultūrų kainos pasaulyje šių metų paskutinį ketvirtį pasiekė daug metų nematytą lygį ir dėl to maisto prekių infliacija mažmeninėje rinkoje dar kurį laiką neišvengiamai tęsis. Mažesnių kainų bent jau pasaulinėse rinkose galima sulaukti pavasarį, kai bus daugiau aiškumo dėl būsimo produkcijos derliaus ir gamybos Šiaurės pusrutulyje.

Šį vakarą TV3 televizija prie televizorių ekranų žiūrovus pakvietė į devynioliktus metus vykstantį stebuklų ir gerumo vakarą – „Išsipildymo akcija 2021“. Projekto iniciatoriaus SEB banko vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė džiaugiasi, kad atsiradusi iniciatyva šių dienų visuomenę padarė geresne.

Šio penktadienio vakarą įvyks kasmetinis ir pats jautriausias TV3 ir ilgamečio partnerio SEB organizuojamo paramos projekto „Išsipildymo akcija“ koncertas. Kaip ir kasmet, jis ne tik kvies ištiesti pagalbos ranką mažiesiems ligoniukams, kuriems padėti reikia labiausiai, bet ir dovanos įspūdingą vakarą su ryškiausiais šalies atlikėjų pasirodymais, kurie nuskambės Elektrėnų ledo arenoje.

Kristina Astrauskienė, dabartinė SEB banko Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės personalo partnerė, paskirta nauja banko Lietuvoje Personalo departamento direktore, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiose pareigose ji pakeis Ugnių Vipartą, kuris neseniai buvo paskirtas banko Rytų regiono vadovu. K. Astrauskienė personalo valdymo srityje dirba jau 20 metų, o prie banko personalo komandos prisijungė prieš 11 metų kaip mokymo programų vadovė.

Norintiems gyventi tvariau ir besidairantiems naujo būsto gyventojams SEB bankas pristato žaliąjį būsto kreditą, skirtą palankesnėmis sąlygomis įsigyti aukščiausio energinio efektyvumo būstą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Imantiems tokias paskolas siūlomos mažesnės palūkanos. „Skaičiuojama, kad Europoje pastatai sunaudoja apie 40 proc. visos energijos ir lemia 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą.

Nors potencialių investuotojų skaičius pagal lytį Lietuvoje yra vienodas – tiek pat neinvestuojančių vyrų ir moterų sako, kad pradėti investuoti jiems būtų įdomu, ketinančių iš tiesų imtis investicijų moterų yra triskart mažiau negu vyrų, rodo SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Ryžto pradėti investuoti stokos priežastis galima sieti su socialiniais, psichologiniais aspektais, ieškoti paralelių su moterų verslumo statistika.

Pirmosiomis lapkričio savaitėmis pasaulio žiniasklaidos ir aplinkos apsaugos organizacijų, didelės dalies visuomenės, politikų ir verslo atstovų dėmesys buvo skiriamas Škotijai. Čia, Glazge, vyko didžiausia klimato kaitos konferencija nuo žymiųjų derybų Paryžiuje 2015 metais. Šimtai pasaulio lyderių, dešimtys tūkstančių derybininkų, vyriausybės atstovų, įmonių ir kitų piliečių susibūrė diskutuoti apie tolesnius žingsnius kovai su klimato kaita.

Nuo užsirašymo pas gydytoją, galimybių paso atnaujinimo, iki apsipirkimo internetu ir el. banko – daugelis elektroninių paslaugų neįmanomos be jūsų tapatybės nustatymo. Vienas iš populiariausių būdų tai padaryti – programėlė „Smart ID“. Vis dėlto neapsigaukite: ją kuriantis verslas neįspėjęs staiga jus gali visiškai atjungti ir palikti be nieko. Į tokią situaciją patekęs portalo tv3.lt skaitytojas įspėja kiekvieną, kuris turi telefoną ir naudojasi „Smart ID“ programėle.

Nuo kitų metų sausio pabaigos SEB bankas planuoja didinti kai kuriuos banko paslaugų mokesčius. Turėtų didėti minimalus pagrindinių banko paslaugų mokestis (už banko sąskaitos atidarymą, tvarkymą, uždarymą, lėšų į sąskaitą įskaitymą), slaptažodžių generatoriaus išdavimas.

Per artimiausius metus kas trečias gyventojas planuoja remontuoti būstą ar įsigyti baldų, kas ketvirtas – keliauti, penktadalis – įsigyti automobilį ar buitinės technikos, rašoma pranešime spaudai. Iš viso apie didesnius pirkinius, tarp kurių ir kompiuteriai, išmanieji telefonai, medicininės paslaugos, svarsto beveik du trečdaliai gyventojų, rodo SEB banko užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Kas penktas gyventojas už būsimus pirkinius ketina mokėti skolindamasis pinigus.

Lietuvos BVP 2021 metų trečią ketvirtį buvo 4,8 proc. didesnis negu prieš metus. Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, BVP per metus padidėjo 6 proc., per ketvirtį – nepasikeitė. Toks pokytis atitiko mūsų prognozę. Didžiausią teigiamą įtaką ekonomikos augimui praėjusį ketvirtį darė pramonės, prekybos ir informacijos bei ryšių sektoriai, neigiamą – žemės ūkio sektorius.

Dėl pandemijos visuomenės ir verslo skaitmenizavimas pasistūmėjo kelerius metus pirmyn – būtent 2020-aisiais elektroninės prekybos mastas Lietuvoje peržengė simbolinę ribą ir sudarė daugiau negu 10 proc. visos šalies mažmeninės prekybos. Prognozuojama, kad iki 2030 metų elektroninė prekyba sudarys pusę visos mažmeninės prekybos pasaulyje. Tai rodo, kad tvarumu vis labiau rūpintis teks ir elektroninės prekybos įmonėms, juolab kad jų poveikis aplinkai taip pat tampa vis didesniu iššūkiu.

SEB bankas sulaukė pranešimų apie šiuo metu sukčių siunčiamas trumpąsias SMS žinutes su nuorodomis į netikrą interneto banką. Žinutėse sukčiai informuoja žmones apie neva įtartiną veiklą paskyroje. Bankas įspėja neatidaryti pateiktų nuorodų ir nevesti savo asmens ir prisijungimo prie interneto banko duomenų.  Atsiuntę suklastotą SMS žinutę sukčiai bando gauti prisijungimo prie interneto banko duomenis ir pasisavinti svetimas lėšas, rašoma banko pranešime.

Trečią šių metų ketvirtį finansinių sukčių aktyvumas sparčiai didėjo. Nors jų padaryta žala SEB banko klientams, siekianti 711 tūkst. eurų, buvo kiek mažesnė negu balandį–birželį, per pastaruosius tris mėnesius sukčiavimo atvejų užfiksuota bemaž pusantro karto daugiau. SEB banko statistika rodo, kad ypač suįžūlėjo telefoniniai sukčiai: bandymų skambučiais išvilioti pinigus per tris mėnesius padaugėjo daugiau nei keturis kartus.

Finansų ministerijai pirmadienį pristačius 2022 metų valstybės biudžetą, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigiamai vertina tai, kad projekte bent kol kas nėra jokių netikėtumų – kaip ir žadėta, biudžete matyti socialinė jo orientacija, iš esmės neliečiant pajamų temos.   Tačiau, pasak eksperto, mokesčių klausimas artimiausiu metu turės būti sprendžiamas.

Gyventojų būsto kainų lūkesčiai kaip iškalti akmenyje laikosi stabiliai trečią ketvirtį iš eilės. Nors būsto kainos šuolis Lietuvoje šiemet yra didelis, du trečdaliai gyventojų toliau galvoja, kad ir per artimiausius dvylika mėnesių būstas šalyje brangs, rašoma pranešime spaudai. Ir tik 5 proc. apklaustųjų (mažiausia dalis nuo tada, kai buvo pradėta apklausa) mano, kad kainos kris. Tokie susiformavę gyventojų lūkesčiai daro teigiamą įtaką ir visos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui.

SEB bankui atnaujinus mobiliąją programėlę, klientai, naudodamiesi jos PIN kodais ar biometriniais atpažinimo duomenimis – piršto atspaudu ar veido atpažinimo technologija, galės tvirtinti mokėjimus pačioje programėlėje, interneto banke bei apsipirkdami interneto parduotuvėse, rašoma pranešime spaudai.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų įspėja klientus apie naują elektroninių sukčių ataką. „Sulaukėme pranešimų apie šiuo metu sukčių siunčiamas SMS žinutes, kuriose informuojama apie neva užblokuotą SEB paskyrą“, – rašoma oficialioje banko paskyroje socialiniame tinkle. Pranešime įspėjama, kad gavę tokias žinutes klientai neturėtų spausti nuorodos ir jokiu būdu nevesti prašomos informacijos – asmens kodo ir prisijungimo prie interneto banko duomenų.

Lietuvoje jau antrus metus stebimas nekilnojamo turto (NT) rinkos suaktyvėjimas. Kai kurie specialistai sako, kad antrą ar trečią būstą nusprendę įsigyti gyventojai mažina pirmojo gyvenamojo būsto ieškančių gyventojų galimybes įsikurti mieste.