Panaši situacija yra susiklosčiusi komercinių bankų ir jų paslaugų sektoriuje. Lietuvos banko duomenimis, 3 komerciniai bankai pagal valdomą turtą užima virš 80 proc. šalies rinkos.
200 eurų ir ne mažiau
Atsitiktinumas ar ne, net tuo atveju, kai Lietuvos bankas nėra nustatęs privalomos maksimalios kainos kai kurioms jų paslaugoms, jos įkainotos lygiai taip pat.
Juk darbo užmokestis bankuose skirtingas, jų informacinės sistemos skirtingos, tam pačiai paslaugai suteikti veikiausiai reikia skirtingo kiekio laiko. Tačiau kodėl visų jų minimali paslaugos kaina vienoda?
Liūto dalį bankų rinkos Lietuvoje yra pasidaliję „Swedbank“, SEB ir „Luminor“.
Užėję į jų svetaines rasite informaciją apie paskolas ar kreditus. Pavyzdžiui, automobilių lizingą, kuris yra tam tikra paskola ir kuriuo naudojasi tūkstančiai šalies gyventojų.
Panagrinėjus bankų teikiamą informaciją ir jų skaičiuokles į akis krinta štai kas.
Sudarant lizingo sutartį su „Swedbank“ taikomas bent 200 eurų „sutarties“ mokestis, su SEB – 200 eurų „administracinis“, o „Luminor“ – 200 eurų „sutarties“ arba „administravimo“ mokestis.
Bankai turi skirtingus paaiškinimus, kodėl visi trys per antrines bendroves už tą pačią paslaugą prašo toko paties dydžio mokesčio.
Paslaugą jau seniai brangino
„Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas aiškino, kad į kiekvieną atvejį klientą žiūrima individualiai.
„Paslaugų mokesčių dydžiai nustatomi remiantis pagrįstais kaštais, kurie patiriami analizuojant ir vertinant kiekvieno kliento situaciją, darant užklausas į įvairias duomenų bazes, rengiant sutartis ir panašiai“, – komentavo T. Pulikas.
Jis taip pat pažymėjo, kad kiekvieno kliento atvejis yra individualus ir taikant administracinį mokestį ne visada pavyksta padengti patiriamus kaštus.
„Be to, reikia paminėti, kad lizingo administravimo mokestis mūsų banke paskutinį kartą buvo peržiūrėtas prieš 5 metus, ir akivaizdu, kad per šį laikotarpį sąnaudos ženkliai išaugo ne tik lizingo sektoriuje, bet ir visoje rinkoje“, – komentavo pašnekovas.
Beje, „Swedbank“ Lietuvoje pajamos per 2022 m. I ketvirtį siekė 64 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 17 proc. arba 9 mln. eurų. Banko grynasis pelnas per praėjusį ketvirtį siekė 24 mln. eurų.
Sandorio kompleksiškumas ir konkurencinė aplinka
„Luminor lizingas“ vadovė Žydrūnė Samuolienė aiškino, kad negali komentuoti konkurentų taikomo 200 eurų mokesčio, kuris sutampa su jos įmonėje taikomu minimaliu mokesčiu.
Už ką mokamas mokestis ji paaiškino taip:
„Luminor lizingas“ į minimą mokestį įskaičiuoja lizingo gavėjo finansinės būklės įvertinimą, pateiktos paraiškos nagrinėjimą, sutarties dokumentų parengimą, suteiktas konsultacijas. Atsižvelgdami į sandorio kompleksiškumą ir konkurencinę aplinką, nustatome konkretų administravimo mokestį individualiai kiekvienam klientui.“
Pasak įmonės vadovės, nurodytas mokesčio dydis yra orientacinis, jis keičiasi, atsižvelgiant į sandorio vertės dydį, atliekamų procedūrų bei reikalingų dokumentų kiekį, atsižvelgiant į atskirus susitarimus tarp sutarties šalių.
Šiais metais fiziniai „Luminor lizingas“ klientai – fiziniai asmenys – vidutiniškai mokėjo 289 eurų dydžio administravimo mokestį, o juridiniai asmenys – 540 eurų.
Visose Baltijos šalyse „Luminor“ bankas pernai uždirbo 74 mln. eurų pelno. Apie naujausius pirmojo šių metų ketvirčio rezultatus bankas informacijos kol kas neskelbė.
Kad būtų galima palyginti
SEB Baltijos šalių lizingo vadovas Saulius Mickus mokesčio dydį taip pat siejo su kiekvieno kliento situacija.
„Automobilių lizingo sutarties (administravimo) mokestis priklauso nuo individualaus kliento situacijos vertinimo prasideda nuo 1 proc. turto kainos, tačiau yra nemažesnis nei 200 eurų.
Svarbu pažymėti, kad šis mokestis yra sudėtinė naudojimosi lizingo paslauga dalis. Tam, kad prieš sudarant automobilio lizingo sutartį būtų galimybė palyginti rinkoje esančius pasiūlymus, klientui visada pateikiama bendra vartojimo kredito kaina, įskaičiuojant komisinius mokesčius ir palūkanas, kurios sudaro didžiąją kainos dalį“, – komentavo S. Mickus.
Mažesni šalies bankai, pavyzdžiui, Šiaulių bankas arba „Citadele“, kaip bebūtų keista, taip pat taiko 200 eurų vienkartinį administravimo arba sutarties sudarymo mokestį gyventojams įsigyjant automobilį lizingu.
Turi įtraukti į bendrą kainą?
Lietuvos bankas, kuris prižiūri komercinių bankų veiklą paaiškino, kad jų teikiamų lizingo paslaugų neprižiūri.
„Skirtingai, pavyzdžiui, nuo palūkanų normos, teisės aktai automobilių lizingo sutarties administravimo mokesčio dydžio ar jo apskaičiavimo tvarkos nereglamentuoja (tiesa, šios išlaidos turi būti įskaičiuotos į bendrą skolinimosi kainą)“ – atsiųstame komentare nurodo Lietuvos bankas.
Jis esą nenustato šio mokesčio dydžio ar jo apskaičiavimo tvarkos, šį mokestį savarankiškai nustato lizingo paslaugą teikiantys juridiniai asmenys.
Galimo susitarimo dėl nekonkuravimo atvejus (konkurenciją ribojančius susitarimus) nagrinėja Konkurencijos taryba.
Be to, kaip teigia Lietuvos bankas, taip pat verta atkreipti dėmesį, kad lizingo paslaugas teikia ir daugiau Lietuvos finansų rinkos dalyvių.
Nebūtinai kartelinis susitarimas
Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo grupės vadovas Daumantas Grikinis informavo, kad lizingo paslaugos ar jų apmokestinimas nėra Konkurencijos tarybos kontrolės sritis.
„Konkurencijos taryba prekių ir paslaugų kainų nereguliuoja, tačiau imasi veiksmų dėl įmonių elgesio tuo atveju, jei įtaria galimą Konkurencijos įstatymo pažeidimą, pavyzdžiui, jeigu gaunama duomenų, kad konkurentai galėjo sudaryti konkurenciją ribojantį susitarimą ir tarpusavyje derinti kainas arba įmonė piktnaudžiauja užimama dominuojančia padėtimi. Institucija stebi situaciją rinkose ir, kilus įtarimams dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų viename ar kitame sektoriuje, imsis atitinkamų veiksmų“, – komentavo D. Grikinis.
Jo teigimu, tam tikrais atvejais vienoda kainodara ir kitas paralelinis elgesys rinkoje gali būti vertinimas kaip vienas iš draudžiamo susitarimo požymių.
Tačiau nesant papildomos informacijos dėl galimai sudaryto draudžiamo susitarimo, vien tai, jog konkuruojančios įmonės, minėtu atveju – bankų valdomos lizingo bendrovės, yra nustačiusios vienodą mokestį, savaime nerodo, kad jos sudarė kartelinį susitarimą ir pažeidė Konkurencijos įstatymą.
„Rinkoje veikia nedidelis ūkio subjektų skaičius, jų kainodara yra skelbiama viešai, tad ūkio subjektai gali reaguoti į vieni kitų elgesį ir prisiderinti prie savo konkurentų veiksmų, kas nėra draudžiama.
Konkurencijos taryba ragina asmenis, turinčius informacijos apie galimai sudarytą draudžiamą susitarimą, pranešti apie tai institucijai. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad kartelių tyrimai, kaip rodo Konkurencijos tarybos darbo praktika, yra specifinio pobūdžio ir jų sėkmingą eigą užtikrina greitas pagrįstos informacijos perdavimas Konkurencijos tarybai, o ne galimų įtarimų paskelbimas viešai“, – komentavo D. Grikinis.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, visas lizingo sutarčių portfelis Lietuvoje vertinamas kiek daugiau nei 3 mlrd. eurų.
Iš viso yra sudaryta ir šiuo metu galioja apie 155 tūkst. tokių sutarčių. Kas mėnesį pasirašoma beveik 10 tūkst. naujų lizingo sutarčių.
