Tad jau netrukus gyventojų kišenes patuštins ne tik infliacija, bet ir išbrangusios būsto paskolos. O priklausomai nuo paskolos dydžio įmokos už būstą per mėnesį išaugtų keliasdešimčia eurų.
Naujais namais, kurie yra vos keli kilometrai kelio nuo Panevėžio, džiaugiasi jauna šeimyna. Edita pasakoja, kad pasiimta būsto paskola siekia iki šimto tūkstančių eurų ir ši suma šeimai yra nemenka našta. Pašnekovė nuogąstauja, kad šiuo metu kainos yra šokusios į neregėtas aukštumas, tad jei dar papildomai brangtų ir paskola, tektų peržiūrėti šeimos biudžetą.
„Didelė našta, jei kiltų atlyginimai, tai ne taip jaustųsi, bet prie šiuometinės situacijos, tai nerimaujame ir žiūrėsime, kai paskaičiuos bankas, kiek padidės įmoka“, – sako panevėžietė Edita.
O Europos centrinis bankas bazinę palūkanų normą gali didinti dar šiais metais. Antrą kartą nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios posėdžiavusi Europos centrinio banko taryba patikino, kad pasibaigus skatinimo programai palūkanų normos bus didinamos. Lietuvos banko teigimu, dėl karo Ukrainoje ir didžiulės geopolitinės įtampos tai bus daroma laipsniškai.
„Į metų pabaigą, antroje metų pusėje, jau galėtų būti keliamos palūkanų normos du ar tris kartus. Ekonomistų apklausose manoma, kad galėtų būti pakeltos vieną kartą palūkanų normos – 25 bazinius punktus. Bet tai yra tik lūkesčiai“, – komentuoja pinigų politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Rokas Kaminskas.
SEB bankas prognozuoja, kiek ir kada iš istorinių žemumų kils palūkanų norma. Ir nuo minusinių jos pasieks nulines.
„Pirmas palūkanų normų didinimas jisai veikiausiai bus rugsėjį. O antras bus gruodį. Tai reiškia, kad nuo dabartinių -0,5 procentų bazinių palūkanų normos mes metų pabaigoje turėsime nulį. Normalizavimas, sugrįžimas prie 0 pakankamai, kad jisai įvyks per šiuos metus“, – teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Klausimas, kaip gali kitąmet kilti bazinė palūkanų norma, neramina daugybę gyventojų, kurie jau turi pasiėmę būsto paskolą arba planuoja tai daryti. SEB bankas prognozuoja, kad kitų metų pabaigoje bazinė palūkanų norma pasieks 0,75 procento. Kartu su ja kils ir EURIBOR, brangs paskolos. Tad, tikėtina, kad už būsto paskolą gyventojai kas mėnesį mokės keliasdešimčia eurų daugiau nei šiuo metu.
„Yra perkamas būstas 100 tūkstančių eurų, skolinamasi 85 procentai, nuosavų įnešama 15 procentų. Vidutinė įmoka 314 eurų, jei EURIBOR nulis. Jei EURIBOR pakyla iki 1 procento, tai vidutinė įmoka padidėja iki 350–360 eurų“, – aiškina T. Povilauskas.
O kovą infliacija eurozonoje pasiekė rekordinį lygį – 7,5 procento. Nors palūkanų didinimas ir gesina infliaciją, visgi šiuo metu infliacijos lygį eurozonoje didžiausia dalimi lemia žaliavų ir energetinių išteklių brangimas. Dėl to centrinis bankas imtis griežtos fiskalinės politikos nenori ir delsia.
„Būtų netaikli priemonė, nes infliacija kyla ne dėl to, kad gyventojai turi per daug ūpo vartoti, išlaidauti. Infliaciją lemia importuoti veiksniai – tai būtent žaliavų šokas, kurio neveikia mūsų lūkesčiai ir elgsena“, – kalba „INVL Asset management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Tiesa, po Europos centrinio banko sprendimo kol kas nedidinti palūkanų normų euras smuktelėjo į dvejų metų žemumas.
„Vėlgi, kai kalbame apie euro ir dolerio kursą, reikia suprasti, kad JAV centrinis bankas didina ir dar sparčiai didins palūkanų normas. O eurozonoje didės, bet pakankamai lėtai. Tas skirtumas veikia JAV dolerio naudai“, – teigia T. Povilauskas.
Dalis centrinių bankų, pavyzdžiui, Anglijos, Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinio rezervo sistema ir Kanados bankas, reaguodami į infliaciją, jau pradėjo didinti palūkanų normą. O dar balandį Lenkijos centrinis bankas bazines palūkanas zlotui padidino nuo 3,5 iki 4,5 procento.
