Tai yra pirmasis palūkanų normų didinimas per ketverius metus, įskaitant ir nuo COVID-19 pandemijos pradžios.
Pinigų politiką formuojantis Federalinis atviros rinkos komitetas (FOMC) pažymėjo, kad karo Ukrainoje padariniai „greičiausiai sukurs papildomą infliaciją skatinantį spaudimą ir apsunkins ekonominę veiklą“, nors karo „pasekmės JAV ekonomikai yra labai neapibrėžtos“.
Paskelbtame pranešime minimi tolesni palūkanų normos didinimai, pažymint „padidėjusią“ infliaciją, sukeltą „pasiūlos ir paklausos disbalanso, susijusio su pandemija, aukštesnėmis energijos kainomis ir didesnių kainų spaudimu“.
2020 metų kovo mėnesį JAV centrinis bankas sumažino palūkanų normą iki nulio, kad palaikytų ekonomiką, nes prasidėjusi koronaviruso pandemija smarkiai sutrikdė verslo veiklą. Visgi praėjusiais metais ekonomikai smogė kainų kilimo banga, o infliacija pasiekė aukščiausią lygį per keturis dešimtmečius metų.
FRS vadovas Jerome‘as Powellas (Džeromas Pauelas) pažymėjo, kad politikos formuotojai padarys viską, kas reikalinga neleisti infliacija įsitvirtinti ir tuo pat metu netrukdyti ekonomikos augimui.
Rinkos šiais metais prognozuoja net septynis palūkanų normos didinimus – iki 1,75 proc., darant prielaidą, kad centrinis bankas kiekvieną susitikimą didins normą ketvirtadaliu procentinio punkto.
Vienas komiteto narys, Sent Luiso federalinio rezervo banko vadovas Jamesas Bullardas pasisakė už agresyvesnį palūkanų normos didinimą – puse procentinio punkto.
FOMC taip pat paskelbė savo ketvirčio ekonomines prognozes.
Komiteto nariai padidino vidutinės metų infliacijos prognozę nuo 2,6 iki 4,2 proc., o augimo prognozę sumažino nuo 4 iki 2,8 procento.
Pastarąjį kartą FRS palūkanų normas padidino 2018 metų gruodžio mėnesį.
