seb

Kiekvienas bankas gali patikrinti gyventojų sąskaitas. Jeigu gavote didelę sumą pinigų, gali tekti pasiaiškinti, iš kur jie atkeliavo, o svarių argumentų neatradus, bankas sąskaitą tiesiog užblokuos. Tiesa, patikrinimai vykdomi ir tada, kai norite gauti paskolą, pavyzdžiui, būstui įsigyti. Tad jeigu dažnai kortele išsigryninate pinigus, bankų atstovai turi teisę jūsų paklausti, o kam gi juos panaudojote.

Tęsiantis pajamų deklaravimo laikotarpiui, šį laiką ir gyventojų patikimumą, panašu, mėgina išnaudoti ir sukčiai. Vienas didžiausių komercinių bankų įspėja saugotis jų. „Būkite atidūs  – pastaruoju metu gyventojai sulaukia sukčių SMS žinučių, kuriose informuojama apie neva turimas skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI)“ – spėja SEB bankas. Pasak jo pranešimo, tokiose žinutėse esanti nuoroda veda į netikrą VMI svetainę, iš jos – į suklastotą SEB interneto banką.

Konkurencijos taryba antradienį patvirtino gavusi SEB ir  „Swedbank“ garantijas dėl vaistinėms skirtų milijoninių baudų. Todėl taryba nesikreips į antstolius dėl aštuonioms bendrovėms ir jas vienijančiai Lietuvos vaistinių asociacijai skirtų baudų priverstinio išieškojimo.

SEB bankas paskolino 14 mln. eurų grupės „Kamida Group“ nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Kamida NT“, šalia Kauno vakarinio aplinkkelio statančiai logistikos centrą „Westhub“ ir sandėliavimo centrą „Westhub25“. Projektai finansuojami dviem ilgalaikėmis paskolomis: jau pastatytam „Westhub“ skolinama 10 mln. eurų, o „Westhub25“ statybų baigimui – 4 mln. eurų, pranešė bankas.

Jeigu dažniau netikrinate sąskaitų už banko suteiktas paslaugas, galbūt laikas į jas atkreipti dėmesį. Galite nustebti, kad net ir paprastų banko žinučių gavimas į telefoną kaskart paplonina jūsų piniginę. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, mobiliojo ryšio operatoriams už vieną SMS žinutę klientai moka vidutiniškai po 0,89 euro cento. Tačiau bankai jums siunčiamas tokias trumpąsias žinutes įkainoja ir 10 kartų brangiau.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų įspėja klientus dėl sunkumų apsiperkant ir gryninantis pinigus, nes artimiausiu metu bus vykdomi profilaktikos darbai. „Informuojame, kad šiąnakt atliksime banko IT sistemų profilaktikos darbus, dėl to mūsų klientai keletą valandų susidurs su paslaugų teikimo sutrikimais“, – informuoja SEB bankas. Kaip nurodoma pranešime, naktį į šeštadienį nuo 4.00 iki 8.00 val.

Kaip prognozuoja Europos centrinis bankas (ECB), siektiną maždaug 2 proc. infliacijos lygį euro zona turėtų pasiekti 2025 m. Kad taip nutiktų, ECB deklaruoja, jog palūkanų normos bus keliamos dar ne kartą. Todėl būsto paskolos arba automobilio lizingo sutartis pasirašiusiems gyventojams finansinis spaudimas gali išaugti dar labiau.

Dėl išaugusios Europos tarpbankinių palūkanų normos („Euribor“) Lietuvos gyventojų išlaidos palūkanoms šiemet, palyginti su pernai, didės daugiau negu du kartus ir sieks apie 0,5 mlrd. eurų, prognozuoja SEB bankas. Banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad padidėjusios išlaidos palūkanoms sudarys iki 3 proc. darbo užmokesčio fondo ir gyventojų finansinei padėčiai didelės įtakos neturės.

Vienas didžiausių Lietuvoje SEB bankas per 2022 metus uždirbo 172,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 49 proc. daugiau negu per 2021 metus, o SEB banko grupė – 170,5 mln. eurų pelno arba 50 proc. daugiau negu pernai. Banko grupės pajamos per 2022 metus siekė 310,9 mln. eurų ir buvo 42,5 proc. didesnės, ketvirtadienį pranešė SEB.

SEB bankas teigia, jog praėjusių metų pabaiga ir šių metų pradžia didesnių staigmenų nepateikė, todėl bankas nekeičia prieš du mėnesius skelbtos šių metų Lietuvos BVP ir infliacijos prognozės. SEB prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 0,1 proc., o kitąmet – 3,5 procento.  „BVP augimo prognozė paremta tuo, kad, priešingai negu ankstesniais dvejais metais, kai pramonė buvo ūkio plėtros šaltinis, šiemet šiame sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė nedidės.

Penktadienį vienas iš didžiausių šalies komercinių bankų paragino klientus būti itin atidžiais, nes pastaruoju metu vėl padaugėjo pranešimų apie finansinius sukčius. „Būkite atidūs  – pastaruoju metu sulaukiame daugiau pranešimų apie padažnėjusius telefoninio sukčiavimo atvejus.

Didžioji dalis gyventojų, norėdami įsigyti būstą, kreipiasi į banką dėl paskolos suteikimo. Įsivertinti, kiek būtų galima pasiimti pinigų, leidžia ir internetinės skaičiuoklės. Tačiau kai kurie piktinasi, mat tikroji suma, kuria būtų galima pasiskolinti, gali gerokai skirtis nuo tos, kurią išvydote skaičiuoklėje. Be to, klausimų kelia ir tai, kodėl palūkanų normos tarp euro zonos valstybių Lietuvoje išlieka vienos didžiausių.

Vienas iš didžiausių šalyje komercinių bankų praneša apie dar vieną sukčiavimo būdą, nuo kurio gali nukentėti mažai apie informacines technologijas išmanantys klientai. Sukčių pinklės laukia ir daugelio naudojamoje paieškos sistemoje „Google“. Apie naują sukčiavimo būdą bankas klientus įspėja socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Būsto įperkamumas Lietuvoje nusirito į rekordines žemumas, o siekis pasiskolinti pinigų naujo namo įsigijimui kai kuriems gyventojams gali tapti rimtu iššūkiu. Dalis bankų atstovų užsimena, kad situacija dėl paskolų suteikimo keičiasi, o ekonomistai tikina, kad palūkanų normų didėjimas anaiptol dar nepasiekė piko, todėl gyventojai už būstą mokės daugiau.

Didžiausią bankų rinkos dalį pagal jų valdomą turtą šių metų rugsėjo pabaigoje užėmė „Swedbank“, tarp užsienio bankų filialų – „Luminor“, skelbia Lietuvos bankas.  „Swedbank“ su 16,2 mlrd. eurų turtu turėjo 30,7 proc. rinkos, SEB – 22,7 proc. (12 mlrd. eurų), „Revolut Bank“ – 18 proc. (9,5 mlrd. eurų), Šiaulių bankas – 7,5 proc. (3,9 mlrd. eurų), likę 8 bankai užėmė 2,5 proc. rinkos, o jų bendras turtas sudarė 1,3 mlrd. eurų.

Karas Ukrainoje, istoriškai labai didelė infliacija, sparčiai didėjusios palūkanų normos, vertybinių popierių kainų nuosmukis ir dar daug kitų neigiamai skambančių žodžių galima vartoti apibūdinant šiuos ekonominius metus. Tačiau džiugu, kad recesijos Lietuvoje pavyko išvengti, ir 2022 metus užbaigiame kur kas geriau, negu baiminomės vasario pradžioje.

Kasmet prasidėjus pirmosioms pūgoms su šypsena prisimename antraštes, teigiančias, kad štai žiema ir mus, ir kelininkus vėl užklupo netikėtai. Vis dėlto, galvojant apie verslo pasirengimą ekonominėms ir finansinėms pūgoms, šypsenos lieka kiek mažiau. Audrų, drebinusių ir tebedrebinančių viso pasaulio ekonomiką, šiemet buvo itin gausu.

Lojalumo programa „Mylimiausia“ sausį atsinaujins: beveik 1,4 mln. šalies vartotojų galės arba atsisiųsti mobilią kortelės versiją, arba pasikeisti plastikinę kortelę į naują, nes senoji nebegalios nuo sausio 10 d., jos turėtojai įspėjami pranešime žiniasklaidai. Ir ankstesnio, ir naujo dizaino „SEB Mylimiausia Mastercard“ banko kortelės galios iki datos, nurodytos ant kortelės.

Vienos didžiausių Šiaurės Europoje finansų grupių „Danske Bank“ filialui Lietuvoje ketvirtadienį pradeda vadovauti banko Informacinių technologijų centro vadovas Giedrius Dzekunskas.  Jis pakeitė Ramūną Bičiulaitį, kuris nuo gruodžio 1 dienos pradeda dirbti SEB banko finansų direktoriumi ir Pagalbos verslui tarnybos vadovu.

Vilniaus savivaldybė Lazdynų baseino statybas finansavusiam ir faktoringo sutartį su viena statybų rangovių sudariusiam SEB bankui privalo grąžinti visą skolą su delspinigiais – 621 tūkst. eurų, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas lapkričio 24 dieną panaikino šiemet sausį priimtą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuris savivaldybės skolą bankui sumažino 245,4 tūkst. eurų, ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo pernai sausį priimtą nutarimą.

Pasitikdami žiemą, kad ir kokia šalta ji bebūtų, Lietuvos žmonės įprato sušilti kitaip – besidalindami gerumu ir pildydami norus, kurie yra skirti ne sau. Jie skirti tiems, kuriems pagalbos reikia labiausiai – sergantiems vaikams ir jų šeimoms. Tam visus geros valios žmones jau 20 metų iš eilės kviečia TV3 ir ilgamečio partnerio SEB banko projektas „Išsipildymo akcija“, kuris kasmet šių vaikų širdyse įžiebia viltį, kad jų gyvenimai gali pasikeisti.

Būsto kainos Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus auga sparčiau, nei didėja šalies gyventojų atlyginimai. Tačiau kai kurie asmenys, pasiryžę įsigyti net ir pabrangusį būstą, skundžiasi dėl pradinio įnašo, mat kai kam tenka susimokėti daugiau, nei buvo sutarta pirminio pokalbio metu su bankų atstovais. Tuo metu bankai savo ruožtu paaiškina, dėl kokių veiksnių ir ar visada gali kisti įnašo dydis.

Penktadienį sutrikus SEB banko veiklai, po kiek daugiau nei pusvalandžio ji buvo atkurta. „Visos mūsų paslaugos jau veikia kaip įprastai“, – BNS informavo banko atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė. Penktadienį buvo fiksuoti sutrikimai naudojantis mobiliąja programėle, taip pat atsiskaitant e. parduotuvėse, kai savo tapatybę reikia patvirtinti per interneto banką.

SEB bankas padidino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 2,2 procento. Rugpjūtį bankas prognozavo, kad 2022 metais Lietuvos ekonomika augs 1,5 procento. Pasaulio ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“ antradienį skelbiama, kad 2023 metais BVP augimas sulėtės iki 0,1 procento, kai rugpjūtį prognozuotas 0,5 proc. augimas. Teigiama, jog 2024 metais augimas sieks 3 proc., prieš tris mėnesius prognozė buvo 3,7 proc.

SEB banko finansų direktoriumi ir Pagalbos verslui tarnybos vadovu nuo 2022 m. gruodžio 1 dienos taps Ramūnas Bičiulaitis, dabartinis „Danske Bank“ filialo Lietuvoje vadovas. Taip pat bus teikiamas pasiūlymas SEB banko Stebėtojų tarybai skirti R. Bičiulaitį SEB banko Lietuvoje valdybos nariu, kai bus gautas priežiūros institucijų pritarimas.

SEB banko atstovai perspėja klientus apie suaktyvėjusius telefoninius sukčius, kurie bando išvilioti pinigus iš gyventojų sąskaitų. Kaip teigia bankas, sukčiai iš klientų bando išvilioti svarbius duomenis, todėl gyventojai turi neprarasti budrumo. „Sukčiai socialiniuose tinkluose apsimeta loterijų organizatoriais, išvilioja kortelių, prisijungimo prie banko, kitus duomenis.  Nespauskite įtartinų nuorodų ir neveskite savo duomenų. SEB bankas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai paskelbė dar vieną įspūdingą kalbą, pakviesdamas vienos šalies žmones skaityti iš jo lūpų tardamas: „Be dujų ar be jūsų? Be jūsų“. Kalba pasirodė ne tik įkvepianti, bet ir aktuali kur kas didesniam klausytojų ratui, negu galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Juk iš tiesų, be tos šalies ir jos gamtinių išteklių apsieiti dabar mokosi daugelis Europos ir pasaulio valstybių.

Vienas iš didžiausių šalies bankų praneša apie trikdžius ir galimus nesklandumus, su kuriais pirmadienį susiduria jo klientai. „Informuojame, kad šiuo metu dėl techninių priežasčių dalis klientų gali susidurti su trikdžiais, jungdamiesi prie interneto banko, atlikdami mokėjimus interneto banke ar mobiliojoje programėlėje, taip pat atsiskaitydami el.

 Analitikus nustebino rugsėjį toliau smarkiai  augusios maisto kainos. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tai yra pavojinga tendencija.  „Kol kas yra tam tikrų techninių veiksnių – tai trečdaliu išaugusios šildymo kainos, kurios pastūmėjo infliaciją į viršų. Bet kas labiausiai stebina neigiama prasme, tai didžiulė maisto kainų augimo inercija“, – BNS sakė Ž. Mauricas.  „Ji prasidėjo metų pradžioje.

Diskutuojant apie ekonomikos ir finansų rinkos ateities perspektyvas, dažnai įvardijamos dvi projekcijos – finansinių institucijų prognozės ir rinkos dalyvių lūkesčiai. Pastarieji yra išskaičiuojami iš išvestinių finansinių instrumentų kainų ir priklauso ne nuo prognozių modelių (kurie savo ruožtu labai priklauso nuo jų sudarytojų prielaidų), o nuo tuo metu sudaromų sandorių kainų.

Lietuvoje veikiantys bankai skaičiuoja iš klientų uždirbantys šimtus milijonų eurų. Jų pajamos ėmė dar labiau augti, kai Centrinis Europos Bankas pakėlė bazines palūkanų normas. Bankai vis daugiau uždirba iš suteiktų paskolų, tačiau kelti palūkanų už indėlius neskuba. Kai kurie gyventojai piktinasi, kad infliacijai viršijus 20 proc., o bankų paskolų palūkanoms pasiekus dešimtmečio aukštumas, patys bankai už laikomus indėlius nemoka net menkiausių palūkanų.

Penktadieniais ir savaitgaliais nemažai gyventojų naudojasi taksi ar pavežėjų paslaugomis. Juos patogu išsikviesti programėle telefone, tačiau kartais tokie iškvietimai gali baigtis nemalonumais. Galite likti ne tik be automobilio, bet laikinai atsisveikinti su pinigais. Bankas sako, kad gyventojų mokėjimo korteles blokuoja dėl įtartinų sandorių, o pinigų rezervuoja tiek, kiek nurodo paslaugų tiekėjas.

Vidutinį darbo užmokestį gaunančio ir kitų finansinių įsipareigojimų neturinčio Lietuvos gyventojo lizingu įperkamo automobilio vertė per metus padidėjo 1,7 tūkst. eurų ir pasiekė 16,2 tūkst. eurų, rodo SEB banko apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas. Dviejų asmenų šeima šiemet lizingu galėtų įsigyti 32 tūkst. eurų vertės automobilį – 3 tūkst. eurų daugiau negu prieš metus.

Generalinė prokurorė prašo Lietuvos banko (LB) atlikti neįvardijamo komercinio banko patikrinimą įtariant jį pažeidus vienos įmonės lėšų areštą. BNS žiniomis, prašoma patikrinti SEB banką.  Į LB kreiptasi pastebėjus, kad iš vienos įmonės sąskaitos, kurios lėšos buvo areštuotos, buvo atliekami mokėjimai, pranešė prokuratūra.

Būsto rinkoje lėtėjant kainų augimui metų pabaigoje jos gali ir sumažėti, teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Anot jo, Vilniuje vasaros mėnesiais pasirašyta itin mažai naujų būsto pirkimo sandorių, todėl jų paklausą galėtų spartinti arba nuolaidos, arba mažesnės kainos. „Kalbant apie NT rinką, turbūt reikia būti pribrendus tokiam (būsto kainų – BNS) stabilizavimuisi arba netgi laikinam kainų sumažėjimui“, – naujausių ekonomikos prognozių pristatyme antradienį sakė ekonomistas.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupių turintis Švedijos SEB pagerino visų trijų ekonomikų augimo šiais metais prognozes, tačiau pablogino lūkesčius ateinantiems metams. Ankstesnės prognozės skelbtos gegužės mėnesį. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimo 2022 metais prognozė kilstelėta nuo 0,9 proc. iki 1,5 proc., Latvijos – nuo 1,8 proc. iki 2,5 proc., Estijos – nuo 0,6 proc. iki 1,2 procento. Lietuvos ekonomikos augimo kitąmet prognozė sumažinta nuo 1,8 proc.

Kainos kas mėnesį kyla, vis daugiau tenka išleisti maisto prekių ir kitose parduotuvėse. Taip pat auga elektros sąskaitos, gyventojai su nerimu laukia rudens ir šildymo sąskaitų, kurios, prognozuojama, irgi bus didelės. Tad ar rudenį sulauksime ekonominės krizės? Pristatydamas naujausias prognozes, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad ir toliau augant elektros ir dujos kainoms, Europos šalių ekonomikos patirs recesiją.

SEB bankas padidino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 1,5 procento. Gegužę bankas prognozavo, kad 2022 metais Lietuvos ekonomika augs 0,9 procento. Pasaulio ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“ antradienį skelbiama, kad 2023 metais BVP augimas sulėtės iki 0,5 procento, kai gegužę prognozuotas 1,8 proc. augimas. Banko teigimu, prognozės koreguojamos dėl infliacijos lygio ir augančių bazinių palūkanų normų.

Įsivaizduokite, jei pasaulyje egzistuotų stebuklingas rutulys, kuris leistų nuspėti rytojų: pasakytų, kas bus po metų, patartų, kurie pirkiniai finansiškai sėkmingi ar nuostolingi, leistų sužinoti, kurios investicijos atneš sėkmę, rašoma pranešime spaudai. Nors realiame pasaulyje tokio rutulio niekas neturi, paprastų taisyklių, kurios padėtų įvertinti savo investicijų galią ir bent preliminariai apskaičiuoti, kokia ateitis laukia, yra.

Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje nepaliaujant augti kainoms, gyventojai butui ar namui pirkti skolinasi vis didesnes sumas, rašoma pranešime spaudai. Kita vertus, pačių sandorių sudaroma kiek mažiau, rodo 2022 metų pirmo pusmečio SEB banko būsto paskolų statistika. Suteiktų paskolų suma išaugo 16 procentų „Nekilnojamojo turto rinka pirmą šių metų pusmetį buvo gana aktyvi, nors pastaraisiais mėnesiais stebime šiokį tokį sulėtėjimą.

SEB bankas privataus kapitalo SBA grupės biurų komplekso „Verde” statyboms Rygoje skolina 60 mln. eurų – finansavimas penkeriems metams skirtas projektą įgyvendinančiai investicijų valdymo įmonei „Capitalica Asset Management“, ketvirtadienį pranešė bankas ir įmonė.  „Paskola skirta ne tik objekto statybai, bet ir išpirkti anksčiau tam tikslui ne viešo platinimo būdu išleistas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ obligacijas”, – pranešime sakė įmonės vadovas Andrius Barštys.

SEB banko duomenimis, moterys vis dar nesudaro net trečdalio visų investuojančių gyventojų – remiantis šių metų gegužės skaičiais, moterų investicijos sudaro vos 28 procentus. Kas lemia, kad moterys investicijų srityje vis dar atsilieka nuo vyrų?  SEB banko užsakymu pernai atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje jokių investicijų neturėjo 54 proc.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų praneša apie technines problemas. Apie nesklandumus jau buvo pranešta ir praėjusią savaitę. „Šiuo metu dėl techninių priežasčių mūsų banke laikinai sutriko galimybė prisijungti prie interneto banko ir mobiliosios programėlės, naudojantis programėle „Smart-ID“ ir mobiliuoju parašu“, – „Facebook“ paskyroje nurodo bankas. Bankas siūlo prie interneto banko rekomenduojame jungtis slaptažodžių generatoriumi (jei turite) arba šiek tiek luktelti.

Metinei infliacijai birželį pasiekus 21 proc., didelis kainų augimas Lietuvoje antroje metų pusėje ims slūgti dėl mažėjančio vartojimo ir recesijos baimės, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad antrojo pusmečio pradžioje infliacija dar didės, o rudeniop ji turėtų pradėti mažėti dėl aukštos palyginamosios bazės.

Viena didžiausių šalyje pirkėjų lojalumo programa „Mylimiausia“ šiemet ruošiasi įžengti į virtualią erdvę. Interneto sprendimų bendrovė „Mediapark“ kuria mobiliąją programėlę, kuri perkels „Mylimiausią“ į skaitmeninį formatą ir leis ją naudoti iš išmaniųjų įrenginių. Tuo tarpu fizinė kortelė atkartos Vakaruose dėl bekontakčių atsiskaitymų populiarėjimo keičiamą dizainą – viena pirmųjų Lietuvoje taps vertikali, rašoma pranešime spaudai.

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB bankai suteikė 25 mln. eurų dydžio sindikuotą paskolą.  Už paskola, kurią bankai finansavo lygiomis dalimis po 12,5 mln. eurų, grupės įmonės planuoja įsigyti pabrangusias žaliavas, praneša „Swedbank“.  Pasak „Scandagra Group“ vadovo Juliaus Puodžiuvelio, apyvartinio kapitalo poreikį padidino išaugusios trąšų ir grūdų kainos.

Dalis Lietuvoje veikiančių komercinių bankų rengiasi didinti įkainius už paslaugas verslo ir privatiems klientams, skelbia portalas lrt.lt. Kad nuo rugsėjo keisis paslaugų kainos privatiems klientams, naujienų portalui patvirtino Šiaulių bankas, „Swedbank“ ir SEB bankas. Brangs sąskaitos tvarkymo, kredito pervedimo, kortelių siuntimo, naujo PIN kodo generatoriaus išdavimo ir keitimo paslaugos. Lietuvos banko teigimu, apie pokyčius bankai klientus turi informuoti prieš 60 kalendorinių dienų.

Ar teko internete matyti elektroninių parduotuvių reklamas apie parduodamus neįtikėtinai gražius ir pigius daiktus? Perspektyva pigiai įsigyti norimą daiktą – viliojanti, tačiau devynis kartus iš dešimties galite likti ir be pirkinio, ir be pinigų. Vienas iš būdų pasitikrinti, ar šioje elektroninėje parduotuvėje saugu pirkti, – paieškoti informacijos apie parduotuvę internete. Tačiau yra ir kitų specialistų rekomenduojamų būdų, kaip neapsigauti ir savo pinigų neatiduoti sukčiams.

Be šio įrenginio daugelis tiesiog nebeįsivaizduojame savo gyvenimo. „Eurostat“ duomenimis, išmaniaisiais telefonais naudojasi 77 proc. Lietuvos gyventojų, o tarptautiniai tyrimai rodo kad šiuolaikiniai žmonės prie telefonų ekranų praleidžia bemaž devynerius savo gyvenimo metus. Pasaulyje daug ir nuolat diskutuojama apie žmogaus ir įrenginio ryšio poveikį, atkreipiamas dėmesys ne tik į išmaniųjų telefonų naudą, bet ir į grėsmes. Jas aptarti siūlome ir mes.