savivalda

Lietuvoje 41-oje savivaldybėje vyksta merų rinkimų antrasis turas. Jame rungiasi du pirmajame ture daugiausiai balsų surinkę kandidatai. 19 savivaldybių vadovą išsirinko jau per pirmąjį turą, tuomet taip pat išrinkti savivaldybių tarybų nariai. Balsavimas rinkimų apylinkėse sekmadienį prasideda 7 ir baigsis 20 valandą. Merus renkančių savivaldybių rinkėjų sąrašuose yra 1 mln. 671 tūkst. 790 gyventojų.

Per pusmetį labiausiai aptirpo „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijos gretos, rodo naujausi duomenys. „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje šiuo metu yra 11,2 tūkst. narių, o prieš pusmetį buvo 12 tūkstančių. „Darbiečių“ gretos sumenko nuo 12,5 tūkst. iki 11,8 tūkst. atstovų. Mažėjo ir bendras partijoms priklausančių žmonių skaičius: šiuo metu partijos turi per 112 tūkst. narių, tuo tarpu prieš pusmetį partiniuose sąrašuose buvo 117 tūkst. šalies piliečių.

Į savivaldybių tarybas įvairiuose miestuose kandidatavo ne vienas žinomas žmogus, tačiau gerai sekėsi toli gražu ne visiems. Į tarybą Vilniuje pavyko prasimušti mero Remigijaus Šimašiaus komiteto „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“ nariui buvusiam krepšininkui Linui Kvedaravičiui, tačiau šis savivaldos politikoje naujokas nebus – L. Kvedaravičius praėjusioje kadencijoje dirbo Vilniaus vicemeru.

Pirmajame savivaldos rinkimų ture pergalę iškovojus 19-kai merų, kurių didžioji dalis yra dabartiniai miestų ir rajonų vadovai, ekonomistai tai aiškina tuo, jog gyventojai dažnai balsuoja už plika akimi pastebimus darbus – infrastruktūrą, mokyklų ir darželių statybas, tuo metu užkulisinės veiklos jie dažnai nežino ir nevertina.

Valdančiuosius remiančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas ir rinkimų štabo vadovas Vytautas Kamblevičius teigia, kad savivaldos rinkimų rezultatai partijai nėra tokie geri, kaip tikėtasi. Tačiau partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis abejoja, ar dėl tokių rezultatų jam reikėtų pasitikrinti pasitikėjimą. „Tikėjomės geresnių rezultatų“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Valdovų rūmuose sakė V. Kamblevičius.

Savivaldos rinkimuose balsuojant už kandidatų sąrašus daugiausiai balsų surinko visuomeniniai komitetai, o iš partijų didžiausią pasitikėjimą užsitikrino Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Tai rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiami išankstiniai balsavimo duomenys. Tiesa, pirmadienio rytą rezultatų dar nebuvo pateikusios trys iš 1970 rinkimų apylinkių, tad galutiniai duomenys gali nežymiai keistis.

Per pirmąjį savivaldos rinkimų turą pergalę iškovojo 19 merų, didžioji dalis jų yra dabartiniai miestų ir rajonų vadovai. Per praėjusius rinkimus 2015 metais jau per pirmąjį turą buvo išrinkta lygiai tiek pat merų – 19, 18 partijų keltų kandidatų ir vienas visuomeninio komiteto atstovas. Per šiuos rinkimus Kaune triuškinančia pergale nugalėjo Visvaldas Matijošaitis, surinkęs beveik 80 proc. balsų. Rinkimuose jis perrinktas su savo visuomeniniu komitetu.

Lietuviai renkasi merus ir balsuoja už būsimas naujas savivaldybių tarybas. Iki balsavimo pabaigos likus tik kiek daugiau nei valandai aiškėja, kurie miestai – didžiausi miegaliai ir kam savivaldos rinkimai rūpi labiausiai. Aktyviausi – mažųjų miestų bei rajonų gyventojai. O štai klaipėdiečiai bei šiauliečiai pilietinės pareigos atlikti neskuba. Visgi Vyriausioji rinkimų komisija mano, jog bendras gyventojų aktyvumas per pirmą rinkimų turą gali būti didžiausias per pastarąjį dešimtmetį.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad Lietuvos savivaldoje reikalingi pokyčiai, o žmonių pasitikėjimo siekiantys kandidatai turi reaguoti į naujai iškylančias problemas. „Aš galvoju, kad tam tikrų pasikeitimų vis tik reikia ir Lietuvos žmonės visose savivaldybėse tikisi tam tikro pagerėjimo.

Darbo partijos tėvonija ilgą laiką laikyti Kėdainiai 2015 m. savivaldos rinkimuose nustebino ne vieną. Partija ir jai priklausę žmonės miestą geležine ranka valdė daugybę metų, todėl valdžios praradimas glumino ir juos pačius. Prieš ketverius metus Darbo partija ir su ja siejami žmonės pirmą kartą nuo 1997 metų prarado svarbiausius postus vidurio Lietuvos mieste. Nenumaldomai artėjant 2019 m. savivaldos rinkimas portalas tv3.lt siūlo pasižvalgyti po Kėdainius.

Dvi pietų Lietuvos savivaldybes valdo ilgamečiai merai, kurie siekdami išlaikyti valdžią keitė partijas, bet nepakeitė savo valdymo modelio. Druskininkų ir Lazdijų merai kieta ranka valdo savo miestus ir opozicijai šiuose rajonuose nėra lengva. Portalas tv3.lt siūlo pasižvalgyti po Dzūkiją.  Druskininkai yra ne tik vienas gražiausių Lietuvos kurortų, bet ir miestas, kurį ilgą laiką valdė socialdemokratai, o tiksliau – nepakeičiamas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Seime užregistruotos pataisos, kuriomis siūloma dengti savivaldybių nariams veiklos viešinimo paslaugas, tačiau siūlymas sulaikė tiek politikų, tiek teisininkų kritikos.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–spalio mėnesiais siekė 7,203 mlrd. eurų – 0,7 proc. (52,8 mln. eurų) daugiau nei nei planuota ir 7,5 proc. (501,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Valstybės biudžeto pajamos šiemet buvo 5,686 mlrd. eurų – 0,1 proc. (8 mln. eurų) didesnės nei planuota ir 5,6 proc. (303,9 mln. eurų) didesnės nei per dešimt 2017 metų mėnesių, pranešė Finansų ministerija. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų šiemet surinkta 2,979 mlrd.

Ketvirtadienio vakarą Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje apdovanotos iniciatyvos, skatinančios užsienyje gyvenančius tautiečius grįžti į Lietuvą. Apdovanojimus „Kryptis LIETUVA“ antrus metus organizavo Vyriausybės kanceliarija.

Seimas ketvirtadienį planuoja balsuoti dėl ribojimo kandidatuoti savivaldos ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose turint teistumą už nusikaltimus valstybės tarnybai ar finansų sistemai. Pataisas teikiantys valstiečiai ir „socialdarbiečiai“ jas argumentuoja kova su politine korupcija, tuo tarpu Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad pataisos yra nukreiptos prieš jį tiesiogiai.

Seimas iki 18 metų paankstino amžių, kurio sulaukus galima kandidatuoti į savivaldybės tarybą bei merus. Parlamentas ketvirtadienį priėmė atitinkamą Savivaldybių tarybų rinkimų pataisą. Už ją balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo keturi, 48 parlamentarai susilaikė. Pataisa įsigalios, kai ją pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiuo metu savivaldos tarybų rinkimų įstatymas numato, kad į tarybas gali būti renkami ne jaunesni nei 20 metų asmenys.

  Ministrų kabinetas pritarė siūlymui spartinti valstybinės žemės perdavimą savivaldybėms. Vyriausybė trečiadienį nutarė, kad šiame procese nereikėtų Vyriausybės įsikišimo, o galutinį žodį tartų Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas, suderinęs su Žemės ūkio ministerija.   „Perdavimo procesas tokiu būdu sutrumpėtų nuo 7 mėnesių iki pusantro mėnesio“, - trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

 Ukrainos parlamentas penktadienį dar vieniems metams pratęsė prorusiškų separatistų kontroliuojamų Luhansko ir Donecko regionų savivaldą griežtomis sąlygomis. Šį balsavimą teigiamai įvertino Ukrainos partneriai iš Vakarų, tačiau jam aršiai priešinosi griežtojo kurso nacionalistai, kurie ketvirtadienį prie parlamento, kur vyko pirmasis šio įstatymo projekto svarstymas, surengė demonstraciją ir degino laužus.

2015 m. tiesioginiai merų rinkimai, matyt, socdemų nenudžiugino, mat jų pozicijos šiam lygmenyje sumenko. Šiuo metu situacija dar suprastėjo – socialdemokratų vadovų skaičius regionuose dar sumažėjo. Politologai perspėja, jo šios neigiamos tendencijos gali pakenkti ir partijos, kurios populiarumas visai neseniai pradėjo aižėti, pasirodymui Seimo rinkimuose, mat tuo esą gali pasinaudoti kitos partijos, „pavogdamos“ valdančiųjų rinkėjus.

 Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina, kad atsakomybės ugdant jaunąją kartą reikia reikalauti ir iš pedagogų, o didinant atlyginimus svaresnį vaidmenį turėtų parodyti ir savivaldybės. „Aš manau, kad mes ne vien apie pinigus turime kalbėti prieš biudžeto priėmimo. Didinkite atlyginimus.

Finansų ministerija siūlo savivaldybėms paskirstyti kiek daugiau nei 7 mln. 23 tūkst. eurų, kad šios galėtų minimalią algą gaunantiems administracijos darbuotojams išmokėti algos skirtumą po jos padidėjimo. Pagal siūlymą, daugiausiai - 1 mln. 194 tūkst. eurų - atitektų Vilniaus miesto savivaldybei, 677 tūkst. eurų būtų pervesta Kauno miesto savivaldybei, 311 tūkst. - Klaipėdos miesto savivaldybei, 287 tūkst. - Vilniaus rajono savivaldybei. Panevėžio miestui atitektų 278 tūkst.

Trečiadienį prasideda balsavimas iš anksto renkant Šilutės rajono savivaldybės tarybą ir merą, Trakų rajono merą bei Seimo narį vienmandatėje Varėnos-Eišiškių apygardoje. Balsavimas iš anksto vyks trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 8 iki 20 val. Šilutės ir Trakų rajonų savivaldybių pastatuose. Be to, šilutiškiai rinkėjai balsuoti galės Trakų rajono, o trakiškiai – ir Šilutės rajono savivaldybėse, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija.

 Sekmadienį Trakuose renkama savivaldybės taryba ir meras, Širvintose - meras, o Varėnos-Eišiškių apygardoje vyksta Seimo nario rinkimai. Balsavimo apylinkės veiks nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Trakų rajono rinkėjų sąrašuose yra 28 tūkst. 775, Širvintų rajono – 14 tūkst. 768, Varėnos–Eišiškių rinkimų apygardoje – 30 tūkst. 194 rinkėjų.

Birželio 7-ąją sekmadienį, vyks pakartotiniai Trakų bei Širvintų rajonų savivaldybių tarybų rinkimai ir nauji rinkimai į Seimą vienmandatėje Varėnos–Eišiškių rinkimų apygardoje. VRK duomenimis, Trakų rajono rinkėjų sąrašuose yra 28 775 asmenys, Širvintų rajono – 14 768, Varėnos–Eišiškių rinkimų apygardoje – 30 194 asmenys. Iki birželio 1 d. rinkėjų kortelės buvo įteiktos atitinkamai 89 proc., 92 proc. ir 92 proc. rinkėjų.

 Pučiantis Liberalų sąjūdžio (LS) reitingams, sėkmė šiai partijai Seimo rinkimuose dar negarantuota – LS savo stipriausius lyderius išsiuntė į savivaldą bei Europos Parlamentą, o nauji lyderiai kol kas nepristatomi. Politologai aiškina, kad partijoms kur kas naudingiau turėti keletą lyderių, nes pirmininkų žvaigždės bet kada gali užgesti.

Pirmą kartą Lietuvoje vykusius tiesioginius merų rinkimus laimėjo valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija, rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys. Per pirmąjį ir antrąjį rinkimų turus ši partija iškovojo 16 merų postus. Per pirmąjį turą išrinkti aštuoni socialdemokratų kandidatai ir tiek pat - per antrąjį. Antrą vietą užėmė opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, merų rinkimus konservatorių kandidatai laimėjo dešimtyje savivaldybių.

(papildyta 22.24) Liberalų sąjūdžio poste jaučiamos džiugios nuotaikos. „Jaučiu didelį palaikymą ir noriu visiems labai padėkoti. Kaip ir minėjau anksčiau, žmonės pavargo nuo praeities veikimo metodų ir nori naujų“, - sakė liberalų sąjūdžio atstovas Vilniaus miesto mero bei tarybos rinkimuose. Remigijus Šimašius buvo atsargus, paklaustas apie galimas antrojo rinkimų turo prognozes.

Iki savivaldos ir Seimo nario Žirmūnų vienmandatėje apygardoje rinkimų liko mažiau nei dvi savaitės. Politologo Algio Krupavičiaus nuomone, užimti laisvą vietą parlamente šansų daugiausiai turi Liberalų sąjūdžio (LS), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Socialdemokratų partijos atstovai. Laisva Seimo nario vieta liko po to, kai į Europos Komisiją dirbti išvyko socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.

Iki savivaldos ir tiesioginių mero rinkimų liko kiek daugiau nei mėnuo. Norinčiųjų eilė juose dalyvauti – ganėtinai ilga. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, į savivaldybių tarybas kandidatuoja apie 16 tūkst. asmenų, 23 partijos, 60 visuomeninių rinkimų komitetų, apie pusę tūkstančio politikų nori būti merais.

Ketvirtadienį baigiamas pareiškinių dokumentų įteikimas savivaldybių rinkimų komisijoms. Dokumentų nepateikusieji nebegalės dalyvauti rinkimuose. Pagal įstatymą, pareiškiniai dokumentai pradedami registruoti iki rinkimų likus 85 dienoms, baigiami - likus 45 dienoms. Partijos, ketinančios dalyvauti rinkimuose, pareiškinius dokumentus teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai, o savivaldybių rinkimų komisijos priima savo apygardos kandidatų bei kandidatų į merus dokumentus.

 Savivaldybių tarybų rinkimuose kitų metų kovo 1 dieną ketina varžytis 23 partijų kandidatai. Tiek partijų iki gruodžio 29 dienos, kai baigėsi įstatymu numatytas terminas, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė pareiškinius dokumentus. Kaip praneša VRK, tikėtina, kad partijos bei rinkimų komitetai savivaldybių rinkimų komisijoms iš viso pateiks apie pusę tūkstančio kandidatų sąrašų, į kuriuos bus įrašyta apie 14–15 tūkst.

Šiandien vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis lankėsi Kėdainiuose, kur dalyvavo seminare – diskusijoje „Gyventojų dalyvavimas sprendžiant vietos reikalus“. Renginyje, į kurį susirinko įvairių Lietuvos savivaldybių atstovai, seniūnai ir seniūnaičiai, buvo aptartas jų santykis su bendruomeninėmis organizacijomis bei kiti vietos bendruomenėms aktualūs klausimai.

 Diskusijos dėl centralizuotos buhalterijos nerimsta. Antradienio vakarą gausus būrys Šiaulių miesto švietimo įstaigų vadovų atskubėjo į Savivaldybę, tikėdamiesi sulaukti atsakymų į visus rūpimus klausimus. Kai kurie jų vylėsi, kad su miesto valdžios atstovais pavyks rasti kompromisą – centralizuoti ne visas įstaigas arba permainas įvesti palaipsniui. Deja, iš susitikimo įstaigų vadovai išėjo nuleistomis galvomis. „Jokių atsakymų negavome, niekas nepaaiškėjo“, – sakė jie.

Kasmet nuo 2008 iki 2013 metų pabaigos Vilniui trūkdavo apie 180 mln. litų. Jei Vilniaus miestui būtų skiriama 60 proc, GPM, miestas turėtų subalansuotą biudžetą. Tokius skaičius ketvirtadienį žurnalistams pateikė Vilniaus meras Artūras Zuokas, apeliuodamas į Seime pradedamą svarstyti kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetus. Jis teigia suprantantis, kad tiek daug iš karto padidinti negalima, tačiau 55 proc., jo teigimu, padėtų miestui išgyventi.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ trečiadienį posėdžiaujanti valdyba kandidatu į Vilniaus miesto merus pavasarį vyksiančiuose tiesioginiuose savivaldos rinkimuose patvirtino Rolandą Skaisgirį.   „Nei iš vieno frakcijos nario neišgirdau nuomonės, kad reikėtų elgtis kitaip, o ne taip, kaip mes buvom nusprendę, nežiūrint, kas ir kokius mums primestų norus, kad mes to nedarytume. Taip kad R.Skaisgirys yra patvirtintas partijos „Tvarka ir teisingumas“ kaip kandidatas į Vilniaus merus.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija sekmadienio vakarą griežtai pasmerkė separatistų paskubomis surengtus rinkimus Rytų Ukrainoje, pavadinusi juos neteisėtu „farsu“. Ministerijos pareiškiama pabrėžiama, kad šie veiksmai, tiesiogiai remiami Rusijos, šiurkščiai pažeidžia Ukrainos teritorinį vientisumą, prieštarauja tarptautinės teisės normoms, Ukrainos įstatymams bei Minsko paliaubų susitarimui.

Neparlamentinės Tautininkų sąjungos Vilniaus miesto sueiga pirmadienį oficialiai patvirtino partijos pirmininko Juliaus Pankos kandidatūrą į Vilniaus merus. Tai BNS pranešė pats politikas. Taip pat patvirtintas kandidatų sąrašas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kitą pavasarį pirmą kartą vyksiančius tiesioginius mero rinkimus tikisi laimėti maždaug trečdalyje iš 60-ies savivaldybių, tai pat neatmeta galimybės antrame ture derinti merų kandidatūras su kitomis valdančiosiomis partijomis, teigia LSDP pirmininkas, premjeras Algirdas Butkevičius.

Nors savivaldos rinkimai vyks tik kovo 1 dieną, jau dabar viešojoje erdvėje netrūksta prognozių ar bandymų analizuoti, kas valdys sostinę. Tai atrodo gana keistai, nes apie oficialų kandidatavimą į Vilniaus vadovo postą kol kas pranešė vos keli kandidatai. Paskelbtų partijų rinkiminių sąrašų yra dar mažiau, jau nekalbant apie konkrečius pasiūlymus miestui tobulinti ar aktyvias rinkimines kampanijas. Taigi, kol kas vyksta būrimas iš kavos tirščių.

2014 spalio 13 dieną Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas priėmė nutarimą (NR. KT45-N13/2014), kuriuo konstatavo, kad Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos parlamentą įstatymo nuostatos, kuriomis vadovaujantis rinkimų komitetams suteikiamas dviejų raidžių pavadinimas, prieštarauja LR Konstitucijai.

 Aplankyk Detroitą, kol Detroitas neaplankė tavęs. Tokiu šūkiu savo kabineto sienas galėtų pasipuošti beveik kiekvienos savivaldybės meras. Vis dėlto papildomų lėšų čia nebeužteks, o savivalda ieško daugiau savarankiškumo problemai spręsti. Savivaldybių įsiskolinimo problema pradėjo ryškėti atėjus krizei, tačiau tuo metu buvo ir daugiau skaudulių, todėl į tai nebuvo kreipiama daug dėmėsio.

 „Kalbant apie vietos savivaldą turime klausti savęs, ko mes iš vietinės valdžios norime. Vietos valdymas sugalvotas decentralizuoti valstybės valdymą. Savivaldos modelis daugelyje šalių yra toks, kad žmonėms būtų palikta galimybė patiems daugiau spręsti vietos problemas ir aukščiausia valdžia kuo mažiau į tai kištųsi“, - „Laisvosios bangos“ eteryje apie valstybės ir vietos savivaldos valdymą kalbėjo advokatė Virginija Kondratienė.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį pradeda politinės kampanijos dalyvių registraciją į kitų metų kovo 1-ąją vyksiančius savivaldos rinkimus. Kaip skelbia VRK, dokumentus visuomeniniams rinkimų komitetams registruoti komisija priims bei savarankiškus politinės kampanijos dalyvius registruos iki šių metų gruodžio 6 dienos. 2015 metų rinkimuose iš viso bus išrinkti 1 524 tarybos nariai: daugiausia, kaip ir anksčiau, Vilniaus savivaldybėje - 51, mažiausiai, po 15, – Birštono ir Neringos.

2014 m. rugsėjo viduryje įvyko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Jonavos skyriaus visuotinis narių susirinkimas, kuriame sąrašo lyderiu, kandidatu į rajono mero postą išrinktas skyriaus pirmininkas Justas Dieninis. Jauno partijos nario iškėlimas į lyderius ir jaunų, naujų veidų atsiradimas patvirtintame kandidatų į rajono savivaldybės tarybą sąraše – naujas iššūkis rinkėjams.

Kijevas antradienį ratifikuos asociacijos sutartį su Europos Sąjunga ir pasiūlys ribotą savivaldą kai kuriems prorusiškų separatistų kontroliuojamiems rajonams šalies rytuose, Ukrainai stengiantis užversti kruviniausią savo posovietinės istorijos puslapį. Įstatymų leidėjai Aukščiausioje Radoje ir Europos Parlamente turi ratifikuoti 1 200 puslapių politinės ir ekonominės asociacijos susitarimą per tiesioginę vaizdo konferenciją, kurios pradžia numatyta 10 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gynėjas 29 metų Renaldas Seibutis dalyvaus savivaldybių tarybų rinkimuose Palangoje. Jis kandidatuos Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše, BNS patvirtino Tėvynės sąjungos Palangos skyriaus pirmininkas ir miesto meras Šarūnas Vaitkus. Pasak jo, kartu su partijai nepriklausančiu R.Seibučiu savivaldos rinkimuose kandidatuoja ir Tėvynės sąjungos narys, krepšininko vaikystės treneris Arvydas Dočkus.

Žinių radijas Valdžia savivaldybėms iškelia pagrindinį tikslą - skatinti tolygią ir tvarią regiono ekonominę plėtrą, siekiant sumažinti socialinius ir ekonominius netolygumus šalies viduje, skatinti investicijas ir naujų verslų bei paslaugų kūrimą, skatinti bendras atskirų regionų iniciatyvas bei didinti konkurencingumą, ir tuo pačiu gerinti gyvenimo kokybę probleminėse savivaldybėse. „Savivaldybės dabar suka galva, kaip pakelti minimalų atlyginimą 35 litais kiekvienam darbuotojui.

Ketvirtadienį vakare Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno m. skyriaus taryba aptarė Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų rezultatus, patvirtino partijos kandidatų į Kauno miesto savivaldybės tarybos narius iškėlimo tvarką. Rinkimų sąrašo lydere į Kauno miesto savivaldybės tarybą LSDP Kauno miesto taryba pasiūlė skyriaus pirmininkę, Lietuvos Respublikos Seimo narę Orintą Leiputę.

 Vengrija nereikalauja, kad etninei vengrų mažumai Ukrainos vakaruose būtų suteikta teritorinė autonomija, pareiškė trečiadienį užsienio reikalų ministras Janosas Martonyi (Janošas Martonis). Prieš dvi dienas perrinktasis ministras pirmininkas Viktoras Orbanas sakė, kad Vengrija stos už savo teises ir reikalaus autonomijos vengrams, gyvenantiems už centrinės Europos ribų, taip pat ir Ukrainoje. Anot V.Orbano, šis klausimas yra itin aktualus dėl padėties kaimyninėje Ukrainoje.