Savivaldybių įsiskolinimo problema pradėjo ryškėti atėjus krizei, tačiau tuo metu buvo ir daugiau skaudulių, todėl į tai nebuvo kreipiama daug dėmėsio. Vis dėlto kai šalies sostinė buvo pradėta gretinti su nemokiu tapusiu Detroitu, apie savivaldybių finansavimo problemas kalbėti tapo kiek vėloka.
Tarp kūjo ir priekalo
„Augančių skolų slegiamos savivaldybės tapo situacijos įkaitėmis – krizės metais pakeitus biudžeto sudarymo tvarką, jos iš esmės yra priverstos gyventi iš „pašalpos“, valstybės dotacijų, užuot užsidirbusios pačios. Deja, tiesioginės naudos dėl sparčiai atsigaunančios šalies ekonomikos savivalda beveik nejaučia, nes regionuose papildomai surenkamos pajamos į jų biudžetą nepatenka. Tam, kad situacija savivaldybėse pasikeistų iš esmės, turime peržiūrėti esamą biudžeto sudarymo tvarką, atsisakyti ydingos „pašalpų“ sistemos ir suteikti savivaldybėms daugiau finansinio savarankiškumo“, – spalio pradžioje komentuodama savivaldos įsiskolinimo situaciją sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė. Savivaldybių biudžetas šiuo metu yra formuojamas iš prognozuojamų savarankiškų pajamų (Finansų ministerija kasmet nustato gyventojų pajamų mokesčio dalį) ir iš valstybės biudžeto dotacijų, kurių viena dalis skiriama valstybės perduotoms funkcijoms vykdyti, kita, bendrosios dotacijos kompensacija, –skirtumui, susidarančiam tarp savivaldybės surenkamų mokestinių pajamų ir savarankiškoms funkcijoms vykdyti reikalingų lėšų, kompensuoti.
Tiesa, nustatytos dotacijos gali mažėti pagal savivaldybės pajamų augimo procentą, taigi šioms augant miesto biudžetas vis tiek išlieka esamoje padėtyje. Tokiu atveju ekonominis augimas pajaučiamas tik tada, kai pajamos pralenkia dotacijas.
Pasivažinėjimas zuikiu
„Iki krizės gyventojų pajamų mokesčio prieaugį dalijosi savivaldybių bei valstybės biudžetai, ir savivaldybės visai neblogai tvarkėsi. Tačiau, krizės metais pakeitus tvarką, dabar visas pajamų prieaugis keliavo į valstybės biudžetą, o dalis jo grįžo kaip „pašalpa“ toms savivaldybėms, kurios nesuduria galo su galu. Tarp gaunančių „pašalpą“ šiemet yra net 53 savivaldybės. Tokia tvarka iš principo ydinga, nes ji demotyvuoja savivaldybes siekti pačioms surinkti daugiau pajamų. Kam rajone kurti naujas darbo vietas, jei finansinės naudos nejausi? Papildomos pajamos keliaus į valstybės biudžetą ir bus paskirstytos kaip dotacija toms, kurios nesurenka net planinių pajamų. Tad ir prasmės stengtis daugiau uždirbti nėra, nes to finansinio prieaugio tau nepaliks. Bet jeigu dėl kokių nors pateisinamų ar nepateisinamų priežasčių nesurinksi reikalingų pajamų – trūkumą tau kompensuos. Taip savivaldybės yra verčiamos tapti bejėgėmis išlaikytinėmis“, – tvirtino Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas.
Vis dėlto išlieka bent teorinė tikimybė, kad merai gali naudotis savo savivaldos ekonominiu lėtumu motyvuodami tuo, jog Vyriausybė skiria nepakankamai lėšų. R. Žakaitienė savaitraščiui „Ekonomika.lt“ patvirtino, kad bent jau šiuo metu asociacijoje nėra tokių merų. Pasak jos, dabar svarbiausia yra pakeisti finansavimo tvarką, kuri leistų savivaldybėms pradėti nuo adekvačių starto pozicijų, – tuo metu būtų galima stebėti, ar dėl vietos valdžios veiksmų regione auga verslas bei užimtumas.
Leiskite veikti
Būtent šiuo liberalų šūkiu šiandien nori vadovautis savivaldybės. Seime buvo svarstomos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pataisos, kurios numato iš dalies keisti esamą tvarką. Planuojama sugrąžinti iki krizės taikytą formulę, pagal kurią apskaičiuojamas gyventojų pajamų mokesčio procentas, tenkantis savivaldybėms. Priėmus pataisas, savivaldybėms liktų daugiau surinktų pajamų dėl ekonomikos augimo.
Pataisos naudos atneštų tik 14-ai savivaldybių, tarp kurių – Elektrėnų, Kauno, Mažeikių, Trakų, Neringos ir kiti rajonai, nes šiems nereikia bendrosios dotacijos kompensavimo. Pasak R. Žakaitienės, kad pokyčius pajustų ir likusios savivaldybės, reikalingas nekintamos vertės finansinis šaltinis.
„Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomone, vietoj dabartinės reikėtų tokios bendrosios dotacijos, kuri nebūtų keičiama kintant savarankiškoms savivaldybių pajamoms. Planuojant šį pajamų šaltinį kitąmet iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti 107 mln. litų, tačiau pajamų augimą pajustų visos savivaldybės. Matydamos realų augimą, savivaldybės būtų labiau suinteresuotos vykdyti mokestinių pajamų surinkimą ir mažinti biudžeto deficitą“, – sakė ji.
Lieka tik ES projektams
Šiuo metu dauguma savivaldybių jau beveik yra pasiekusios skolinimosi limitą, taigi nebeturi erdvės naujiems projektams. Nustatyta, kad skolinimasis negali siekti 70 proc. prognozuojamų pajamų, o Vilniui šis dydis siekia 130 proc. Tiesa, čia laisvės gali suteikti ES struktūriniai projektai, tačiau ir jie senka. Pasvalio savivaldybės, kuriai nustatytas 25 mln. litų skolinimosi limitas, skola šiuo metu siekia 11 mln. litų. Didžiąją jos dalį sudaro lėšos, kurios buvo skolinamos ES projektams įgyvendinti.
„Pagal esamą tvarką savivaldybės savo lėšomis (15 proc.) turi prisidėti įgyvendinant ES struktūrinių fondų projektus. Šie projektai itin svarbūs regionui, todėl, kad galėtume juos įgyvendinti, tenka skolintis, o skolas reikia dengti iš savivaldybės savarankiškoms funkcijoms skirtų pinigų, kurių ir taip nepakanka. Taip savivaldybės patenka į užburtą ratą. Plėtros projektų negali atidėti, nes nuo jų priklauso regiono ateitis, tačiau nėra iš ko išmokėti skolas ir jos nuolat didėja“, – teigė Pasvalio meras.
Savi marškiniai arčiau kūno, o į Seimą rinktus politikus arčiau jaučia nebent vilniečiai. Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovo Dano Arlausko, mažėjantis pasitikėjimas valdžia gali reikšti tai, kad savivaldybės negali padaryti daugiau dėl tų, kurie gyvena šalia jų.
„Jei bendruomenė nepasitiki vietos valdžia – mes nepadidinsim pasitikėjimo valdžia apskirtai, taigi du ar penki naikintuvai mūsų neapgins. Mes, verslas, į tai žiūrim plačiau, nes nenorime apsiriboti tuo, kad būtų padidintas gyventojų pajamų mokestis, kad savivaldos biudžetas būtų planuojamas iš ekonominių mokesčių, kaip žemės ar NT mokesčiai. Reikia spręsti problemas ne tik šiandien, bet ir galvojant apie ateitį“, – kalbėjo jis.
Pasak pranešėjo, savivaldybės turi būti motyvuojamos siekti daugiau finansinio savarankiškumo. „Šiandien pribrendo reikalas sukurti sistemą, kad savivaldybės ne gautų perskirstytas pajamas, bet kad joms liktų daugiau to, ką jos sugeba pačios užsidirbti. Dabar savivaldybės iš esmės užsiima vien tuo, jog turi spręsti socialines problemas užuot ieškojusios būdų, kaip skatinti regiono ekonominį augimą ir vietos bendruomenės verslumą, kaip pritraukti investicijų ir kurti naujas darbo vietas. Savivaldybės nėra suinteresuotos to daryti, nes papildomai surinktos lėšos jų biudžeto nepasiekia. Pinigai turi likti ten, kur jie yra uždirbami, kur yra darbo vietos“, – konferenciją užbaigė D. Arlauskas.
