„Valstybės valdymo decentralizacija prasideda nuo to, kai mes dalį įgaliojimų perduodame žemesniam valstybės valdymui, kad kuo daugiau komunalinių ir ūkinių klausimų spręstų vietos bendruomenė. Nes nemana, kad dabartinė mūsų rinkimų sistema yra optimalus modelis, kuris užtikrins institucijų valdymą. Atskiros savivaldybės yra labai didelės. Kokias galimybes turi atskiras žmogus išsikelti kandidatūrą į mero postą? Juk kandidatuos politinių partijų atstovai ir įtakingi žmonės.
Pas mus nenorima įvesti tos pirminės valdymo grandies kaip kitose šalyse – rinkti seniūnijose žinomus žmones, kurie nebūtų angažuoti politiškai. Priklausomybė partijai čia nereikalinga. Reikalingas veiklus, sąžiningas žmogus, iš kurio galėtume pareikalauti atsakomybės, paklausti, ką jis nuveikė. Dabar mes esame politinių partijų įkaitai – nuolatos renkame tuos pačius žmones. Kadangi politinių partijų viršūnėse kaita labai nedidelė, tenka rinktis vis iš tų pačių asmenybių“, - kalbėjo advokatė.
„Savivaldos modelis gali veikti tik tuomet, jei ir seniūnai, ir merai būtų renkami tiesiogiai. Seniūno rinkimai yra labai svarbūs. Kad nestatytume savivaldos aukštyn kojomis, turime pradėti nuo žemiausios grandies. Nepakeitus konstitucijos neįmanoma turėti optimalų ir konstituciškai sutvarkytą vietos savivaldos modelį. Nes kas tas meras bus šiai dienai? Tai bus valdžios atstovas. Savivaldybių tarybų funkcijos siaurinamos, o mero įgaliojimai pagal kompetenciją ir funkcijas daugiau primena vykdomąją valdžią. Tad neapgaudinėkime savęs ir nebandykime apeiti konstitucijos ir kitų įstatymų. Įtvirtinkime ne tik tiesioginius mero rinkimus, o ir seniūnų rinkimus, ir turėsime atsakingą valdžią.
Žinoma, kad valdžia nenori, kad aktyvūs žmonės galėtų išsirinkti tą, kuris dirbtų jų labui. Nes visada išlieka patogumas, valdyti per politines sistemas ir daryti įtaką net ir vietos sprendimams, kurie dažnai susiveda į pinigų pasiskirstymą“, - apie ydingą dabartinę šalies savivaldą pasakojo ir kaip tai reikėtų keisti svarstė advokatė Virginija Kondratienė.
