Įstatymų leidėjai Aukščiausioje Radoje ir Europos Parlamente turi ratifikuoti 1 200 puslapių politinės ir ekonominės asociacijos susitarimą per tiesioginę vaizdo konferenciją, kurios pradžia numatyta 10 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku.
Tačiau šį istorinį įvykį temdo abiejų sutarties dalyvių sprendimas nusileisti Rusijos spaudimui ir iki 2016-ųjų atidėti laisvosios prekybos taisyklių, dėl kurių Ukraina nusigręžė nuo Kremliaus kuriamos Eurazijos ekonominės sąjungos, taikymą.
Pernai lapkritį Kremliaus remiamo tuometinio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus priimtas sprendimas paskutinę minutę nepasirašyti asociacijos sutarties išprovokavo kruvinų įvykių grandinę, per kurią jis vasarį neteko posto, o vėliau Rusija atplėšė Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
Naujiesiems provakarietiškiems Kijevo lyderiams deklaravus pasiryžimą pasirašyti šį paktą, Maskva nutraukė dujų tiekimą savo kaimynei ir paskatino bei aktyviai rėmė separatistinį sukilimą rusakalbiuose Ukrainos rytuose, kuris jau nusinešė daugiau nei 2 700 gyvybių.
Rusijai griežtai neigia teikianti pagalbą separatistams, tačiau tai neapsaugojo jos nuo virtinės Vakarų sankcijų, dėl kurių prezidentas Vladimiras Putinas dabar yra izoliuotas labiau nei kada nors anksčiau per visą 15 metų trunkantį jo viešpatavimą, o jo veiksmai - dar sunkiau nuspėjami.
Vis dėlto rugsėjo 5 dieną tarp Kijevo ir Maskvos pasirašytas susitarimas dėl paliaubų, kuriam tarpininkavo Europa, suteikė vilties, kad penkis mėnesius trunkanti krizė galiausiai bus išspręsta ir didžiulė įtampa Rytų ir Vakarų santykiuose atslūgs.
Treji savivaldos metai
Paliaubos buvo nekart pažeistos, o per naują separatistų puolimą, kuris buvo surengtas šalia pagrindinio jų bastiono - Donecko miesto - esančio oro uosto rajone, sekmadienį žuvo šeši civiliai ir nežinomas skaičius ukrainiečių karių.
Be to, pirmadienį per atsinaujinusį apšaudymą artilerijos ugnimi Donecke žuvo trys civiliai žmonės ir dar penki buvo sužeisti.
Vis dėlto prezidentas P.Porošenka antradienį pateikė Radai taikos pasiūlymų paketą, numatantį trejiems metams suteikti ribotą savivaldą kai kuriems separatistų kontroliuojamiems rajonams.
Taip pat numatoma įtvirtinti teisę vartoti rusų kalbą visose valstybinėje institucijoje - tai ypač opus klausimas karinio konflikto zonoje.
Pirmadienį, 101-ąją savo darbo prezidento poste dieną, P.Porošenka sakė, kad šis planas yra geriausia išeitis iš krizės, nes garantuoja „mūsų valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę“.
Aukščiausioje Radoje šiuo metu dominuoja vyriausybės šalininkai, todėl šios priemonės turėtų būti nesunkiai priimtos.
Tačiau kai kurie politiniai lyderiai ir ypač dešiniojo sparno judėjimų, kurie atliko nedidelį, bet svarbų pagalbinį vaidmenį protestuose, per kuriuos buvo nuverstas senasis režimas, atstovai kelia klausimus, ar P.Porošenka nedaro per didelių nuolaidų Maskvai.
Žiniasklaidos duomenimis, pasiūlymų pakete, be kita ko, numatyta, kad vietos įstatymų leidžiamosios institucijos galės pačios steigti milicijos pajėgas, skirti teisėjus ir prokurorus.
Po lapkričio 9 dieną numatytų pirmalaikių rinkimų bus suformuotos naujos tarybos rajonuose, priklausančiuose vadinamajai plieno ir akmens anglių juostai, kurie, regis, nebus niekaip atskaitingi Kijevui.
Pasiūlymų pakete, kaip pranešama, taip pat numatyta apsauga nuo baudžiamojo persekiojimo „įvykių Donecko ir Luhansko srityse dalyviams“ - ši priemonė taikytina ir separatistams, ir ukrainiečių kariams.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
