Šį balsavimą teigiamai įvertino Ukrainos partneriai iš Vakarų, tačiau jam aršiai priešinosi griežtojo kurso nacionalistai, kurie ketvirtadienį prie parlamento, kur vyko pirmasis šio įstatymo projekto svarstymas, surengė demonstraciją ir degino laužus.
Penktadienį deputatai 229 balsais prieš 57 pritarė pasiūlymui pratęsti „vietos savivaldybių (veiklą) atskiruose Donecko ir Luhansko regionų rajonuose“, kol iš karo krečiamos Rytų Ukrainos bus išvesti rusų kariai ir ginkluotė.
Parlamentas skubėjo priimti šį įstatymą, nes spalio 18-ąją baigiasi 2014-ųjų taikos susitarime, kuris jau prarado savo svarbą, numatytas trejų metų dalinės autonomijos laikotarpis.
Šis įstatymas smogia į pačios sudėtingiausios Ukrainos problemos šerdį – siekiama užbaigti vieną kruviniausių šiuolaikinės Europos karų ir suvienyti šalį bei priversti Rusiją prisipažinti dalyvavimu tame ginkluotame konflikte, jau nusinešusiame per 10 tūkst. gyvybių.
Proeuropietiškai nusiteikę šalies lyderiai, atėję į valdžią 2014 metais po vadinamosios Maidano revoliucijos, kai Kijeve buvo nuverstas Ukrainos prorusiškų pažiūrų prezidentas Viktoras Janukovyčius, laiko Rytų Ukrainą krečiantį konfliktą Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangomis nepaleisti Kijevo iš savo įtakos zonos.
Kremlius savo ruožtu neigia kaip nors prisidedantis prie tų kovų, nors nuo 2014-ųjų balandžio, kai prasidėjo karas, Rusijos ir Ukrainos sieną kirto gausybė rusų tankų ir karių.
„Okupuotos teritorijos“
Sukilėlių kontroliuojamuose regionuose vietos savivalda faktiškai taip ir neįsigaliojo. Tiek Vakarai, tiek Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai palaiko Kijevo tvirtinimus, kad konflikto zonoje tebėra tūkstančiai Rusijos karių ir jų ginkluotės.
Tačiau tokią sąlygą yra iškėlusi Rusija, o kai kurie Vakarų diplomatai laiko savivaldos idėją vieninteliu būdu palaikyti taikos derybas, periodiškai rengiamas Minske.
Viena iš Ukrainos atstovių Minsko derybose kreipėsi į deputatus ragindama priimti šį įstatymą.
„Negalime išlaisvinti savo okupuotų teritorijų vien karinėmis priemonėmis“, – sakė Irina Geraščenko.
„Turime suvienyti diplomatines ir karines pastangas, – sakė ji. – Taigi, mūsų tikslas yra sukurti šią sinergiją: sustiprinti savo kariuomenę ir diplomatiją. “
Prieš balsavimą prie Aukščiausiosios Rados tribūnos susistumdė PPB ir frakcijų susivienijimo „Svoboda“ („Laisvė“) deputatai.
JAV ambasada Kijeve prieš parlamentarų balsavimą socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad remia „pastangas pratęsti specialųjį statusą, jog būtų galima taikiai išspręsti (konfliktą) Rytų Ukrainoje“.
Vienas Vakarų pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad to įstatymo reikalavo Rusija, todėl svarbu neprarasti vilties, jog konfliktas pagaliau baigsis.
Dalinė autonomija leistų prorusiškiems regionams įsteigti savo policijos pajėgas ir teismų sistemą.
Ukrainos įstatymų leidėjai per pirmąjį svarstymą taip pat priėmė įstatymą, kuriame karas Rytų Ukrainoje paskelbtas Rusijos „okupacija“, kur Maskva finansuoja kovotojus ir remia „teroristinę veiklą“.
Šiam projektui per pirmąjį svarstymą penktadienio plenariniame posėdyje pritarė 233 deputatai.
