Karas Ukrainoje

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychyjus paneigė JAV politikos komentatoriaus Tuckerio Carlsono kaltinimus, kad Ukrainai siunčiami JAV ginklai parduodami juodojoje rinkoje. Platformoje „X“ paskelbtame pranešime, apie kurį pranešė „Ukrinform“, H. Tychyjus pavadino T. Carlsono teiginius visiškai melagingais. „Tai melas. Iš tikrųjų kiekvienas Ukrainai pristatytas karinės įrangos vienetas yra sekamas. Visus tiekiamus ginklus stebi nepriklausomi mechanizmai.

Rusų okupantai bandė šturmuoti Kotlynės kaimą Pokrovskio kryptimi (Donecko sritis), tačiau tai jiems baigėsi visišku pralaimėjimu. Ukrainiečiams kapinėse pavyko sutriuškinti rusų karius, rašoma „Unian“. Apie įvykį praneša 425-asis atskirasis šturmo pulkas „Skala“ socialiniame tinkle „Facebook“. Vaizdo įraše matyti, kaip Ukrainos kariškiai sutriuškina rusų karius, bandžiusius patekti į Kotlynės kaimą.

Ukrainos parlamentas pritarė dviejų sovietinės konstrukcijos branduolinių reaktorių įsigijimui iš Bulgarijos, nes kariaujančiai su Rusija šaliai reikia didinti elektros energijos gamybą. Pasak žiniasklaidos, antradienį už tai balsavo 261 įstatymų leidėjas, o tam reikėjo 226 balsų daugumos. Tokiam įsigijimui reikės mažiausiai 599 mln. dolerių. Tačiau prieš pradedant statybas parlamentas dar turi priimti kitą vyriausybės pateiktą įstatymą, Bulgarija irgi turi ratifikuoti sandorį.

Platformoje „United24“, skirtoje paremti Ukrainą, jau surinkta daugiau kaip milijardas dolerių aukų (966 960 000 eurų). Tai tinkle „Telegram“ pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.  Milijonai žmonių visame pasaulyje, anot jo, remia Ukrainą. „Daugybė aukų padeda Ukrainai patenkinti skubiausius poreikius fronte ir už jo ribų. Šių lėšų dėka buvo ir bus išgelbėtos gyvybės“, – teigė V. Zelenkis.

Maskva ir Vašingtonas gali susitarti tarpusavyje apeidami ukrainiečius ir europiečius, o Europa pagaliau suprato pavojų ir stengiasi tam užkirsti kelią. Apie tai autoriniame straipsnyje „Financial Times“ rašo Prancūzijos laikraščio „Le Monde“ redakcijos direktorė ir apžvalgininkė Sylvie Kauffmann, straipsnį cituoja UNIAN.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vasario 3 d. pareiškė, kad nori „sudaryti susitarimą su Ukraina“, pagal kurį šiai karo draskomai šaliai būtų tiekiami ginklai ir pagalba mainais į jos „retųjų žemių elementus“. „Jie savo retųjų žemių elementais ir kitais dalykais užsitikrins tai, ką mes jiems duodame, – vasario 3 d. žurnalistams Ovaliajame kabinete tvirtino D. Trumpas. – Noriu garantijų dėl retųjų žemių elementų, o jie yra pasiryžę tai įgyvendinti.

Nepaisant rekordinių Varšuvos išlaidų gynybai, 155 mm artilerijos sviediniai yra Lenkijos, o taip pat ir jos NATO sąjungininkių, silpnoji vieta, rašo dienraštis „Puls Biznesu“. Lenkija juos gamina vietoje nedideliais kiekiais, antradienį pranešė leidinys, tačiau pridūrė, kad šiai gamybai reikalingas raketinis kuras, kurį šalis turi importuoti iš užsienio.  Nepaisant priklausomybės nuo užsienio tiekimo, Lenkija dėjo pastangas pradėti parako gamybą šalyje.

Šiaurės Korėja Rusijai perdavė 200 tolimojo nuotolio artilerijos vienetų, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė Pietų Korėjos gynybos ministerijos pareigūnas. Pchenjanas nusiuntė Maskvai „maždaug 11 tūkst. karių, (taip pat) raketų, 200 tolimojo nuotolio artilerijos vienetų ir nemažai amunicijos“, – sakė pareigūnas. Jis pridūrė, kad Šiaurės Korėja galėtų papildomai nusiųsti karių, ginklų ir amunicijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „Fox News“ pareiškė, kad preliminariai susitarė su Ukraina dėl kompensacijos už karinę pagalbą gamtiniais ištekliais. Jeigu anksčiau amerikiečiai teikė pagalbą Ukrainai dėl moralinių įsitikinimų, tai D. Trumpas tarsi perspėja V. Putiną: Ukrainoje yra mūsų resursai ir mes jų neatiduosime.

Praėjusią parą, vasario 10-ąją, Chersono srityje per Rusijos smūgius žuvo du žmonės, o dar šeši buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pareigūno, rusų ugnies ir aviacijos smūgių taikiniais tapo 34 regiono miestai ir gyvenvietės. Nukentėjo šeši daugiaaukščiai gyvenamieji namai ir 12 privačių namų, dujotiekiai, žemės ūkio technika, automobiliai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį neatmetė galimybės, kad Ukraina kada nors gali priklausyti Rusijai, ir sakė, kad JAV pagalbą reiktų mainyti į Ukrainos gamtinius išteklius, tokius kaip retieji elementai. „Jie gali susitarti, gali nesusitarti. Kada nors jie gali būti rusų arba (...) gali nebūti rusų“, – interviu televizijai „Fox News“ pareiškė D. Trumpas. „Tačiau ten bus visi šie mūsų pinigai ir aš sakau, kad noriu juos atsiimti“, – sakė jis.

Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija planuoja spausti Europos sąjungininkes pirkti daugiau amerikietiškų ginklų Ukrainai prieš galimas taikos derybas su Maskva, pareiškė du su šiuo klausimu susipažinę žmonės, praneša agentūra „Reuters“. Manoma, kad toks žingsnis gali pagerinti Kyjivo derybines pozicijas.

Naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijos Engelso ir Saratovo miestuose griaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Rusai pranešė apie sprogimus netoli karinio aerodromo ir naftos perdirbimo gamyklos. Sprogimai Rusijoje Vietos gyventojai sako, kad sprogimai Engelse pasigirdo apie 4 val. ryto.Rusai teigia, kad sprogimai sklido iš vietos strateginės aviacijos aerodromo. Manoma, kad jį atakavo dronai. Priešlėktuvinės gynybos sistemos bandė juos numušti.

Ukraina įvedė elektros tiekimo apribojimus, antradienį paskelbė šalies energetikos ministras, nurodydamas, kad rusai vykdo ataką prieš ukrainiečių energetinę sistemą. „Šį rytą toliau atakuojamas energetikos sektorius“, – socialiniuose tinkluose sakė energetikos ministras Hermanas Haluščenka. „Kad iki minimumo sumažintų galimas pasekmes energetinei sistemai, perdavimo sistemos operatorė skubiai taiko avarinius elektros tiekimo apribojimus“, – nurodė jis.

Prezidento Donaldo Trumpo administracija nesiųs JAV karių į Ukrainą, antradienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas, rašoma „Reuters“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį patvirtino, kad jo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas, kuriam pavesta parengti pasiūlymą, kaip sustabdyti karą Ukrainoje, netrukus apsilankys šioje šalyje.  D. Trumpas siekia greito karo užbaigimo, o ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina Vašingtoną pagal bet kokį susitarimą su Rusija suteikti tvirtas saugumo garantijas Ukrainai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija sustabdė taikos planą Ukrainai, kad NATO sąjungininkėms būtų suteikta vieta prie derybų stalo.  Apie tai praneša „The Telegraph“, cituoja UNIAN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje susitiks su JAV viceprezidentu J. D. Vance'u, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė jo atstovas Serhijus Nikiforovas.  Susitikimas su  J. D. Vance'u siejamas su JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadais.  D. Trumpas per savo rinkimų kampaniją pažadėjo greitai užbaigti jau beveik trejus metus trunkantį karą Ukrainoje, tačiau nesakė, kaip tikisi tai padaryti.

Porelei vokiečių, prisipažinusių pernai nužudžius pabėgėlę iš Ukrainos ir jos motiną, kad pagrobtų naujagimį kūdikį, pirmadienį buvo skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Manheimo miesto pietvakarinėje Vokietijos dalyje apylinkės teismas nustatė, kad įvykdytas nusikaltimas buvo itin sunkus, o tai reiškia, kad pora net ir po 15 už grotų praleistų metų į laisvę greičiausiai neišeis.

Didelis transporto priemonių trūkumas Rusijos pajėgoms Ukrainoje pasireiškė netikėtu būdu. Užpuolikai, atakuojantys ukrainiečių pozicijas, naudojosi įvairiomis transporto priemonėmis: senoviniais automobiliais, elektriniais motoroleriais, o dabar net ir asilais bei arkliais. „Z korespondentai“ teigė, kad gyvūnai naudojami amunicijai gabenti, rašoma „The Moscow Times“. „Rusijos kariuomenė ir toliau stebina.

Tikimasi, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus Miuncheno saugumo konferencijoje, per kurią daugiausia dėmesio bus skiriama karui su Rusija ir kaip jį užbaigti, pirmadienį pranešė organizatoriai.  Susitikime, vyksiančiame nuo penktadienio iki sekmadienio, dalyvaus ir naujosios JAV administracijos aukšto rango atstovai. „Manome, kad derybos vyks kuluaruose“, – per spaudos konferenciją Berlyne sakė Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas Christophas Heusgenas.

Latvijos gynybos ministerija užsakė pagaminti šarvuotųjų transporterių „Patria“ 6x6, kurie bus perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tai pirmadienį naujienų agentūrai LETA pranešė ministerijos atstovai. Pasak jų, šarvuotųjų mašinų tiekimas Ukrainai neturės įtakos ankstesnio užsakymo Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NGP) reikmėms įvykdymo apimčiai ir terminui. Latvijoje pagamintos šarvuotosios mašinos bus pristatytos Ukrainos gynėjams šiais metais.

Baltijos šalių atsijungimas nuo Rusijos elektros tinklų atėmė iš Maskvos galimybę panaudoti elektrą kaip ginklą prieš jas ir padarė Europą dar labiau vieningą, sekmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pabrėžė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsijungimas nuo rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir elektros energijos sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais yra reikšmingas įvykis regionui ir visai Europai.

Maskva dar negavo gero pasiūlymo pradėti derybas dėl Ukrainos, interviu valstybinei naujienų agentūrai RIA pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galužinas, praneša „Reuters“. Toks jo komentaras nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė manantis, kad Vašingtonas daro pažangą derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

Dronai atakavo Afipso naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Krasnodaro krašte. Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka „Telegram“ kanale pranešė: „Nežinomi dronai atakavo Krasnodarą, taip pat Afipso naftos perdirbimo gamyklą Krasnodaro krašte“. Anot pareigūno, tai viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, kurios pajėgumas – 6,25 mln. tonų naftos per metus.

Rusai aktyviai tobulina dronus ir kitas elektronines karo priemones, naudodamiesi patirtimi, įgyta per karą su Ukraina. Apie tai naujausioje ataskaitoje kalba JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai, rašo UNIAN. Naujausius technologinius pasiekimus Rusija naudoja hibridinėse operacijose prieš NATO, sako analitikai. Anot ISW, per pastaruosius metus NATO narės vis dažniau susiduria su Rusijos hibridinių atakų ir sabotažo grėsmėmis.

Vasario 10-osios naktį Chersono srities Beryslavo miesto gyventojas per Rusijos bepiločio orlaivio ataką patyrė su gyvybe nesuderinamų sužalojimų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pareigūno, rusams iš drono numetus sprogmenį, žuvo 42 metų vyras.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 170 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų vasario 10 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 850 490 kareivių.

Praėjusią parą rusai smogė 401 smūgį 12-kai Zaporižios srities gyvenviečių. Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Priešas smogė 24 aviacijos smūgius Kamianskei, Stepnohirskei, Piatichatkams, Lukianivskei, Primorskei ir Huliaipolei. 187 įvairių modifikacijų dronai atakavo Kamianskę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novodanylivka, Mala Tokmačką, Zelenę, Čarivnę ir Novodarivką.

JAV viceprezidentas JD Vance turėtų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša CBS. Susitikimas turėtų įvykti Miuncheno saugumo konferencijoje, ji vyks šią savaitę. Apie planuojamą susitikimą taip pat pranešė ir „New York Post“. Zelenskis kartoja: karo pabaiga įmanoma dar šiais metais Karo Ukrainoje pabaiga dar šiais metais, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, „tam tikromis aplinkybėmis“ yra visiškai įmanoma.

Federalinei saugumo tarnybai nurodyta parengti Rusijos piliečių „kreipimusis“ į prezidentą Vladimirą Putiną su prašymu nestabdyti karo prieš Ukrainą. Tai pranešė politikos analitikas Abbasas Galiamovas, buvęs V. Putino kalbų rašytojas, 2008-2010 m. dirbęs Rusijos vyriausybės viešų kalbų rengimo departamente, remdamasis šaltiniais vienoje iš FSB regioninių valdybų.

Karo Ukrainoje pabaiga dar šiais metais, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, „tam tikromis aplinkybėmis“ yra visiškai įmanoma. Tarp jų, be kita ko, yra saugumo garantijos Ukrainai ir griežtesnės sankcijos Rusijai, pareiškė V. Zelenskis interviu britų stočiai „ITV News“, kurio ištraukas skelbia ukrainiečių žiniasklaida. „Iš tikrųjų kiekvienais metais norėjome, kad mūsų Vakarų partneriai rastų jėgų priversti Putiną užbaigti karą“, – pažymėjo jis.

Rusijos Federacija per savaitę į Ukrainą paleido 1 260 sklendžiančių aviacinių bombų, apie 750 kovinių dronų ir daugiau kaip 10 įvairaus tipo raketų. Tai feisbuke paskelbtame vaizdo įraše pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusija sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė Rytų Ukrainoje esantį Orichovo-Vasylivkos kaimą, esantį netoli strategiškai reikšmingo Časiv Jaro, kurį Maskva bando užgrobti. Šis kaimas yra maždaug 10 km į šiaurę nuo Časiv Jaro ir netoli kelio, vedančio į Ukrainos kontroliuojamą Slovjansko miestą. Pasak Rusijos karinių tinklaraštininkų, Časiv Jaro mieste vyksta intensyvios kovos – tai viena iš paskutinių likusių miesto zonų, neleidžiančių Rusijai veržtis toliau į regioną.

Kremlius sekmadienį atsisakė patvirtinti arba paneigti JAV pranešimą apie prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbį telefonu. Vašingtonas ir Maskva oficialiai nepatvirtino lyderių bendravimo nuo to laiko, kai greitai karą Ukrainoje užbaigti žadėjęs D. Trumpas pradėjo eiti pareigas. „The New York Post“ vėlų šeštadienį pranešė, kad D. Trumpas leidiniui sakėsi kalbėjęs telefonu su V. Putinu, kad aptartų konflikto Ukrainoje baigtį.

Prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį paskelbtame interviu paskelbė, kad kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, skelbia CNN. „Jis nori, kad žmonės nustotų mirti, – sakė D. Trumpas „New York Post“. – Visi tie mirę žmonės. Jauni, jauni, gražūs žmonės. Jie kaip tavo vaikai, du milijonai jų – ir be jokios priežasties.“ Pažymima, kad nebuvo aišku, kada lyderiai kalbėjo – ar nuo D. Trumpo pradžios sausio mėnesį ir kiek kartų.

Rusijoje jau kurį laiką galioja griežtinami įstatymai, leidžiantys policijai konfiskuoti transporto priemones iš vairuotojų, kurie ne kartą buvo sugauti vairuojant neblaivūs, be teisės vairuoti ar nuolat viršijantys leistiną greitį, praneša leidinys „Kommersant“. Nors tikslas – kovoti su nuolatiniais pažeidėjais – nėra naujiena, tačiau Rusijos vyriausybė surado atpirkimo ožius, kurie padėtų Ukrainos-Rusijos fronte kariaujančius karius įvairiomis transporto priemonėmis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Kyjivas nori, jog jo sąjungininkai investuotų į šalies naudingąsias iškasenas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paprašė „retųjų mineralų“ mainais į karinę pagalbą. „Mes turime mineralinių išteklių.

Ukrainą praėjusią naktį vėl puolė rusų bepiločių orlaivių banga – Ukrainos karinės oro pajėgos šeštadienį pranešė, kad Maskva paleido 139 dronus. 67 iš jų buvo numušti, dar 71 dingo iš radarų ekranų – greičiausiai dėl elektroninės gynybos sistemų darbo, teigiama kariuomenės pranešime. Oficialiuose pranešimuose nurodoma, kad po nepilotuojamojo orlaivio antskrydžio Sumų regione užsidegė gyvenamasis pastatas, nors apie nukentėjusiuosius nepranešama.

Per praėjusią naktį Rostovo prie Dono mieste pietinėje Rusijos dalyje įvykusį antskrydį buvo apgriauta keletas daugiaaukščių namų, šeštadienį ryte pranešė gubernatorius Jurijus Sliusaras. Platformoje „Telegram“ J. Sliusaras rašė, kad viename rajone evakuoti 68 daugiabučio gyventojai, tuo tarpu dar šešiems asmenims teko palikti negyvenamąjį pastatą kitoje miesto dalyje. Apie sužeistuosius nepranešama.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad Šiaurės Korėjos kariai sugrįžo į fronto liniją Rusijos Kursko srityje. Maskva buvo juos atitraukusi dėl didžiulių nuostolių. Ukrainos, JAV ir Pietų Korėjos žvalgybos agentūros teigė, jog Pchenjanas pernai dislokavo apie 10 tūkst. karių kartu su Rusijos kariuomene kovoti vakarinėje Kursko srityje, kur Kyjivo pajėgos vykdo puolimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad Vašingtonas ir Kyjivas planuoja derybas, JAV prezidentui Donaldui Trumpui  užsiminus apie galimą susitikimą su ukrainiečių lyderiu. „Visuomet džiaugiamės galėdami dirbti su prezidentu Trumpu. Taip pat planuojame susitikimus ir derybas komandų lygiu. Šiuo metu ukrainiečių ir amerikiečių komandos derina detales“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis. Jis nepatvirtino, ar įvyks susitikimas su D. Trumpu.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijos kariuomenė prarado nuo 800 tūkst. iki 900 tūkst. žmonių, kurie žuvo ar buvo sunkiai sužeisti. Apie tai per spaudos konferenciją paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rašo leidinys „The Moscow Times“. Baltųjų rūmų vadovas pavadino karą „siaubingu“ ir pakartojo norą sustabdyti kraujo praliejimą.  „Tai, kas dabar vyksta, yra košmaras. Žmonės kaunasi atviruose laukuose be jokių įtvirtinimų. Vienintelė apsauga nuo kulkos yra jų pačių kūnai.

Ukrainos kariai sudavė tikslų smūgį Rusijos pajėgoms. Pranešama, kad ukrainiečiams pavyko sunaikinti retą Rusijos sunkiąją liepsnosvaidžių sistemą „Solntsepek“. Apie tai skelbia UNIAN.  Skelbiama, kad pasiekti šio tikslo padėjo oro žvalgyba. Ukrainos kariai pažymi, kad tai – svarbus laimėjimas. „Ši sistema šaudo padegamaisiais ar termobariniais šoviniais ir gali sukelti siaubingų pasekmių personalui ir mūsų pajėgoms. Labai retas ir svarbus taikinys.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas uždarame susitikime su jėgos struktūrų pareigūnais koneveikė Vokietijos kompanijos „Rheinmetall“ generalinį direktorių Arminą Pappergerį, kurį vėliau buvo mėginta nužudyti. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Focus“. Pasak leidinio šaltinių saugumo tarnybose, omenyje turimas V. Putino ir aukštų Rusijos armijos bei karinės žvalgybos GRU karininkų susitikimas Rostove prie Dono 2024 metų kovą.

Ukraina penktadienį pareiškė besitikinti, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) tęs savo darbą persekiojant Rusijos karo nusikaltėlius, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo įvesti sankcijas šiai institucijai. TBT tiria įtarimus dėl Rusijos karo nusikaltimų, įvykdytų per Maskvos invaziją į Ukrainą. „Tikimės, kad jos [sankcijos] neturės įtakos teismo gebėjimui pasiekti teisingumą Rusijos agresijos aukoms“, – pažymėjo užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kitą savaitę vadovaus Ukrainos delegacijai Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje taip pat turėtų dalyvauti JAV viceprezidentas J. D. Vance'as ir specialusis pasiuntinys Ukrainai bei Rusijai Keithas Kelloggas, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas.

JAV pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas teigia, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirengęs dvigubai griežtinti sankcijas Rusijai, rašo „New York Post“. Anot jo, tiek Kyjivas, tiek Maskva turės padaryti nuolaidų, kad karas baigtųsi. Jis karą pavadino „pramoninio masto“ žudynėmis. „Sankcijas tikrai galima padidinti – ypač naujausias sankcijas (nukreiptas į naftos gavybą ir eksportą – red. past.)“ – sako jis.

Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turi suformuluoti savo politiką dėl konflikto Ukrainoje užbaigimo ir tik tada Maskva galėtų pagrįsti savo poziciją konkrečiais JAV veiksmais, rašo „Reuters“. Vieši abiejų šalių pareigūnų pareiškimai rodo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesikalbėjo telefonu nuo D. Trumpo inauguracijos.