Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino atlikti išsamų Azerbaidžano oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ lėktuvo katastrofos tyrimą ir atkreipė dėmesį į „aiškius vaizdinius įrodymus“, kad prie jos prisidėjo Rusija. „Kiekviena žūtis nusipelno nuodugnaus tyrimo, kad būtų nustatyta tiesa.

Net po penkerių metų Rusija nepasieks tokio potencialo, kad galėtų kovoti su NATO šalimis. Tokį įsitikinimą išreiškė buvęs Ukrainos kariuomenės generolas ir Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas (2005–2010 m.) Mykola Malomužas, kalbėdamas „Kyiv24“ kanalui. Jis taip pat komentavo teiginius, kad Rusija galėtų užpulti NATO šalis jau artimiausiais metais. Pasak M. Malomužo, šiuo metu Rusija taiko įvairias taktikas, įskaitant provokacijas prieš Aljansą, praneša UNIAN.

Jungtinių Valstijų atsargos generolas Benas Hodgesas prognozuoja, kad po 2025 metų Rusijai taps itin sudėtinga tęsti karą Ukrainoje dėl ekonominių sunkumų. Kalbėdamas apie galimus JAV veiksmus, jis atsargiai vertino naujosios prezidento Donaldo Trumpo administracijos požiūrį į šalies agresorės veiksmus.

Charkivo srityje atliktos 39 kratos pas rajonų teritorinių komplektavimo centrų (komisariatų) ir karinių gydytojų komisijų darbuotojus, kurie figūruoja dokumentų klastojimo padedant išvengti mobilizacijos byloje.

Slovakija penktadienį patvirtino esanti pasirengusi surengti taikos derybas dėl karo Ukrainoje. Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino priimtina idėją, kad šalis taptų dialogo platforma. „Siūlome Slovakijos žemę tokioms deryboms“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras.

Rusai mėgino išsilaipinti Dnipro upės Kazokų saloje. Gynybos pajėgos atrėmė priešą, kuris patyrė technikos ir gyvosios jėgos nuostolių. Tai per televiziją pareiškė Pietų gynybos pajėgų atstovas spaudai Vladyslavas Vološynas, praneša „Ukrinform“. „Kai dėl Padniprės ir Chersono krypčių, tai priešas ten tęsia puolamuosius veiksmus ir apšaudymus. Praėjusią parą jis vėl mėgino išsilaipinti Kazokų saloje, tačiau nesėkmingai, ir patyrė nuostolių.

Ukrainos pajėgų sučiuptas Šiaurės Korėjos kareivis mirė nuo sunkių žaizdų, penktadienį pranešė Pietų Korėjos žvalgyba. „Sąjungininkų žvalgybos agentūra patvirtino, kad gruodžio 26 d. gyvas sučiuptas Šiaurės Korėjos kareivis mirė dėl pablogėjusių žaizdų“, – sakoma Pietų Korėjos žvalgybos agentūros pranešime. Anksčiau buvo pranešta, kad Ukraina pirmą kartą per karą paėmė į nelaisvę išvien su Rusija kovojusį kareivį iš Šiaurės Korėjos.

Per dronų ataką Ukrainos Časiv Jaro mieste yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Tai pranešė Donecko srities prokuratūra. Pateiktais duomenimis, du 60 ir 64 metų amžiaus vyrai žuvo, kai rusų pajėgos ketvirtadienį bepiločiu atakavo gyvenamąjį namą. Dar du namo gyventojai buvo sužeisti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija yra atvira Slovakijos pasiūlymui šioje šalyje surengti galimas taikos derybas karui Ukrainoje užbaigti. V. Putinas žurnalistams sakė, kad Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pateikė tokį pasiūlymą praėjusį sekmadienį, kai lankėsi Maskvoje. Pasak V. Putino, Slovakija laikosi neutralios pozicijos, todėl yra tinkama vieta tokioms diskusijoms.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pralaimėjo Ukrainoje. Tokią nuomonę interviu  „T-online“ išsakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Svarbiausios naujienos: 20:04 | Scholzas: Putinas pralaimėjo Ukrainoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pralaimėjo Ukrainoje. Tokią nuomonę interviu  „T-online“ išsakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Kalėdinę nuotaiką turi pajusti ir tie Ukrainos kariai, kurie apkasuose atlieka karines užduotis – taip nusprendė Charkivo srities moksleiviai ir, norėdami praskaidrinti jiems kasdienybę, suruošė pusę krovininio automobilio priekabos dovanų. Kas dėžėse ir kaip metų pabaigą apibendrina kariai – pasakoja kolega iš Ukrainos Artiomas Listopadas. Vienos Charkivo srities mokyklos devintokė Anastasija rašo laišką Ukrainos kariams.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Slovakija pasisiūlė tapti galimų Maskvos ir Kyjivo taikos derybų vieta.  V. Putinas spaudos konferencijoje sakė, kad Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico nurodė, jog pasiūlys savo šalį kaip galimą taikos derybų vietą, jei būtų nuspręsta jas surengti.  Kremliaus šeimininko teigimu, Maskva šiam pasiūlymui neprieštarauja.

Rusijos aviacijos administracija saugumo sumetimais trumpam buvo sustabdžiusi oro eismą visuose keturiuose pagrindiniuose Maskvos oro uostuose. Sostinės Šeremetjevo, Domodedovo, Vnukovo ir Žukovskio oro uostuose trumpam negalėjo kilti ir leistis lėktuvai, pranešė „Rosaviacija“. Laikini ribojimai, anot duomenų, galiojo ir Kalugos miesto, esančio už 190 km į pietvakarius nuo Maskvos, oro uostui. Konkrečios to priežastys nebuvo nurodytos. Po trumpo laiko pavojus buvo atšauktas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys įvardija tris galimus taikos Ukrainoje scenarijus. Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat akcentuoja tris klaidingas prielaidas, kurias darome kalbėdami apie karo baigtį. K. Budrys pažymi, kad galimi karo Ukrainoje baigties scenarijai, jo požiūriu, nesikeitė nuo 2022 m. Kuris iš jų bus įgyvendintas, anot ministro, priklausys ne tik nuo Rusijos, bet ir nuo Ukrainos bei mūsų.

Rusijos pajėgos atakavo Ukrainos Nikopolio miestą pasitelkdamos bepilotį orlaivį-kamikadzę. Sužeisti šeši žmonės. Apie šį incidentą socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. „Per priešo savižudžio bepiločio orlaivio ataką Nikopolyje buvo sužeisti šeši žmonės. Visi sužeistieji buvo hospitalizuoti. 39, 63 ir 64 m. amžiaus moterų būklė yra sunki. Likusių žmonių būklė – vidutinė.

Ketvirtadienį į Ukrainą pajudėjo daugiau nei 30 šiai šaliai skirtų automobilių konvojus. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. „Šįryt nuo Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios link fronto pajudėjo dar vienas keturių dešimčių automobilių konvojus. Kai daug kas jau pavargo arba susitaikė, mūsų savanoriai ir toliau nesustodami dirba šį nepaprastai reikalingą darbą, reikalingą ne tik Ukrainai, bet ir Lietuvai“, – rašė jis.

Ukrainos gynybos pajėgos ketvirtadienio naktį numušė 20 Rusijos bepiločių orlaivių, o dar 11 nukrypo nuo numatyto kurso. Tai pranešė oro pajėgų spaudos tarnyba. Kaip teigiama, 2024 m. gruodžio 26 d. naktį (nuo gruodžio 25 d. 19 val.) Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą pasitelkdama 31 smogiamąjį bepilotį orlaivį „Shahed“ ir kitokio tipo bepiločius, paleistus iš Oriolo ir Milerovo rajonų. 8.30 val.

Per ukrainiečių bepiločio orlaivio smūgį prie Ukrainos sienos esančioje Rusijos Belgorodo srityje buvo apgadinta elektros linija. Dėl to keleto nedidelių kaimų gyventojai liko be elektros, vėlai trečiadienį pranešė šio regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Jis tinkle „Telegram“ tvirtino, kad atakos taikiniu tapo Graivorono rajonas. Visame regione buvo laikinai paskelbtas oro pavojus.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasmerkė pirmąją Kalėdų dieną Rusijos surengtą ataką prieš Ukrainos elektros tinklus po to, kai Maskva paleido daugiau kaip 170 raketų ir dronų, o vienas energetikos darbuotojas žuvo. „Šio piktinančio išpuolio tikslas buvo atimti iš Ukrainos žmonių galimybę žiemą gauti šilumą ir elektrą ir sukelti pavojų jos elektros tinklo saugumui“, – sakoma J. Bideno pareiškime.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. gruodžio 26 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko apie 780 860 karių, įskaitant 1 540 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Kol didžioji dalis pasaulio žmonių šiandien ryte pabudę laimingi ieškojo dovanų po Kalėdų egle, dalis ukrainiečių šį šventą rytą pabudo nuo oro pavojaus sirenų ir ieškojo slėptuvių. Okupantai Ukrainai surengė kalėdinį terorą – paleido daugiau nei 70 raketų ir per šimtą dronų. Taikėsi daugiausia į energetinę sistemą.  Pasitikdami Kalėdas ukrainiečiai meldžia sąžiningos taikos. Ir civiliai, ir kariai sako trokštantys to paties. „Tikiu, kad taika bus.

Ukrainos rytuose tęsiasi nuožmūs mūšiai dėl strategiškai svarbaus Pokrovsko miesto, kur ukrainiečiai ginasi nuo rusų puolimo, praneša dpa. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas trečiadienį vakare paskelbė, kad per dieną rusai surengė 35 atakas netoli miesto. Anot ukrainiečių karininko Viktoro Trehubovo, ten Rusija sutelkė tris savo armijas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pasmerkė Rusijos naujausią išpuolį prieš Ukrainą, praneša AFP. Trečiadienį Rusija paleido daugiau nei 170 dronų ir raketų taikydamasi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Per ataką žuvo vienas žmogus. „Smerkiu vykdomą puolimą prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Per Ukrainos smūgį Rusijos Lgovo mieste su Ukraina besiribojančioje Kursko srityje trečiadienį žuvo keturi žmonės, o dar penki buvo sužeisti, pranešė srities gubernatorius. „Dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų surengto barbariško taikaus Lgovo apšaudymo žuvo trys žmonės, o dar vienas vėliau mirė ligoninėje“, – platformoje „Telegram“ pranešė Aleksandras Chinšteinas. Ukraina rugpjūtį pradėjo netikėtą puolimą Rusijos Kursko srityje ir kontroliuoja dalį gyvenviečių.

Per karą kovodamas su įsiveržėliais rusais žuvo ukrainiečių poetas ir prozininkas Oleksijus Bezpalcevas, feisbuke pranešė kultūros ir žmogaus teisių organizacija „PEN Ukraine“. 34 metų O. Bezpalcevas neteko gyvybės per kovinę misiją Charkivo srityje. Jis maždaug metus tarnavo Pokrovsko sektoriuje, vėliau buvo paskirtas į Kupiansko sektorių. O. Bezpalcevas buvo žymus Charkivo poetas ir prozininkas, garsėjęs įtaigiais ir emocingais pasirodymais.

Kalėdų rytą, kai į Ukrainą smogė 170 Rusijos raketų ir dronų, popiežius Pranciškus paragino užbaigti šį karą ir pradėti derybas dėl teisingos taikos. „Tegul karo draskomoje Ukrainoje nutyla ginklų garsai“, – sakė jis Romoje per tradicinį Kalėdų kreipimąsi „Urbi et Orbi“ („Į miestą ir pasaulį“). „Tegul užtenka drąsos, reikalingos atverti duris deryboms ir parodyti dialogo bei susitikimo gestus, kad būtų pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika“, – sakė Pranciškus.

NATO narė Rumunija trečiadienį paskelbė nepastebėjusi savo oro erdvėje jokios rusų į Ukrainą paleistos raketos, taip paneigdama Kyjivo teiginius. Anksčiau ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paskelbė, kad viena iš Rusijos raketų, trečiadienį ryte paleistų į Ukrainą, skriejo Moldovos ir Rumunijos oro erdve. „Ukrainiečių kariuomenės vadovybė informavo Rumunijos kariuomenės vadovybę, kad maždaug 7 val. 30 min.

Po Rusijos didelio masto atakos prieš Ukrainą Kalėdų rytą dalis Ivano Frankivsko srities liko be elektros tiekimo, „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje pranešė regiono administracijos vadovė Svitlana Onyščiuk. Pasak jos, rytą Rusija smogė į Užkarpatę, dalis regiono neturi elektros, laimei, aukų nebuvo, atitinkamos tarnybos stengiasi pašalinti padarinius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad Rusija įvykdė nežmonišką ataką, pirmąją Kalėdų dieną dešimtis raketų ir dronų taikydamasi į karo nualintos šalies energetinę sistemą. „(Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas tyčia pasirinko Kalėdas atakai. Kas galėtų būti nežmoniškiau? Daugiau kaip 70 raketų, įskaitant balistines, ir daugiau kaip šimtas atakos dronų. Taikinys yra mūsų energetinė sistema“, – sakė V. Zelenskis. Šalis 5 val. 30 min.

Trečiadienio rytą Rusijai raketomis puolant Ukrainą pakilo Lenkijos naikintuvai, socialiniame tinkle X pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė. „Per Rusijos oro antskrydį, kuris gali būti nukreiptas ir į objektus Vakarų Ukrainoje, karo lėktuvai stebi mūsų oro erdvę“, – rašoma pranešime. Operatyvinė vadovybė pranešė, kad Lenkijos koviniai orlaiviai, antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos sistemos buvo padidinto budrumo.

Trečiadienio rytą Rusija raketomis ir dronais masiškai atakavo Ukrainą.  Informacija apie „Kalibr“ tipo sparnuotųjų raketų paleidimą pasirodė Ukrainos karinių oro pajėgų „Telegram“ kanale gruodžio 25 d., 05 val. 24 min. Raketos fiksuotos Charkivo, Dnipropetrovsko, Poltavos, Vinicos, Čerkasų srityse. Pirminiais duomenimis, per raketų ataką Charkive sužeisti šeši žmonės.

Antradienį 13 žmonių buvo sužeista per Rusijos raketų ataką prieš Ukrainos Kryvyj Riho miestą, praneša Ukrinform. Ukrainos generalinė prokuratūra socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė, kad per Rusijos raketų ataką prieš Kryvyj Rihą vienas žmogus žuvo, o 13 buvo sužalota. Tarp sužeistųjų yra ir 16 metų mergaitė. Prokuratūra patvirtino, kad per Rusijos smūgį buvo sugriautas gyvenamasis namas, buvo apgadintos parduotuvės ir automobiliai. Informacija apie aukas ir žalą dar tikslinama.

Būsimas Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, nors dar neina pareigų, tačiau jau viešai komentuoja, ką darys pirmosiomis kadencijos dienomis. Mums svarbiausia užsienio politika ir karas Ukrainoje. Čia D. Trumpas siunčia aiškią žinią: pagaliau reikės patiems rūpintis savo gynyba, o ne tik kliautis Amerika.

Ukrainos oro gynyba numušė 36 rusų dronus. Dar 23 bepiločiai dingo iš radarų, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos kariuomenės ginkluotosios oro pajėgos. Rusijos dronų ataka truko nuo pirmadienio 10.00 val. iki antradienio 9.00 val. Priešas naudojo „Shahed“ ir kitų tipų bepiločius. 36 dronai numušti virš Polatvos, Sumų, Charkivo, Kyjivo, Černihivo, Čerkasų, Chmelnyckio, Dnipropetrovsko ir Zaporižios sričių.

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų gruodžio 24 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 777 720 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 630 priešo kareivių. Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pirmieji savanoriai, įstoję į Ukrainos legioną Lenkijoje, jau atvyko į Ukrainą. Čia bus tęsiamas jų rengimas. Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai „Laisvės radijui“ pareiškė Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Bodnaras. Jis pažymėjo, kad pirmųjų savanorių rengimas bus tęsiamas Ukrainos poligonuose. Diplomatas nepatikslino, kiek konkrečiai savanorių atvyko į Ukrainą.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė manantis, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasikartojanti griežta kritika Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui yra nepagrįsta, pranešė naujienų agentūra DPA, skelbia „Reuters“. Nors Vokietija yra svarbi Ukrainos sąjungininkė, jos neryžtingumas dėl ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Taurus“ tiekimo sukėlė Kyjivo nepasitenkinimą.

Šiaurės Korėja gali padidinti karinę pagalbą Rusijai, įspėja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Yra rizika, kad iš Šiaurės Korėjos į Rusijos kariuomenę gali būti atsiųsta papildomų karių ir karinės įrangos, ir mes į tai turėsime apčiuopiamų atsakymų“, – šiandien vykusiame Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo posėdyje kalbėjo V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad, preliminariais duomenimis, Kursko srityje žuvusių ir sužeistų šiaurės korėjiečių skaičius viršija 3 tūkst. karių.

Mažiausiai 60 proc. šaudmenų, kuriais Rusija apšaudo Ukrainą, yra gauti iš KLDR. Tai pranešė Kovos su dezinformacija centras, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Kaip pažymima, palydovinės nuotraukos rodo, jog Šiaurės Korėja siunčia Rusijai vis daugiau amunicijos ir plečia ginklų gamybą, kad paremtų Rusiją. Pasak Kovos su dezinformacija centro vadovo, Ukrainos gynybos pajėgų karininko Andrijaus Kovalenkos, 60 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apkaltino Slovakijos ministrą pirmininką Robertą Fico, kad jis nori padėti rusų vadovui Vladimirui Putinui toliau importuojant rusiškas dujas. V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“ teigė, kad sekmadienį Maskvoje apsilankęs R. Fico „nori padėti V. Putinui užsidirbti pinigų karui finansuoti ir silpninti Europą“ ir pridūrė: „Mes manome, kad tokia pagalba Putinui yra amorali.

Krovininis laivas „Sparta“, Rusijos išsiųstas evakuoti iš Sirijos ginklus ir įrangą, plaukdamas sugedo, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba. Žvalgybos teigimu, Rusijos kareivius iš Sirijos vežantis krovininis laivas „Sparta“ sugedo ir dreifuoja atviroje jūroje prie Portugalijos krantų. Rusijos įgula mėgina pataisyti sugedusį variklį.

Rusijos kariai, oficialiais Kyjivo duomenimis, vėl nužudė kelis Ukrainos karo belaisvius. Vaizdo įraše matyti, kaip rusai sušaudo penkis į nelaisvę patekusius ukrainiečius, tinkle „Telegram“ rašė Ukrainos įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Dmytras Lubinecas. „Rusijos karo nusikaltėliai, šaudantys Ukrainos karo belaisvius, turi stoti prieš tarptautinį tribunolą ir sulaukti griežčiausios įstatymo numatytos bausmės“, – reikalavo jis. Karo belaisvių žudymas laikomas karo nusikaltimu.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomoji valdyba penktadienį patvirtino 1,1 mlrd. JAV dolerių vertės išmoką Ukrainai pagal ilgalaikę finansavimo programą, skirtą biudžetui paremti. Sprendimas priimtas praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai TVF misija baigė šeštąją peržiūrą galiojančios ketverių metų programos, kurios vertė – maždaug 15,5 mlrd. dolerių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad deda daug vilčių į artėjantį Lenkijos ir vėliau Danijos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai.  Sekmadienį V. Zelenskis šiuos komentarus išsakė kreipdamasis į Ukrainos diplomatus.  „Turime įstoti į Europos Sąjungą“, – sakė V. Zelenskis.  Jo teigimu, kitąmet Ukraina turi pasiekti šį tikslą per derybų ir santykių su ES plėtojimo procesą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį po vyriausiosios karinės vadovybės posėdžio informavo, kad Kursko srityje žuvusių ir sužeistų Šiaurės Korėjos kariškių skaičius jau viršija 3 tūkstančius. Svarbiausi įvykiai: 23:39 | Rusų dronas smogė Beryslavui, žuvo žmogus Chersono srities Beryslavo mieste apie vidurdienį Rusijos kariškiai iš drono numetė sprogmenį. Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“. „Apie 11.45 val.

NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė nepagrįsta vadina Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kritiką Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui. „Ne kartą sakiau V. Zelenskiui, kad jis turi liautis kritikavęs O. Scholzą, nes manau, kai tai nesąžininga“, – sakė M. Ruttė interviu agentūrai dpa. Tai, ką O. Scholzas padarė dėl Ukrainos, esą yra įspūdinga. Jis prisidėjo prie to, kad Vokietija po JAV būtų antroje vietoje pagal karinę paramą Ukrainai, kalbėjo NATO vadovas.

Volodymyras Zelenskis sekmadienį kreipėsi į Ukrainos diplomatus. „Turime įstoti į Europos Sąjungą, – sakė V. Zelenskis. – Kitais metais turime padaryti viską, ką galime, kad pasiektume šį tikslą derybų ir santykių su Europos Sąjungos partneriais plėtojimo procese.“ „Todėl Lenkijos pirmininkavimas ES, o antrąjį pusmetį – Danijos pirmininkavimas, Ukrainai turėtų būti istorinis“, – pažymėjo jis.

Mokslininkai prognozuoja, kad dėl karo Ukrainoje gali išnykti maždaug 600 gyvūnų ir 750 augalų bei grybų rūšių, daugelis kurių yra įtrauktos į Ukrainos raudonąją knygą bei įrašytos į daugiašalių aplinkos susitarimų priedus. Taip pat pranešama apie dėl karo veiksmų masiškai gaištančius delfinus, pasikeitusius paukščių migracijos kelius, nuniokotus nacionalinius parkus, gamtos rezervatus, plintančias invazines rūšis.

Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2024 m. gruodžio 22 dienos Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko apie 774 100 karių, įskaitant 1 820, kurie žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą. Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.