„Jie savo retųjų žemių elementais ir kitais dalykais užsitikrins tai, ką mes jiems duodame, – vasario 3 d. žurnalistams Ovaliajame kabinete tvirtino D. Trumpas. – Noriu garantijų dėl retųjų žemių elementų, o jie yra pasiryžę tai įgyvendinti.“
Kaip rašo „The Kyiv Independent“, po savaitės pasirodė daugiau detalių apie D. Trumpo planą. „Pasakiau jiems, kad noriu 500 mlrd. dolerių vertės retųjų žemių (mineralų), o jie iš esmės sutiko tai padaryti“, – vasario 10 d. paskelbtame interviu stočiai „Fox News“ sakė JAV prezidentas.
Lieka neaišku, ką tiksliai D. Trumpas turėjo omenyje, kalbėdamas apie „retųjų žemių elementus ir kitus dalykus“. Ukrainoje randama 20 ypatingos svarbos mineralų ir tokių metalų, kaip titanas, kuris yra naudojamas aviacijos ir gynybos pramonėje, bei litis, laikomas esminiu elektromobilių baterijų komponentu.
Be to, Ukrainoje yra retųjų žemių elementų, tokių kaip ceris, itris, lantanas ir neodimis. Šių žaliavų paklausa pastaraisiais metais išaugo, nes pasaulis vykdo perėjimą prie atsinaujinančių energijos formų.
D. Trumpo susidomėjimas Ukrainos ypatingos svarbos žaliavomis gali būti susijęs su dabartiniu Kinijos dominavimu retųjų žemių elementų rinkoje. Kinija kontroliuoja 70 proc. pasaulinių retųjų žemių elementų kasybos pajėgumų ir 90 proc. perdirbimo pajėgumų. Vykdydamas savo darbotvarkę „Pirmiausia – Amerika“, naujasis JAV prezidentas galbūt ieško būdų paskatinti Amerikos konkurencingumą, įgyjant pranašumą prieš Pekiną.
Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, pasaulinės ypatingos svarbos mineralų rinkos vertė siekia 320 mlrd. dolerių (apie 310 mlrd. eurų) ir per ateinančius penkerius metus gali padvigubėti.
Kalbant apie Kyjivo perspektyvą, prezidentas Volodymyras Zelenskis įtraukė Ukrainos gamtinius išteklius į taikos planą. Remiantis praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusiais pranešimais, V. Zelenskio komanda netgi atidėjo susitarimą dėl ypatingos svarbos žaliavų su buvusio prezidento Joe Bideno komanda, kad galėtų pasiūlyti jį D. Trumpui, jei šis laimėtų rinkimus.
Tačiau Ukrainos ypatingos svarbos žaliavų kiekis ir apimtys lieka neaiškios. Reikia atlikti papildomus tyrinėjimus, kad būtų galima geriau suprasti jų perspektyvumą. Negana to, Rusija yra okupavusi didelę išteklių turtingos Ukrainos teritorijos dalį.
Kokių vertingų mineralų turi Ukraina?
Skaičiuojama, kad Ukrainos ypatingos svarbos žaliavų telkinių vertė siekia 12 trln. dolerių (11,6 trln. eurų), o tai galėtų padėti išplėsti koncentruotą žaliavų rinką. Šis skaičius šokteli iki 26 trln. dolerių (25 trln. eurų), jei įtraukiami visi jos gamtiniai ištekliai, tokie kaip anglis ir gamtinės dujos.
Šalies retųjų žemių elementų telkiniai daugiausia išsidėstę centriniuose regionuose, tačiau jie nepakankamai išvystyti, o bendra vertė nėra žinoma, rodo Kyjivo ekonomikos mokyklos (KSE) atlikta analizė. Rusija šiuo metu taip pat yra okupavusi 33 proc. Ukrainos retųjų žemių elementų šaltinių.
Vis dėlto 12 trln. dolerių įvertį, kuris praėjusį mėnesį buvo įvardytas Davoso forume, reikėtų vertinti atsargiai. Daugybė rezervų yra neištirti, o išteklių kokybė ir kiekis yra spėliotini.
Anot KSE, ypatingos svarbos žaliavos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamose teritorijose sudaro beveik 120 mln. tonų ištirtų arba iš dalies ištirtų rezervų ir 305 mln. tonų preliminariai įvertintų išteklių. Tai apima 46 titano rezervus, 34 polimetalų telkinius, 11 grafito telkinių ir du ličio telkinius.
Ukraina užima aukščiausią vietą Europoje pagal titano atsargas ir turi trečdalį Europos ličio atsartų bei 20 proc. pasaulinių grafito atsargų. Kalbant apie spalvotuosius metalus, ji užima ketvirtą vietą Europoje pagal vario, penktą – pagal švino, šeštą – pagal cinko ir devintą – pagal sidabro atsargas, teigia finansų ministerija.
Praėjusių metų pabaigoje Ukraina už 3,94 mlrd. grivinų (93 mln. eurų) bendrovei „Cemin Ukraine“ pardavė valstybei priklausiusią įmonę „UMCC-Titanium“, kuri yra viena didžiausių pasaulyje titano gamintojų ir rutilo bei cirkonio koncentrato kasėjų. „Cemin Ukraine“ priklauso Azerbaidžano verslininko Nasibo Hasanovo grupei „Neqsol Holding“, kuri taip pat valdo Ukrainos antrą pagal dydį mobiliojo ryšio operatorių „Vodafone“.
Karo draskoma šalis taip pat yra penkta pagal dydį galio, naudojamo puslaidininkiams ir šviesos diodams, gamintoja, be to, ji yra svarbi neoninių dujų gamintoja, kuri patiekia 90 proc. neono JAV lustų pramonei.
Negana to, aptinkami žaliavų, kurios yra labai svarbios branduolinei pramonei, telkiniai. Ukraina yra atsakinga už 1 proc. pasaulinės cirkonio gamybos, taip pat berilio ir urano tiekimo.
Remiantis paskutiniu vyriausybės tyrimu 2005 m., ištirtų gamtinių išteklių, įskaitant anglį ir dujas, atsargų vertė siekė maždaug 150 000-200 000 dolerių (145 330-193 774 eurus) vienam gyventojui, o tai tuo metu prilygo 7-10 trln. dolerių (6,78-9,7 trln. eurų). Tuo metu praėjusį mėnesį Amerikos prekybos rūmų atlikti skaičiavimai rodo, kad ypatingos svarbos mineralų vertė sudaro 3-26 trln. dolerių (2,9-25,2 trln. eurų).
Tačiau problema yra geografija. Žaliavos yra netolygiai pasiskirsčiusios visoje Ukrainoje, o maždaug 12 trln. dolerių (11,6 trln. eurų) vertės žaliavų atsidūrė Rusijos okupuotoje teritorijoje, teigia pasaulinės skaitmeninės rizikos ir atsparumo įmonė „SecDev“.
Pasak Amerikos prekybos rūmų, Rusija yra okupavusi 42 proc. Ukrainos metalų ir 33 proc. retųjų žemių elementų, taip pat 63 proc. anglies telkinių, 11 proc. naftos bei 20 proc. gamtinių dujų.
Maskva dairosi į Ukrainos žaliavas, kad galėtų paskatinti savo perkaistančią ekonomiką, ir jau pavogė geležies rūdos bei anglies. Nors ji dar neįsisuko į ypatingos svarbos atsargų gavybą, ji taikosi į infrastruktūrą ir blokuoja prieigą prie žaliavų, kad susilpnintų Ukrainos ekonomiką, liepos mėnesį pažymėjo britų žvalgyba.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
