ronaldas račinskas

Po karantino atsigaunant sportiniam gyvenimui, savaitgalį Lietuvos olimpinio sporto centro šaudykloje Vilniuje, laikantis visų griežtų saugumo reikalavimų, vyko šaudymo į skraidančius taikinius sezono atidarymo varžybos, kuriose be Lietuvos sportininkų taip pat dalyvavo svečiai iš Latvijos ir Estijos.  Geriausiai iš Lietuvos atstovų varžybose pasirodė atrankai dėl kelialapio į Tokijo Olimpines žaidynes besirengiantis Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatas vilnietis Ronaldas Račinskas.

„Ilgai siekiau patekti į olimpines žaidynes. Smagu čia matyti tiek daug sportininkų, tačiau nuotaikos čia tvyro įvairios: matosi ir atsipalaidavimo, linksmybių, ir didelio susikaupimo“, - prieš olimpinį startą kalbėjo stendinio šaudymo atstovas Ronaldas Račinskas, kuris penktadienį pradeda varžytis su geriausiais pasaulio šauliais. Nuo liepos pabaigos Rio de Žaneire jau esantis 48-erių olimpietis teigia, kad ypatingą olimpinių žaidynių atmosferą sunku perprasti. „Tam reikia laiko.

Olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė, šiuo metu einanti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės pareigas, turi įpėdinį. Vardinį kvietimą į Rio de Žaneirą gavęs 48 metų daugkartinis Lietuvos čempionas ir rekordininkas šaulys Ronaldas Račinskas neabejoja, kad lydimas sėkmės galėtų pradžiuginti visą Lietuvą. „Aš norėčiau iš tikrųjų parodyti tą ką aš galiu parodyti, tai yra parodyti savo geriausią formą kam esu pasiruošęs.

Kiekvieną dieną Rio de Žaneiro olimpiniame kaimelyje apsigyvena vis daugiau sportininkų. Vos atvykę oro uoste jie žaidynių organizacinio komiteto savanoriams pateikia savo akreditacijas. Savanoriai jas patvirtina ir įlaminuoja. Tuomet organizatoriai sportininkus palydį į autobusą, kuriuo šie keliauja į kaimelį. Specialiai sportininkų pasitikimui skirtame centre („Welcome centre“) juos pasitinka misijos nariai – misijos vadovas Einius Petkus ir vadybininkė Lina Vaisetaitė.

 Jeigu Rusija pripažintų stalinizmo nusikaltimus, griūtų pamatai, ant kurių stovi dabartinis Kremliau režimas, „Žinių radijui“ pirmadienį sakė Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų režimams vykdantysis direktorius įvertinti Ronaldas Račinskas.

Lapkričio 16 d., minint Tarptautinę tolerancijos dieną, visoje Lietuvoje suplevėsuos tolerancijos laivų burės. Virš 500 mokyklų atsiliepė į tradicinį Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos kvietimą kūrybiškai paminėti šią datą ir prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Tolerancijos laivas“. Minėjimo, jau tapusiu tradiciniu, tikslas – patraukliomis priemonėmis paskatinti moksleivius pagalvoti apie toleranciją ir netoleranciją mūsų gyvenime ir istoriniame kontekste (prisiminti nesenus XX a...

„Tolerancija Pasauliui“ akcijos metu įvairiose Lietuvos mokyklose mokiniai formuos raidę T. Šalia padarytos raidės jie stovės kartu su mokytojais. Visi praeinantiems pasakos apie minimos dienos svarbą. Praeinantiems bendruomenės nariams bus dalinamos T formos skrajutės. Gavę skrajutes praeiviai užrašys Tolerancijos žodžio sinonimą, talpins į specialią dėžutę. Vėliau bus išrenkami populiariausi ant skrajučių surašyti šio žodžio sinonimai.

Sovietų okupacijos Lietuvai padarytos žalos atlyginimo problemos sprendimo raktas yra Europos Sąjungos šalių supratime ir paramoje. Tokią mintį penktadienį Seime vykusioje diskusijoje apie okupacijos žalos atlyginimo problemą išsakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) pirmadienį Kaune rengia susitikimą su Lietuvoje reziduojančiais užsienio šalių ambasadoriais. Išvažiuojamasis komiteto posėdis Kauno istorinėje Prezidentūroje organizuojamas, minint Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) penktąsias metines, pranešė UKR. Posėdis skirtas aptarti Lietuvos iniciatyva ES prasidėjusį bendro totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo procesą.

Nepakantumas nacių ir sovietų nusikaltimams turi tapti Europos tapatybės dalimi - V.Adamkus Nepakantumas totalitarinių režimų - nacizmo ir komunizmo - nusikaltimams turi tapti Europos savivokos dalis, teigia Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Tokią nuomonę Lietuvos valstybės vadovas penktadienį išsakė Briuselyje, kur dalyvavo baigiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo sesijoje.

Briuselyje praėjusią savaitę vykę viešieji svarstymai buvo pirmas žingsnis siekiant totalitarinių režimų įvertinimo Europos Sąjungos (ES) lygiu, o tolesnieji priklausys nuo bendrų Vidurio ir Rytų Europos valstybių pastangų. Tokią nuomonę spaudos konferencijoje antradienį išdėstė Lietuvos derybų dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu vadovas Seimo narys Emanuelis Zingeris. „Viešieji svarstymai įvyko po ilgų pokalbių ir derybų.

Totalitarinių režimų vykdytų nusikaltimų įvertinimo renginyje Briuselyje, Lietuvai bei kitoms postsovietinėms valstybėms mestas iššūkis - Europos Komisijos (EK) Teisingumo, laisvės ir saugumo direktorato vadovas Jonathan Faull, nedalyvavęs visuose svarstymuose, vienašališkai sudėliojo išvadas, kurioms nepritarė daugiau kaip pusė renginio dalyvių.

Daug dėmesio sulaukusi skustagalvių eisena buvo pasmerkta, vadinama gėda ir akibrokštu Lietuvai. Kritikos sulaukė ir netinkamai reagavusi policija,  ir  pavėluotai nuomonę išsakę politikai. Ar rasinė neapykanta Lietuvoje – politinė problema? „Balsas.lt“ pateikia dvi nuomones: Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdančiojo direktoriaus Ronaldo Račinsko ir politologo tautininko Mariaus Kundroto.

Švedijoje atidaroma pokario metų represijų bei kovos už Lietuvos laisvę istorijai skirta paroda.Stokholmo miesto rotušėje lapkričio 14 dieną prasidedančios parodos "Karas po karo: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944-1953 metais" stenduose pasakojama apie Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, bendros pasipriešinimo struktūros kūrimą, karinę organizaciją ir veiklą, vėlesnio laikotarpio apdovanojimus, šventes, leidybą.

350 tūkst. komunistinių represijų aukų Lietuvoje, 50 tūkst. genocido vykdytojų ir 7 nuteistieji. Kažkas mūsų valstybėje ne taip? Teisiniu požiūriu, pasirodo, jokio genocido sovietmečiu nebuvo, drastiškai teigiama savaitraščio „Veidas“ žurnalistiniame tyrime.„Dauguma Lietuvos gyventojų patys trėmėsi į Sibirą, patys save kankino, savo noru nusišovė miškuose ar KGB rūsiuose, patys padegė savo namus ir susidegino su šeimomis.

Artimiausią savaitgalį, liepos 4-6 dieną, Vilniuje, Policijos departamento Mokymo centro šaudykloje, vyksiančiose jau šeštosiose tarptautinėse skrendančių taikinių šaudymo varžybose dėl "Žalgirio" Didžiojo prizo laukiamas rekordinis sportininkų iš užsienio skaičius - per 40 šaulių iš šešių valstybių. Prie jų prisijungs apie 20 lietuvių, todėl varžybų lygis bus aukščiausias iš kada nors buvusių.