Briuselyje praėjusią savaitę vykę viešieji svarstymai buvo pirmas žingsnis siekiant totalitarinių režimų įvertinimo Europos Sąjungos (ES) lygiu, o tolesnieji priklausys nuo bendrų Vidurio ir Rytų Europos valstybių pastangų.
Tokią nuomonę spaudos konferencijoje antradienį išdėstė Lietuvos derybų dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu vadovas Seimo narys Emanuelis Zingeris.
„Viešieji svarstymai įvyko po ilgų pokalbių ir derybų. ES pirmą kartą po Romos sutarties, po sąjungos įsteigimo, po 50 metų pradėjo totalitarinių režimų įvertinimą. Tai buvo teigiamas, kad ir mažas, žingsnis į priekį toje temoje, kuri mums puikiai suprantama, tačiau ne taip puikiai suprantama vidutiniam Mančesterio anglui ar Milano italui“, - diskusijų rezultatus komentavo E.Zingeris.
Briuselyje vykusiuose viešuosiuose svarstymuose Lietuva pateikė pluoštą totalitarinių režimų įvertinimo Europoje pasiūlymų, tarp kurių - siūlymas skelbti Molotovo-Ribbentropo pakto dieną Europos Totalitarinių režimo aukų atminties diena, sukurti specialią ES totalitarinių režimų nusikaltimų tyrimų komisiją, įsteigti ES fondą, kuris užsiimtų informacijos apie totalitarinių režimų nusikaltimus sklaida, bei ES totalitarinių režimų muziejų Briuselyje.
Lietuva Europos Komisijai taip pat pateikė jos parengtą veiksmų planą, kaip ES šalyse įgyvendinti totalitarinių režimų nusikaltimų vertinimo procesą.
Anot E.Zingerio, pateikti siūlymai sulaukė ES valstybių narių dėmesio bei buvo įvertinti teigiamai.
„Svarstymai buvo pozityvus. Aplinka - nuo Ispanijos iki Estijos - rodė norą įsigilinti į vienas kito nelaimes“, - teigė Lietuvos derybininkas.
Kaip pastebėjo istorikas Arvydas Anušauskas, ES bendros pozicijos dėl totalitarinių režimų vertinimo kol kas neturi, tad kiekvienas žingsnis sprendžiant šį klausimą yra nelengvas.
„Bet vien tai, kad buvo išsakyta, ko gero, pirmą kartą mintis, kad 1945 metai nebuvo demokratijos pergalė visoms šalims, irgi yra labai svarbi, mums aktuali. Mes tą mintį visada platiname, kad po pergale prieš fašistus dažnai buvo slepiamas Stalino totalitarizmas“, - teigė istorikas.
Anot E.Zingerio, totalitarinių režimų vertinimo klausimą aktyviai kelianti Lietuva ir toliau naudosis visais galimais įtakos kanalais ES bei sieks įtraukti kuo daugiau valstybių.
„Numatome eilę veiksmų Europos Parlamente, su Europos komisarais ir pačioje Taryboje. Didinsime valstybių narių skaičių, kurios reikalaus aiškaus šio klausimo sprendimo, kelio gairių plano. Komisija išlaikė savo žodį, o kas toliau - tai mūsų bendrų pastangų dalykas. Mes stengiamės padidinti savo politinį svorį, kad pasiektume norimų rezultatų“, - kalbėjo parlamentaras.
Tuo metu viešuosiuose svarstymuose dalyvavę Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas ir Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdančiajam direktorius Ronaldas Račinskas diskusijų rezultatus praėjusią savaitę įvertino ne taip optimistiškai.
Juos papiktino renginyje Lietuvai bei kitoms postsovietinėms valstybėms mestas iššūkis, kuomet Europos Komisijos (EK) Teisingumo, laisvės ir saugumo direktorato vadovas Jonathan Faull, nedalyvavęs visuose svarstymuose, vienašališkai sudėliojo išvadas, kurioms nepritarė daugiau kaip pusė renginio dalyvių. R.Račinskas tokį elgesį pavadino „spjūviu į veidą“.
D.Žalimas teigė, jog tokie svarstymai, kur išvados surašomos iš anksto, rengiami „tik dėl paukščiuko“.
„Jeigu ateina EK departamento generalinis direktorius, kuris nebuvo tame renginyje, ir atsineša savo iš anksto parašytas išvadas, kurios nieko nesako, kurios visiškai neatitinka to renginio turinio ir, atsiprašant, skaito tas išvadas kramtydamas gumą, va tai yra tikras požiūris į mūsų problematiką“, - teigė D.Žalimas.
Pirmą sykį ES istorijoje vykusius viešuosius svarstymus surengė Europos Komisijos generalinio teisingumo, laisvės ir saugumo direktoratas. Juose dalyvavo daugiau kaip 100 ekspertų.
2007 metais ES Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje buvo svarstomas pamatinio sprendimo projektas, kuriame ES valstybėms narėms buvo numatyta pareiga kriminalizuoti nusikaltimus, susijusius su rasizmu ir ksenofobiją. Faktiškai šis projektas apėmė nacizmo nusikaltimus, nuošalyje paliekant stalinizmą.
Lietuva pernai balandį Liuksemburge vykusiame Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikime siekė, kad į Tarybos pamatinio sprendimo tekstą būtų įtrauktas ir Lietuvos pasiūlymas vienodai vertinti nacizmo ir stalinizmo nusikaltimus bei jų vertinimą įtraukti į pamatinį ES sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos. To nepadarius, buvo nutarta surengti papildomus viešus europinius debatus šia tema.
1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, vėliau vykstant Antrajam pasauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacistinė Vokietija, 1944-45 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų.
Nuo 1940 iki 1953 metų Lietuva dėl sovietų okupacinio režimo vykdytų trėmimų, žudynių, priverstinės emigracijos neteko iki trečdalio gyventojų. Pusę amžiaus - iki 1990 metų trukusios sovietinės okupacijos žalą Lietuva įvertino 80-čia milijardų litų.
