Nepakantumas nacių ir sovietų nusikaltimams turi tapti Europos tapatybės dalimi - V.Adamkus
Nepakantumas totalitarinių režimų - nacizmo ir komunizmo - nusikaltimams turi tapti Europos savivokos dalis, teigia Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
Tokią nuomonę Lietuvos valstybės vadovas penktadienį išsakė Briuselyje, kur dalyvavo baigiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo sesijoje.
„Šiandieninėje Europoje turime dvidešimt septynias skirtingas istorines patirtis (ES sudaro 27 valstybės - BNS), tačiau privalome turėti vieną bendrą požiūrį į totalitarinių režimų įvykdytus nusikaltimus. Nepakantumas tam turi tapti bendro Europos suvokimo dalimi“, - pabrėžė V.Adamkus.
Šalies vadovo nuomonė atliepia Lietuvos inicijuotą diskusiją apie komunistų vykdytų nusikaltimų sulyginimą su nacių siautėjimu.
Lietuva yra užsibrėžusi tikslą, kad Europos Sąjungoje (ES) būtų užtikrintas visų totalitarinių režimų aukų vienodo traktavimo ir nediskriminavimo principas, tai yra kad įvertinant totalitarinių režimų nusikaltimus, nuošaly nebūtų paliekamas stalinizmas.
Taip pat norima, kad būtų patvirtinti oficialūs ES šalių raportai dėl totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų padarytos žalos.
Balandžio 8 dieną Belgijos sostinėje Briuselyje buvo surengti viešieji svarstymai dėl totalitarinių režimų įvertinimo ES lygiu, juos surengė Europos Komisijos (EK) Teisingumo, laisvės ir saugumo direktoratas. Juose dalyvavo daugiau kaip 100 ekspertų.
Pasak prezidento spaudos tarnybos prenešimo, penktadienį Europos vadovai sutarė dėl išvadų, kuriose pavyko atspindėti balandį vykusius pirmuosius totalitarinių režimų nusikaltimų svarstymus bei poreikį tęsti šį procesą.
„Prezidento nuomone, tai labai svarbus Europos Vadovų žingsnis, kai Europos Sąjungos lygiu pasmerkiami totalitarinių režimų nusikaltimai“, - rašoma pranešime.
Tačiau šie svarstymai vertinami įvairiai. Juose dalyvavę Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas ir Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas grįžo nusivylę ir pavadino tai „renginiu dėl paukščiuko“.
EVT penktadienį, be totalitarinių nusikaltimų vertinimo, buvo aptarta ir ES Rytų partnerystės plėtojimas - tai yra ES bendradarbiavimas su rytinėmis kaimynėmis: Moldova, Ukraina, Gruzija ir kitomis.
Rytų partnerystės plėtojimo idėją šių metų kovo mėnesį EVT iškėlė Lietuvos ir Lenkijos prezidentai.
Lietuva remia Moldovos, Ukrainos, Gruzijos euroatlantinę integraciją ir siekia paspartinti jų įsiliejimą į Vakarų valstybių struktūras - NATO ir ES. Dėl šios priežasties Lietuvos prezidentas V.Adamkus kalbėdamas apie birželio 26 dieną Chanty Mansijske (Rusijoje) rengimą ES - Rusijos viršūnių susitikimą, atkreipė dėmesį į sudėtingą situaciją Gruzijoje, kuri su Rusija nesutaria dėl separatistinių Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų kontrolės.
„Susitikime Europos Sąjunga turi duoti labai aiškų signalą Rusijai dėl jos karinių pajėgų išvedimo iš Abchazijos“, - pabrėžė prezidentas V.Adamkus.
Rusijos kariai Abchazijoje dislokuoti pagal keturšalį susitarimą ir vadina save taikdariais.
