Daug dėmesio sulaukusi skustagalvių eisena buvo pasmerkta, vadinama gėda ir akibrokštu Lietuvai. Kritikos sulaukė ir netinkamai reagavusi policija, ir pavėluotai nuomonę išsakę politikai. Ar rasinė neapykanta Lietuvoje – politinė problema? „Balsas.lt“ pateikia dvi nuomones: Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdančiojo direktoriaus Ronaldo Račinsko ir politologo tautininko Mariaus Kundroto.
Videointerviu su Ronaldu Račinsku pateikiamas straipsnio pabaigoje.
Tarptautinės komisijos vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas teigė, kad rasinė neapykanta kaip ir daugelyje Europos šalių Lietuvoje egzistuoja, tačiau kol kas nėra tiek daug objektų, į kuriuos būtų galima priešiškumą nukreipti, todėl, pasak jo, dabartinės situacijos nereikėtų hiperbolizuoti.
„Ji nėra tokia tragiška, kaip bandoma parodyti“- kalbėjo R. Račinskas
Jaunas politologas tautininkas Marius Kundrotas apgailestaudamas sakė, kad po eitynių, pasak jo, sureikšminus kelius atsitiktinius, paviršutinius šūkius buvo pamirštas pagrindinis dalykas.
„Realybė yra tokia - dabartinis jaunimas yra pamiršęs sąvokas tauta, tėvynė, todėl turėjome džiaugtis,kad mūsų šalies jauni žmonės,o taip pat svečiai iš Latvijos susirinko paminėti Lietuvos nepriklausomybės dieną!“,- sakė politologas.
Sureaguota netinkamai
Komisijos direktorius R. Račinkas neabejojo, kad į „skinų“ eiseną buvo sureaguota neprofesionaliai ir pavėluotai, tiek iš policijos, tiek iš politikų pusės. Jo teigimu, kodėl taip nutiko, lieka neaišku.
Politologas M. Kundrotas teigė, kad tokios eitynės nuo 1998-ųjų vyksta kasmet, ir anksčiau niekam jos neužkliuvo. Jis pastebėjo, kad įvairių tarptautinių fondų, organizacijų ir politikų dabartinei reakcijai įtakos turėjo neseniai vykusi „Savaitė prieš rasizmą“ bei artėjantys Seimo rinkimai.
„Politikų reakciją į kovo 11 d. eiseną vertinu kaip didelį muilo burbulą, kurį sukėlė artėjantys Seimo rinkimai, tuo pat metu vykusi „Savaitė prieš rasizmą“ ir tariamosios prevencijos fondai, kuriems prieš investuotojus reikėjo parodyti, kad dirba“,- kalbėjo politologas.
Visuomenė nepritaria valdžiai
R. Račinskas teigė, kad žmonės jaučiasi saugiai būdami su panašiai atrodančiais ir mąstančiais. Pasak jo, tie pojūčiai perimti dar iš tų laikų, kuomet visuomenė buvo homogeniška.
Kasdien mūsų visuomenė tampa vis atviresnė – žmonės migruoja, daugėja atvykėlių. Todėl, R. Račinsko įsitikinimu, visiems būtina tapti tolerantiškesniems.
Pasak M. Kundroto, toks eitynių sureikšminimas sukėlė priešingą efektą – net iš pagyvenusių žmonių buvo galima išgirsti, kad kitais metais jie prisidės prie tokios eisenos. Anot pašnekovo, lietuviams nepatinka, kai per prievartą bandoma pakeisti jų pasaulėžiūrą, vertybes, todėl pasipriešinimas, M. Kundroto nuomone, naudingas.
„Laikas sugriauti tokią sistemą, kuri bando Lietuvoje uždrausti nuomonių laisvę“, - kalbėjo politologas.
Tikimasi „sveiku protu“ priimtų sprendimų
R. Račinsko manymu, dabar svarbiau tai, kaip politikai ir visuomenė ruošiasi spręsti rasinės neapykantos problemą, nes tik taip galėtų sumažėti panašių atvejų. „Klausimas, kaip valstybė, kaip valstybės politikai ir pati visuomenė yra pasiruošusi tuos iššūkius priimti?“, - klausė komisijos vadovas.
M. Kundrotas tikisi, kad policijos ir Valstybės saugumo departamento pareigūnai vadovausis sveiku protu, o ne kokių nors savanaudiškų fondų, grupuočių ar partijų politiniais užsakymais. Priešingu atveju bus sugadinti žmonių gyvenimai, o juk daugelis eitynių dalyvių yra apie 18 metų amžiaus.
Pasak politologo, žodis neturėtų būti didžiausiu nusikaltimu, todėl jis tikisi, kad bus vadovaujamasi protu.
Tarptautinės komisijos direktorius R. Račinskas įsitikinęs, kad pamatyti rasinės diskriminacijos problemas ir imti spręsti jas – politikų uždavinys. Pasak pašnekovo, jei patys valdžios vyrai neturi pakankamai žinių, kad įvertintų dabartinę rasinės neapykantos situaciją, ir kad surastų tinkamus sprendimus, politikams reikėtų sukviesti specialistus ir pasikonsultuoti su jais.
Pašnekovas neabejoja, kad tik ugdymo, švietimo programos padės išmokyti visuomenę tolerancijos, tada nebebus priežasčių pykčiui, kuris, jo nuomone, dabar nukreipiamas į kitas tautas, kitas religijas, kitas kultūras.
