reguliavimas

Pasaulinę finansų sistemą sukrėtusi finansų krizė privertė kontrolierius akyliau stebėti bankų veiksmus, tačiau kur kas rimtesnį pavojų šiandien kelia įsigalinti šešėlinė bankininkystė. Pastaruoju metu finansų kontrolierių dėmesį labiau patraukia ne didieji pasaulio bankai, o vadinamoji šešėlinės bankininkystės sistema.

Verslininkai teigia, kad neįsikišus aukščiausiajai valdžiai Lietuvoje neįmanoma įgyvendinti nė vieno didelio investicijų projekto. Užsienio rinkose Lietuva prisistato kaip investuoti patraukli šalis. Ypač pabrėžiami sėkmingi „Barclays“ ir „Western Union“ atvejai. Pasidomėjus, kaip Lietuvoje sekasi esamiems investuotojams, susidaro įspūdis, kad šalis linkusi kolekcionuoti investuotojus, tačiau laimėjusi juos palieka likimo valiai.

Europos Komisijos inovacijų tyrėjai Lietuvą nustūmė į pačią pabaigą, tačiau dažnas lietuvis savo šalį laiko pakankamai inovatyvia. Kuri pusė teisi? Apie inovacijas bene kasdien girdime iš politikų, verslininkų, visuomenės veikėjų. Turime Lietuvos inovacijų strategiją iki 2020 metų. Ją įgyvendinę planuojame tapti Šiaurės Europos inovacijų centru.

Praėjusių metų pabaigoje Seimui priėmus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios sugriežtino alkoholio prekybos reglamentavimą, kontroliuojančios institucijos šiųmetį sausį prioritetą skyrė „pseudo“ barų, kurie vykdė apsimestinę viešojo maitinimo veiklą, kontrolei. Sausio mėnesį atlikti patikrinimai įvairiuose šalies miestuose parodė, kad įstatymus bando apeiti tik vienas kitas tokio pobūdžio baras.

Neseniai buvo priimtos atsakingo skolinimosi taisyklės, kurios sugriežtino paskolų teikimo reikalavimus bankams. Dėl naujos Europos Komisijos (EK) rengiamos direktyvos reikalavimai bankams ateityje turėtų dar sugriežtėti. Direktyva, kurią praėjusią savaitę Briuselyje Europos žurnalistams pristatė EK, siekiama užtikrinti stabilumą Europos Sąjungos (ES) būsto paskolų rinkoje.

Bankai ateinančiais metais atsikvėpti negalės. Jiems iššūkiai bus griežtesni priežiūros institucijų reikalavimai ir prastesnės nei laukta ekonominės prognozės. Analitikai žada, kad kitąmet bankai toliau tęs griežtą taupymo politiką, mažins darbuotojų skaičių, negalės pasigirti aukšta akcijų kaina, kentės nuo griežtesnių priežiūros institucijų reikalavimų ir prastos ekonominės aplinkos.

ESBO Ministrų Tarybos susitikimas užtruko kiek ilgiau nei tikėtasi. Pagal renginio planą uždarymo sesija turėjo prasidėti 12:30 Lietuvos laiku, tačiau galutines dvi dienas trukusių derybos išvadas Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pradėjo skelbti tik 19:30. Ministrų Taryba ieškojo bendro sutarimo tokiais klausimais kaip naujojo generalinio sekretoriaus paskyrimas, ESBO galimybių didinimas postkonfliktinių situacijų reguliavime, sustiprintas ESBO bendradarbiavimas su Afgani...

Azartinių lošimų rinka, šiemet švenčianti legalizavimo dešimtmetį, pastaruoju metu atsidūrė tarp kryžminės ugnies. Praėjusią savaitę buvo išplatintas pranešimas, kad Seime buriama nauja darbo grupė, kuri turėtų užkirsti kelią chaotiškam azartinių lošimų ir loterijų reguliavimui.

Pietų Korėjos mokslininkai sukonstravo naujo tipo langus. Langai reaguoja į oro temperatūros pokyčius, taip taupomos energijos sąnaudos. Šie langai patamsėja, kai lauke oro temperatūra staigiai šokteli, ir tampa skaidrūs, kai ji atvėsta, kad galėtų sukaupti kuo daugiau saulės šilumos, rašo BBC. Panašaus tipo langai jau egzistuoja, tačiau šių technologija – tobulesnė, leidžianti itin operatyviai sureaguoti į oro temperatūros lauke pokyčius.

Pagal konkurencingumą Lietuva įvertinta 44-ąja vieta iš 142 pasaulio valstybių – 3 pozicijomis aukščiau nei pernai. Toks įvertinimas skelbiamas šiandien pasirodžiusiame Pasaulio ekonomikos forumo rengiamame Pasaulio konkurencingumo 2011-2012 indekse. Nors Lietuvos vertinimas po kelerių metų kritimo gerėja jau antrus metus iš eilės, aukščiausio buvusio Lietuvos konkurencingumo įvertinimo kol kas nepasiekta.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriumi paskyrė Feliksą Dobrovolskį. Radiofiziko išsilavinimą Vilniaus universitete įgijęs F. Dobrovolskis Ryšių reguliavimo tarnyboje dirba daugiau negu 10 metų, o pastaruoju metu ėjo šios tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Prezidentės teigimu, svarbiausia užduotis naujam vadovui - užtikrinti konkurenciją telekomunikacijų rinkoje ir garantuoti vartotojui geriausias kainas ir kokybę.

Kompanijos „Google“ valdybos pirmininkas Ericas Schmidtas pirmadienį įspėjo, jog dėl liaudies revoliucijų arabų šalyse kai kurių valstybių vyriausybės gali apriboti naudojimąsi internetu. Anot jo, valdžia vis geriau suvokia, kokią reikšmę turi internetas, per kurį susisiekia antivyriausybinių manifestacijų dalyviai. E. Schmidtas pridūrė, jog kai kurių šalių vyriausybės stengiasi reguliuoti internetą, panašiai kaip televiziją.

Lietuvos banko parengtame atsakingo skolinimo gairių projekte siūlymas riboti išduodamos paskolos ir užstatomo turto santykį iki 85 proc. neprasilenkia su daugumoje pasaulio šalių taikoma praktika. Sveikintini ir ketinimai dar labiau riboti skolinimą ne nacionaline valiuta bei griežtinti skolinimo sąlygas įsigyjant nebe pirmąjį būstą. Tačiau šios gairės gali nepasiekti keliamų tikslų, jei jos liks tik rekomendacinio pobūdžio.

Nuo birželio 1 d. Baltarusija didins bazinę palūkanų normą nuo 14 proc. iki 16 proc. ir taip bandys kovoti su infliacija, informuoja BBC. Baltarusijos centrinis bankas teigia, kad padidinus bazinę palūkanų normą padidės investicijų Baltarusijos rubliais vertė, o žmonių santaupos bus apsaugotos nuo infliacijos. Antradienį Baltarusijos vyriausybė išplėtė sąrašą „socialiai jautrių“ prekių, kurių kainos bus laikinai reguliuojamos.

Socialinio tinklo „Facebook"  įkūrėjas Markas Zuckerbergas G8 konferencijos dalyvius perspėjo nesiimti interneto teisinio reguliavimo ir nesikišti į pasaulinio kompiuterių tinklo savireguliacijos procesą, kuris prasidėjo ir visą laiką vyko be valstybių vyriausybių kišimosi, praneša „Guardian.co.uk". Retai kada kostiumą dėvintis „Facebook" vadovas šia proga pasirišo ir kaklaraištį, sakoma pranešime.

Nevyriausybinių organizacijų gausa rodo visuomenės atvirumą ir polinkį imtis visuomeniškos veiklos. Lietuvoje situacija paradoksali – teisiškai neįtvirtinta, kas yra nevyriausybinė organizacija, todėl tiksliai nežinoma, kiek tokių organizacijų veikia mūsų šalyje. Apie nevyriausybinių organizacijų sektoriaus padėtį INFOLEX kalbasi su advokatu, viešosios įstaigos “NVO teisės institutas" valdybos pirmininku Ryčiu Jokubausku.

Vyriausybė kol kas neketina imtis kokių nors priemonių augančioms maisto kainoms reguliuoti, teigia Ministro Pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis. „Tikrai apgailestaujame, kad tos kainos kyla, bet neįsivaizduoju, ką čia Vyriausybė galėtų padaryti. Kainų reguliavimas turbūt nebūtų pats geriausias sprendimas, ir manau, jog reikia įvertinti tai, kad kyla apskritai pasaulyje maisto prekių kainos.

Lapkričio 21 d., sekmadienį, Aušros vartų koplyčios ir  Šv. Teresės bažnyčios prieigose vyks Marijos Gailestingumo Motinos atlaidai. Nuo 11 iki 12 val. ir nuo 13 iki 14 val. Aušros vartų gatve bus ribojamas eismas. Apie vykstančius atlaidus eismo dalyviai bus įspėti informacinėmis lentelėmis, pastatytomis Aušros vartų gatvėje. Vairuotojus prašome būti atidžiais, stebėti kelio ženklus ir laikytis kelių eismo taisyklių.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovaujama Vyriausybė mano, kad energetikams Lietuvoje trūksta pelno. Didingi užmojai Premjero, TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamas ministrų kabinetas, kaip jau skelbė žiniasklaida,  sutarė iš Elektros energetikos įstatymo išbraukti sąlygą, kad elektros sektoriaus įmonės negalėtų turėti daugiau nei 5 procentų pelno maržą. Dabar galiojantį įstatymą, kuriame numatyta, kad elektros įmonių pelnas negali viršyti 5 proc.

Didžiąsias pieno perdirbimo įmones, priklausančias asociacijai Pieno centrui, užgriuvo Konkurencijos tarybos inspektoriai. Bendrovių būstinėse užvakar jie atliko kratas.

Reaguodamas į vykstančias diskusijas  dėl maisto kainų reguliavimo Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) primena, kad maisto kainų reguliavimas yra akivaizdus planinės ekonomikos reliktas, nepasiekiantis teigiamų pokyčių ir pirmiausia žalingas vartotojams. Neproporcingas sprendimas Maisto kainų reguliavimas tiesiogiai prieštarauja ūkinės veiklos laisvei, kaip tai suvokiama liberalioje visuomenėje ir garantuojama Konstitucijoje.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei grūmojant prekybininkams antkainių reguliavimu, Premjeras Andrius Kubilius teigia nežinantis, kaip tai būtų galima įgyvendinti, o ūkio ministras Dainius Kreivys sako nežinantis tokios praktikos pavyzdžių Europos Sąjungoje. „Aš nelabai žinau, kaip tą reguliavimą būtų galima padaryti, bet jeigu kas nors žino tokių metodų, mes juos apsvarstysime", - sakė Premjeras trečiadienį po Vyriausybės posėdžio.

Kylant maisto produktų kainoms, Seimo narių grupė inicijavo Kainų įstatymo pakeitimą, kuriuo siekiama nustatyti maisto produktams leistinus antkainius. Naująjį Kainų įstatymo pakeitimo projektą užregistravę Seimo nariai tikisi, jog sumažinus maisto produktų kainas, padidės jų perkamumas, o tai taip pat paskatins ir maisto produktų gamybą. Taigi priėmus įstatymo pakeitimus naudos sulauktų tiek vartotojai, tiek gamintojai.

Vaistų ir benzino prekybininkai naudojasi savo dominuojančia padėtimi bei susidariusia patine situacija Seime ir, jausdami Vyriausybės bejėgiškumą, ciniškai, iki vartotojų mokumo ribos kelia šių gyvybiškai vartotojams reikalingų prekių kainas. Matydami tai, benzino vartotojai bando protestuoti, tačiau jų veiksmai benzino prekeiviams didesnio įspūdžio nedaro.

Pinigai ir godumas. Regis, tokie žodžiai tiktų užsienio vaistų gamintojams, „reziduojantiems“ Lietuvoje.  Ar gali būti taip, kad Vyriausybė, deklaruodama, jog siekia pažaboti farmacininkų apetitus tiesiog pučia mums į akis miglą ir tenori apginti didžiųjų vaistų tiekėjų pelnus? Tegul už save kalba skaičiai: straipsnio pabaigoje – didžiųjų vaistų gamintojų pelnų lentelė Iliuzija: viena ranka baudžia, kita glosto Vietoje laisvos rinkos – griežtas reguliavimas, tačiau tik didmenininkams ...

JAV prezidentas Barackas Obama planuoja priimti griežtesnį finansinių institutcijų reguliavimą numatančias taisykles. Jis teigia, kad bankų padėtis šalyje dabar yra geresnė nei prieš metus, tačiau bankų sektorių reguliuojančios taisyklės esą turi būti sugriežtintos. Prezidentas nori apriboti bankų dydį ir sustabdyti didelės rizikos investicijas į rizikos draudimo fondus ar privačius akcijų fondus.