Azartinių lošimų rinka, šiemet švenčianti legalizavimo dešimtmetį, pastaruoju metu atsidūrė tarp kryžminės ugnies.
Praėjusią savaitę buvo išplatintas pranešimas, kad Seime buriama nauja darbo grupė, kuri turėtų užkirsti kelią chaotiškam azartinių lošimų ir loterijų reguliavimui. Kalbinamas komisijos pirmininkas Dainius Budrys tvirtino, kad Azartinių lošimų įstatymas (ALĮ) nuo 2001 metų iš esmės nebuvo keistas, todėl būtina gerinti rinkos reguliavimą, ypač atsižvelgiant į naujas tendencijas, t. y. lošimą internetu, vaizdo žaidimus, ir gerąją Europos praktiką.
Matyt, D. Budrys pamiršo, kad Seime jau yra užregistruota ALĮ redakcija, kurioje siūloma įvesti rinkos reguliavimo pakeitimų. Pasak Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (VLPK) pirmininko Roberto Kvietkovskio, darbo grupių šiems klausimams spręsti jau buvo sukurtos keturios. Tik kol kas rezultatais nė viena pasigirti negali.
„Labiausiai stebina siūlymas atlikti tyrimą, nes nei jo objektas, nei metodika man nesuprantami, – sako R. Kvietkovskis. – Jei reikia paplitimo informacijos, mes galime ją pateikti. Informacijos apie priklausomybę nuo lošimo taip pat turime. Domimės užsienio šalių patirtimi, tačiau niekam tai neįdomu. Jie nori tyrimo, kuris, sutinku, yra reikalingas. Tačiau ką tirs, nežino.“
Dinamiškas verslas
Pasak VLPK pirmininko, Seime įregistruotame ALĮ pakeitimo projekte numatytas reklamos liberalizavimas, privalomų atsargų laimėjimams išmokėti mažinimas, prievolė filmuoti lošėjus ir virtualių lošimų kontrolės priemonės.
„Manau, kad naujų darbo grupių steigimas trukdo priimti pateiktus įstatymų projektus. Galbūt šis reikalas stabdomas ir verslininkų iniciatyva“, – svarsto R. Kvietkovskis.
Azartinių lošimų rinkai reguliuoti VLPK turi daug pasiūlymų, tačiau kol kas oficialiuose dokumentuose jų nematyti. Vienas tokių – sukurti vardines lošėjų korteles, užtikrinančias, kad į lošimo vietas nepatektų per jauni ar priklausomi nuo lošimo asmenys, ir apskaitančias laimėjimus.
„Dabar privaloma įrašyti į apskaitą praloštas ir laimėtas sumas, susimokėti gyventojų pajamų mokestį, – sako VLPK vadovas. - VLPK ir Valstybinė mokesčių inspekcija laikosi nuomonės, kad šis procesas per sudėtingas. Be to, tai gana brangus būdas nešvariems pinigams legalizuoti, tinkamas nebent tada, kai jų turi labai daug.“
R. Kvietkovskis teigia, kad prižiūrint azartinių lošimų rinką negalima paleisti vadžių: „Suprantu verslininkus, kai jie bando uždirbti nepažeisdami įstatymų. Tačiau pavyzdingų dalyvių rinkoje – vienetai.“
Krizės spyris
Nuo 2008 metų iki 2010-ųjų azartinių lošimų rinkos pajamos krito 89 milijonais litų, darbo vietų sumažėjo trečdaliu, lošimo namų – beveik perpus, o B kategorijos automatų salonų – 11 procentų. Verslininkai ir specialistai sutaria, kad iki tol septynmyliais žingsniais besiplėtusiai rinkai daugiausia žalos padarė ekonomikos sunkmetis, didinami mokesčiai ir prievolė registruoti ateinančius lošėjus.
„Esame paslaugų sektoriaus dalis, jį pirmiausia palietė krizė. Daug žaidėjų išgąsdino ir Pinigų plovimo prevencijos įstatymo prievolė juos registruoti, – pasakoja „Nesės Group“, valdančios lošimo namus Klaipėdoje bei sostinėje, taip pat automatų salonus, vykdomoji direktorė Inga Česnakienė. – Daug problemų verslininkams sukėlė iki 2009 metų galiojęs reikalavimas mokėti azartinių lošimų mokestį avansu už 3 mėnesius. Kazino dar kaupia po 1 milijoną litų atsargų laimėjimams išmokėti. Tokių pinigų srautą užtikrinti sudėtinga. Pasiekėme, kad dabar avansu mokame tik už mėnesį.“
„Nesė Group“ kazino sostinėje turi 12 lošimo stalų ir 30 A kategorijos lošimo automatų, tad per mėnesį sumoka daugiau nei 1,23 milijono litų įrangos mokesčio.
Pasak I. Česnakienės, prognozuoti rinkos tendencijas sunku, tačiau verslininkus džiugina kritimą pakeitęs stabilumas.
„Sezoniškumo mūsų versle nėra, bet, Dievas žino, kaip čia bus. Per krizę uždarėme pramogų centrą Palangoje, mažinome įrenginių skaičių“, – pasakoja ji ir priduria, kad ALĮ, kurio per dešimtmetį pakeista beveik pusė, tobulinamas necivilizuotai, t. y. nesiekiant dialogo su verslo atstovais.
„Mūsų klausomasi tik iš mandagumo, nors esame praktikai. Nemanau, kad operatoriai stabdo ALĮ pakeitimų priėmimą. Mums jų reikia“, – teigia ji.
Keistas sportas
„Olympic Casino Lietuvos“ generalinis direktorius ir Lietuvos lošimo operatorių asociacijos prezidentas Saulius Petravičius teigia, kad šį verslą sunku valdyti, nes jis neprognozuojamas: „Darbo grupių ir pasiūlymų, kaip reguliuoti, buvo ne vienas. ALĮ, palyginti su ES šalimis, yra vienas griežčiausių. Sprendžiant šį klausimą mes nematome šviesos tunelio gale.“
Anot jo, krizė paneigė keletą vyravusių mitų: kad kazino negali bankrutuoti ir kad per krizę žmonės ieškos greitos finansinės naudos lošdami. Kaip ir kiti lošimo operatoriai, „Olympic Casino Lietuva“ turėjo uždaryti nuostolingai veikiančius salonus. S. Petravičius sako, kad ateitį vertina atsargiai, ir atsigavimo viltis sieja su per krizę išsaugotais specialistais.
„Būtina reglamentuoti elektroninius lošimus. Be to, nevienodos reguliavimo sąlygos iškreipia rinką, atsiranda neva sportinis pokeris ar lošimo aparatai kavinėse, kur neribojamas nei lošėjų amžius, nei mokami mokesčiai“, – teigia jis ir priduria, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kur pokerį leidžiama laikyti sporto šaka.
Lietuvos sportinio pokerio federacijos generalinis sekretorius Skirmantas Tamkevičius sako, kad sportinį pokerį lyginti su azartiniais lošimais ir taikyti jam tokius pat mokesčius būtų absurdiška, mat žaidėjai lošia ne iš pinigų.
„Nežinau, kodėl taip piktinamasi mūsų veikla. Manau, kad dėl mūsų rinkoje atsirado pusiausvyra. Gyvename iš narystės mokesčio, laimėtojams įteikiami rėmėjų prizai, tai nėra pinigai. Žodžiu, žaidžiame iš degtukų“, – sako jis ir priduria, kad Lietuvai finansinės naudos atneštų priimtas komercinio pokerio įstatymas, nes rengiant tarptautinius pokerio čempionatus į juos atvyktų turtingų šio žaidimo mėgėjų.
Mistiniai nelegalai
Paklausti apie nelegalius rinkos dalyvius, verslininkai teigia apie juos girdėję, bet nematę. VLPK pirmininkas R. Kvietkovskis tvirtina tokių faktų taip pat neturintis: „Pasakykite, kur – važiuosime su „Aro“ vyrais jų uždaryti. Iš verslininkų esu girdėjęs, kad jiems trukdo nelegalūs lošimo namai, bet kai prašau faktų, negaunu.“ Paklaustas, ar gali būti, kad nelegalūs lošimo namai – poklasinė legalių verslų veikla, R. Kvietkovskis sakė: „Čia jau kitas klausimas.“ Tad jei savaitraščio „Ekonomika.lt“ skaitytojai yra lankęsi nelegaliuose lošimo namuose, lauksime jūsų įspūdžių, kad galėtume jais pasidalyti.
Bendrosios lošimų pajamos, mln. litų
2008 m. 242,9
2009 m. 170,8
2010 m. 153,8
2011 m.* 128
Lošimų vietų skaičius
2008 m. Kazino 27, B kat. automatų salonai 113, lažybų punktai 126
2009 m. Kazino 18, B kat. automatų salonai 113, lažybų punktai 148
2010 m. Kazino 14, B kat. automatų salonai 101, lažybų punktai 179
2011 m.* Kazino 14 , B kat. automatų salonai 112 , lažybų punktai – 173
* - III ketvirčių duomenys
Šaltinis: Valstybinė lošimų priežiūros komisija
Faktai: Azartas
Šiuo metu azartinius lošimus Lietuvoje organizuoja 12 bendrovių.
VMI duomenimis, šiemet 40 gyventojų deklaravo 2010-aisiais iš azartinių laimėjimų gavę 1,8 mln. litų pajamų. Praėjusiais metais atitinkamai 73 gyventojai deklaravo 1,6 mln. litų, neskaičiuojant loterijų.
VLPK duomenimis, praėjusiais metais išmokėta 809 mln. litų laimėjimų, skaičiuojant lošimus ir lažybas, atitinkamai 2009 metais – 796 mln. litų.
