radovanas karadžičius

Jungtinių Tautų karo nusikaltimų teismas ketvirtadienį paskelbs nekantriai laukiamą nutartį byloje, kurioje buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius kaltinamas genocidu, susijusiu su kai kuriais didžiausiais žiaurumais Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius trečiadienį pareiškė karo nusikaltimų teismui buvusiai Jugoslavijai, jog buvo „tikras draugas“ vietos musulmonams, tapusiems vienų iš didžiausių žiaurumų Europoje po Antrojo pasaulinio karo aukomis. Dėstydamas argumentus savo baigiamojoje kalboje Hagoje veikiančiame Jungtinių Tautų (JT) tribunole, 69 metų R.Karadžičius, teisiamas dėl genocido ir karo nusikaltimų, sakė: „Buvau tikras musulmonų draugas.

Lygiai prieš penkerius metus, 2008 metų liepos 21 dieną, Belgrade buvo areštuotas buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius, kurio tarptautinis Hagos tribunolas ieškojo 13 metų. Kam dar tribunolas pateikė kaltinimus kariniais nusikaltimais buvusioje Jugoslavijoje – „Ъ-Online“ fotogalerijoje. Radovanas Karadžičius gimė 1945 metų birželio 19 dieną nedideliame Juodkalnijos kalnų kaimelyje Petnicoje.

Dėl karo nusikaltimų teisiamas buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius Hagos tribunole apkaltino Vokietijos vyriausybę, kad ši esą slepia dokumentus, įrodančius, kad Bosnijos karo metu NATO aljansas vykdė neteisėtą prekybą ginklais. Vokietijos dienraštis „Die Welt“ rašo, kad genocidu kaltinamas R. Kradžičius parašė laišką Olandijoje įsikūrusiai Vokietijos ambasadai ir paragino diplomatus dėti daugiau pastangų, kad minėtieji dokumentai būtų paviešinti.

Pranešama, kad buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius paprašė Hagos tribunolo teismo procese padaryti mėnesio pertrauką Motyvas- jam esą reikia laiko išstudijuoti Ratko Mladičiaus dienoraščius. Serbijos policijos pareigūnai iš R. Mladičiaus žmonos namų vasario pabaigoje konfiskavo 18 R. Mladičiaus dienoraščių, kuriuos jis rašė karo metu.

Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius privertė per Sarajevo apgultį nukentėjusį vyrą išsamiai papasakoti apie tą momentą, kai jis rado nužudytą savo žmoną. „Balkanų skerdiku“ vadinamas R. Karadžičius liepė liudininkui detaliai papasakoti, kokias žaizdas jis matė ant savo žmonos kūno. Bosnijos musulmonas Sulejmanas Crncalo verė, kai Hagos karo nusikaltimų tribunole liudijo apie tai, kaip jo žmona žuvo Bosnijos serbų pajėgoms apšaudant Sarajevo turgaus aikštę 1995 metų rugpjūtį.

Per Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunole vykusią akistatą su buvusiu Bosnijos serbų prezidentu Radovanu Karadžičiumi Bosnijos musulmonas papasakojo apie tai, kaip bosniakams buvo liepiama išsikasti sau patiems kapus, o po to serbų kovotojai šaltakraujiškai jiems perpjaudavo gerkles. Buvęs Bosnijos serbų lyderis R. Karadžičius yra kaltinamas genocidu, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmogiškumui.

Buvusio Bosnijos viceprezidento Ejupo Ganičiaus sulaikymas Londone ir Serbijos prašymas jį išduoti kaip tik sutampa su tuo laiku, kai buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius Hagos karo nusikaltimų tribunole pradėjo savo gynybą. Kai kurie ekspertai jau apkaltino Belgradą, kad E. Ganičiaus sulaikymo jis siekė tik norėdamas padėti genocidu kaltinamam R. Karadžičiui.

Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius Hagos karo nusikaltimų tribunole pareiškė, kad visos kalbos apie Bosnijos serbų įvykdytus žiaurius nusikaltimus 1992-1995 metais vykusio karo metu yra tiesiog mitai. R. Karadžičius teigia, kad Bosnijos serbų pajėgos nebuvo apsupusios Sarajevo miesto ir nelaikė apgultyje. Tiesa, faktai rodo, kad Bosnijos serbų kovotojai 44 mėnesius laikė apsupę Sarajevą ir per tą laiką nužudė 12 tūkst. žmonių.

„Balkanų skerdiku“ pramintas buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius pirmadienį Hagos tribunole pareiškė, kad Bosnijos serbų tikslas 1992-1995 metais vykusiame kare buvo „teisingas ir šventas“. R. Karadžičius pagaliau nutraukė teismo proceso boikotą. Bylos nagrinėjimas buvo atidėliojamas nuo lapkričio mėnesio, nes R. Karadžičius nuolatos teigdavo dar nespėjęs pasiruošti gynybai. Tačiau teisėjas atmetė paskutinį prašymą atidėti teismą.

Pranešama, kad buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius prašo Tarptautinio Hagos tribunolo vėl atidėti jo bylos svarstymą. Rašte tribunolui R. Karadžičius tikino, kad jam nebuvo suteiktos visos reikiamos sąlygos susipažinti su bylos medžiaga. Be to jis skundėsi prasta telefonų ir kompiuterinės technikos kokybe Jungtinių Tautų (JT) atstovybėje Hagoje. Kaip pasielgs Hagos tribunolas dar nėra aišku.

Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius antradienį pagaliau pasirodė JT Karo nusikaltimų tribunole, tačiau savo pirmąjį pasirodymą išnaudojo pašiepdamas teisėjus ir kaulydamas daugiau laiko susipažinti su bylos medžiaga. R. Kradžičius boikotavo pirmąsias savo bylos nagrinėjimo dienas. Antradienį tribunole „Balkanų skerdiku“ pramintas politikas pasirodė tik siekdamas gauti papildomus 9 mėnesius susipažinimui su bylos medžiaga.

Buvęs Bosnijos serbų respublikos prezidentas Radovanas Karadžičius apgailestavo, kad dalis Bosnijos musulmonų sugebėjo „išsisukti“ nuo Srebrenicos žudynių, pirmadienį pareiškė Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai prokuroras, palaikantis kaltinimą. Buvęs Bosnijos serbų lyderis pirmadienį boikotavo tribunolo posėdį, tačiau pažadėjo pasirodyti teisme antradienį, kai bus ieškoma būdų, kaip rasti išeitį iš susidariusios aklavietės.

Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius antradienį žada pasirodyti Tarptautiniame baudžiamajame tribunole buvusiai Jugoslavijai. Specialiame posėdyje bus bandoma rasti išeitį iš aklavietės, kurioje atsidūrė byla, kai R. Karadžičius pareiškė boikotuosiantis jos nagrinėjimo pradžią. R. Karadžičius neigia visus jam inkriminuojamus kaltinimus ir reikalauja, kad tribunolas jam suteiktų dar 9 mėnesius pasirengti bylos nagrinėjimui.

Hagoje įsikūrusiame Baudžiamajame tribunole buvusiai Jugoslavijai buvo pateikti įrašytų telefoninių pokalbių įrodymai, kuriuose buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius su įsiūčiu aiškina nušluosiantis musulmonus nuo žemės paviršiaus. Per vieną telefoninį pokalbį R. Karadžičius grasino paversti Bosnijos ir Hercegovinos sostinę Sarajevą žudynių lauku. „Jie išnyks. Sarajevas bus juoduoju katilu, kuriame mirs 300 tūkst. musulmonų. Jiems negerai su galva. Tai aišku kiekvienam.

Buvusi Bosnijos serbų lyderė Biljana Plavsič, atlikusi du trečdalius jai skirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės, antradienį buvo paleista iš Švedijos kalėjimo. Švedijos pareigūnai teigia, kad dėl karo nusikaltimų nuteista politikė nedelsiant paliko šalį. 79 metų. B. Plavsič kadaise buvo vadinama 1992-1995 metais vykusio Bosnijos karo „geležine ledi“. Jos išankstinis paleidimas į laisvę sukėlė didelį nepasitenkinimą Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje Sarajeve.

Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius, kuriam pateikta 11 kaltinimų, susijusių su genocidu, nusikaltimais žmogiškumui ir karo nusikaltimais, nepasirodė savo bylos nagrinėjime, skelbia BBC. Teisėjas priėmė sprendimą bylos nagrinėjimo pradžią nukelti į antradienį. Teisėjas taip pat pareikalavo, kad R. Karadžičius, kuris neigia visus kaltinimus ir aiškina dar nespėjęs pasiruošti teismui, dalyvautų kitame posėdyje ir nevilkintų bylos nagrinėjimo.

Hagoje įsikūręs karo nusikaltimų tribunolas buvusiai Jugoslavijai nusprendė anksčiau laiko iš kalėjimo paleisti buvusią Bosnijos serbų respublikos prezidentę Biljaną Plavšič. Kalėjime ji jau atliko du trečdalius jai skirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės. B. Plavšič už bosniakų persekiojimą buvo nuteista 2003 metų vasarį ir bausmę atlikinėjo viename Švedijos kalėjimų. Remiantis šios šalies įstatymais, du trečdalius bausmės atlikęs asmuo gali prašytis anksčiau laiko paleidžiamas į laisvę.

Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius vėl atsisakė pateikti parodymus Jungtinių Tautų Hagos tribunole, kur jis kaltinamas karo nusikaltimais, rašo BBC. Perrašytame kaltinamajame akte yra 11 kaltinimų. Dveji – už genocidą, devyni – už karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmonijai. R. Karadžičiaus atsisakymas kalbėti paskatino teisėjus pateikti jo vardu automatinį nekaltumo pareiškimą.

JAV istorikas Charlesas Ingrao teigia, kad Pentagonas nelaikė nuo Hagos tribunolo besislapstančių Serbijos karo nusikaltėlių sulaikymo savo pagrindiniu prioritetu. Istorikas užbaigė ataskaitą, kurią 5 metus rengė 300 istorikų, sociologų ir teisės ekspertų ir buvusios Jugoslavijos ir likusio pasaulio. Ataskaitoje esą teigiama, kad Amerikos kariuomenė darė viską, kad tik užtikrintų, jog pagrindiniai karo Bosnijoje nusikaltėliai Radovanas Karadžičius ir Ratko Mladičius nebūtų suimti.

Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ - Kosovo nepriklausomybės metinės: nors ir nemažai pasiekė, ši šalis turės dar daug nuveikti, kad įtvirtintų savo nepriklausomybę. Nuveikta nemažai darbų Kosovo nepriklausomybės išvakarėse šalies ministras pirmininkas Hashimas Thaci nuvyko į Slovio kaimą, esantį netoli sostinės Prištinos. Ten jis aplankė mergaitę, vardu Pavaresia. Mažylės vardas albanų kalba reiškia nepriklausomybę. Mergaitė kaip ir nepriklausoma Kosovo valstybė gimė pernai vasario 17 dieną.

Vakarų žvalgybos agentūros prisidėjo prie Serbijos karo nusikaltėlio Ratko Mladičiaus paieškos ir nusiuntė savo pareigūnus į Belgradą. Serbijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad Vakarų žvalgybininkai dirbs kartu su kolegomis iš Serbijos. Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius teigia, kad po to, kai vasarą buvo suimtas buvęs Bosnijos serbų prezidentas Radovanas Karadžičius, R. Mladičiaus paieška suintensyvėjo, o jai iš Belgrado vadovauja tarptautinė žvalgybininkų komanda.

2008-iesiems su kiekviena sekunde sparčiai artėjant į pabaigą, verta dar kartą peržvelgti, kas įdomaus ir reikšmingo per šiuos metus įvyko visame pasaulyje. Tai verta daryti ne tik dėl to, kad dalis šiuos metus sudrebinusių įvykių atguls į istorijos knygas, tačiau dar ir dėl to, kad nemaža dalis šiemet prasidėjusių įvykių lems tai, kaip mes gyvensime kitąmet. Laisvosios Europos radijas išrinko 10 pačių įsimintiniausių šių metų įvykių.

Metų įvykis - Pasaulio finansų krizė Žodžių junginio „pasaulio finansų krizė“ šiais metais netarė turbūt tik tinginiai. Kartu kasdieniame paprastų žmonių žodyne atsirado toks dažniausiai ekonomistų ir politikų vartojamas terminas kaip „recesija“, žmones pradėjo kamuoti baimė dėl savo ir savo artimųjų ateities.

Buvęs Bosnijos serbų prezidentas Radovanas Karadžičius negali tikėtis gauti imunitetą remiantis Bosnijos taikos susitarimu, pagal kurį, pačio R. Karadžičiaus teigimu, JAV jam pažadėjo visišką neliečiamumą. Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunolo buvusiai Jugoslavijai teisėjai teigė, kad net tokiu atveju, jei ir bus įrodyta, kad JAV taikos pasiuntinys Richardas Holbroookeas iš tiesų ir siūlė neliečiamybę R. Karadžičiui mainais už pasitraukimą iš valdžios, šis ja pasinaudoti tikrai negalės.

Buvusį Bosnijos serbų kariuomenės vadą Ratko Mladičių medžiojančios Serbijos specialiosios tarnybos vykdė kratas šalies vakaruose esančioje gamykloje, skelbia BBC. Pranešama, kad apieškoti gamyklą nurodė Serbijos kariniai prokurorai. Specialiosios tarnybos kratą vykdė apsiginklavusios automatiniais ginklais. R. Mladičiui yra pateikti kaltinimai genocido vykdymu. Jis yra pagrindinis karo nusikaltėlių medžiotojų taikinys, vis dar išvengęs teisingumo dėl Bosnijos karo metu įvykdytų nusikaltimų.

Genocidu, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmogiškumui kaltinamas buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius ragina Hagos tribunolą išslaptinti jo susitarimą su JAV diplomatu Richardu Holbrooke‘u. R. Karadžičius teigia, kad šis dokumentas padėtų paneigti visus jam inkriminuojamus kaltinimus. Jo teigimu, susitarimas su tuo metu JAV atstovu Balkanuose dirbusiu R. Holbrooke‘u buvo sudarytas rašytine forma 1996 metų liepos 18 arba 19 dieną.

Buvęs Bosnijos serbų respublikos prezidentas Radovanas Karadžičius atsisakė atsakyti į Hagos tribunolo teisėjo klausimą, ar jis žinojo apie Bosnijos teritorijoje 1992-1995 metais vykdytus musulmonų ir kroatų etninius valymus. R. Karadžičius buvo apklaustas kaip liudininkas buvusio artimo savo bendražygio Momčilos Kraišniko byloje. Pastarasis 2006 metais už etninius valymus buvo nuteistas 27 metams kalėjimo, o dabar bando apskųsti tokį nuosprendį.

Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius trečiadienį dar kartą pasirodys Hagos tribunole, kad išgirstų sprendimą dėl savo bylos nagrinėjimo pradžios, skelbia BBC. R. Karadžičiui inkriminuojami 11 kaltinimų, padarytų Bosnijos pilietinio karo metu praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje. R. Karadžičius savo kaltės nepripažįsta ir teigia nesitikintis sulaukti sąžiningo teismo.

Jis plepa visur su visais ir apie viską. Todėl būkite budrūs, nes Arnoldas Lukošius visada ieško „aukos” paplepėjimui. Vienas iš “Foje” įkūrėjų bene daugiausia visuomenės simpatijų sulaukė po sėkmingo “LT United” pasirodymo Atėnuose.

Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius pareiškė, kad Hagos tribunole jam iškelta byla turi būti nutraukta. Esą bylos tęsti negalima, nes nuo jos pradžios nuolat buvo pažeidinėjamos kaltinamojo teisės. Pats R. Karadžičius teigia, kad nekaltumo prezumpcijos principas nagrinėjant jo bylą buvo paverstas tiesiog juoku. Priminsime, kad buvęs Bosnijos serbų lyderis yra kaltinamas karo nusikaltimais bei nusikaltimais žmogiškumui, vykdytais Bosnijos karo metu.

Lygiai prieš keturiasdešimt metų, naktį iš 1968 metų rugpjūčio 20-osios į 21-ąją Sovietų Sąjungos kariuomenė kartu su savo Varšuvos pakto sąjungininkėmis Lenkija, Bulgarija, Vengrija ir Rytų Vokietija įsiveržė į Čekoslovakiją. Gilias reformas šalies kompartijoje ir informacijos sferoje pradėjęs ano meto Čekoslovakijos kompartijos sekretorius Aleksandras Dubčekas buvo iškviestas pasiaiškinti į Maskvą ir suimtas, o po to iškart įvyko sovietų ir jų satelitų invazija į Čekoslovakiją.

Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius kreipėsi į Jungtinių Tautų karo tribunolą prašydamas pakeisti teisėją, kuris yra atsakingas už parengiamąją jo teismo stadiją, praneša BBC. Hagos tribunolui adresuotame laiške R. Karadžičius rašo, kad teisėjas Alfonsas Orie turi „asmeninių“ interesų, kad jis būtų nuteistas. Anot R. Karadžičiaus, olandas teisėjas sieks nuteisti buvusį Bosnijos serbų lyderį, kad sustiprintų savo ankstesnes bylas prieš Bosnijos serbus.

Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius jau suimtas ir perduotas Hagos tribunolui, kur bus teisiamas dėl karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmogiškumui. Kol laukiama R. Karadžičiaus teismo, žurnalas „Foreign Policy“ nusprendė apžvelgti, kuriems karo nusikaltėliams vis dar pavyksta išvengti teisingumo gniaužtų.

Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius pareiškė, jog žiniasklaidos vykdoma raganų medžioklė reiškia, jog Hagos karo nusikaltimų tribunole sąžiningo teismo jis gali nė nesitikėti, skelbia BBC. R. Karadžičius teigia, kad spauda jį jau pakrikštijo karo nusikaltėliu, todėl bet koks kitas tribunolo sprendimas yra neįmanomas.

Serbijos turizmo agentūra „Vekol Tours“ kviečia savo klientus į naują ekskursiją. Ekskursijos maršrutas driekiasi vietomis, kuriose mėgo lankytis šiuo metu Hagos karo nusikaltimų tribunole teisiamas buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius. Ekskursijai suteiktas pavadinimas „Radovano pop menas“. Turistai, užsisakę ekskursiją, lankysis R. Karadžičiaus bute, jo pamėgtame bare bei kitose vietose, kuriose itin mėgo lankytis buvęs Bosnijos serbų lyderis.

Buvęs Bosnijos serbų respublikos prezidentas Radovanas Karadžičius pirmą kartą stojo prieš JT karo nusikaltimų tribunolą, kad išklausytų jam pateiktus kaltinimus, skelbia BBC. R. Karadžičiui inkriminuojami 11 kaltinimų, susijusių su pirmojoje dešimtojo dešimtmečio pusėje vykusiu kariniu konfliktu Bosnijoje. Tiesa, konkretūs kaltinimai bus pateikti tik tribunolo posėdžio metu. R. Karadžičius, kaip ir tikėtasi, nusprendė kol kas versti be advokatų pagalbos.

Internete sufabrikuota svetainė pasakoja apie alternatyvios medicinos guru Dragano Dabičiaus gyvenimą. Būtent prisidengdamas šiuo vardu, nuo teisėsaugos slapstėsi buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius. Tiesa, nesunku suprasti, kad svetainė dragandabic.com buvo sukurta jau po to, kai pats R. Karadžičius atsidūrė už grotų. R. Karadžičiui sėdint už grotų, ta svetainė dar ir buvo papildyta.

Olandijos valstybei Tarptautinio baudžiamojo tribunolo Buvusiai Jugoslavijai veikla yra itin svarbi, nes ji padeda palengvinti kaltės jausmą, kurį olandai išgyvena dėl Srebrenicos genocido, teigia vienas olandų analitikas. Kaip teigia Clingendaelio instituto mokslininkė Bibi van Ginkel, Olandijos Vyriausybė bei visuomenė itin akylai seks Hagoje vyksiantį Radovano Karadžičiaus teismą.

Buvęs Bosnijos serbų respublikos lyderis Radovanas Karadžičius prieš Hagos tribunolą stos jau liepos 31 dieną, skelbia „Lenta.ru“. Pirmasis posėdis, kaip pranešama, įvyks ketvirtadienį vakare ir jame R. Karadžičius bus supažindintas su jam inkriminuojamais kaltinimais. R. Karadžičiui šiuo metu inkriminuojami 11 kaltinimų genocidu, karo nusikaltimais, nusikaltimais žmogiškumui bei kitais nusižengimais tarptautinėms normoms.

Daugiau nei 12 metų nuo teisėsaugos slapstęsis buvęs Bosnijos serbų respublikos prezidentas Radovanas Karadžičius nevengdavo viešumos. Karo nusikaltimais kaltinamas vyras, prisidengęs Dragano Dabičiaus vardu, mėgdavo lankytis ir vakarėliuose. Štai vienoje vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip R. Karadžičius atvyksta į vieną vakarėlį.

Karo teisės standartai labai savotiški - jie galioja tik visiškai sunaikintoms valstybėms (Vokietijai, Japonijai) arba toms, kurios mažos ir silpnos (Serbija, Kroatija, Lietuva). Praėjusią savaitę pasaulį apskriejo labai netikėta naujiena - Serbijoje sulaikytas bene garsiausias karo nusikaltimais kaltinamas asmuo Radovanas Karadžičius. Tiek jo 12 metų trukęs slapstymasis, tiek sulaikymo aplinkybės verti pelningo Holivudo trilerio.

Etniniai valymai Balkanuose – juodžiausi naujųjų laikų istorijos puslapiai. Tai, kad kažkas panašaus galėjo vykti pačioje XX amžiaus pabaigoje ir ne kur kitur, o Europoje, sunkiai suvokiama, bet tai yra slogus faktas. Hagoje ne pirmus metus veikia tarptautinis tribunolas, vertinantis karo nusikaltimus buvusioje Jugoslavijoje. Praeitą savaitę įsižiebė viltis, jog į jo rankas pagaliau pateks buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius, kuris po 11 metų slapstimosi buvo suimtas Belgrade.

Terminas, per kurį buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius gali apeliuoti prieš išdavimą Hagos tribunolui, pasibaigė. Teigiama, kad Bosnijos serbų karo nusikaltėlio advokatė pateikė apeliaciją penktadienį pora minučių prieš 20.00 val. vietos laiku nežinomoje vietoje Serbijoje, siekdama uždelsti ekstradicijos procesą. 20.00 valandą baigėsi apeliacijos pateikimo terminas.

Vienas labiausiai ieškotų karo nusikaltėlių Radovanas Karadžičius buvo suimtas pirmadienį, tačiau premijos, kuri yra skirta už informaciją, padėsiančią sulaikyti šį asmenį, kol kas dar neatsiėmė niekas. JAV ambasada Belgrade už informaciją, kuri padėtų sučiupti R. Karadžičių, buvo pažadėjusi 5 mln. dolerių. Tačiau pinigai kol lieka neatsiimti. Buvo pasklidę gandų, kad R. Karadžičių galėjo įduoti jo buvę bendras ir taipogi už karo nusikaltimus ieškomas Ratko Mladičius.

Genocidu kaltinamas buvęs Bosnijos serbų respublikos lyderis Radovanas Karadžičius veikiausiai praras ne tik laisvę, bet ir visą savo turtą. R. Karadžičiaus turtas, kaip skelbia „One News“, bus konfiskuotas tam, kad būtų išmokėtos kompensacijos aukoms, o be to, būtų atlyginta už paties R. Karadžičiaus nusikaltimus pasisavinant pinigus.

Pirmadienį suimtas karo nusikaltimai įtariamas buvęs Bosnijos serbų respublikos lyderis Radovanas Karadžičius atsisako kalėjimo maisto ir valgo vien riešutus bei geria šaltinio vandenį. Kaip teigia R. Karadžičiaus šeima, jis taip daro dėl to, kad tiki, jog tokia dieta padės jam sulaukti 120 metų amžiaus. R. Karadžičiaus brolis Luka teigia, kad karo nusikaltimais įtariamas jo brolis vadovaujasi griežtu ortodoksišku mokymu bei Naujojo amžiaus idėjomis.

Vienas Austrijos laikraštis pareiškė, kad karo nusikaltimais kaltinamas buvęs Bosnijos serbų respublikos prezidentas Radovanas Karadžičius 2006 metais lankėsi Vienoje. Dienraštis „Kurier“ cituoja vieną porą, kuri teigia, kad R. Karadžičius Austrijos sostinėje, prisistatinėdamas netradicinės medicinos atstovu, lankė ten gyvenančias serbų šeimas. Teigiama, kad tuomet R. Karadžičius prisistatinėjo Peros vardu.

Radovanas Karadžičius teigia buvęs užtikrintas, kad niekada nebus sučiuptas. Be to, karo nusikaltimais įtariamas buvęs Bosnijos serbų respublikos lyderis teigia netikįs, jog jį teisėsaugai galėjo išduoti informatorius, skelbia „The Guardian“. Dabar Serbijos valdžia siekia suimti asmenis, kurie R. Karadžičiui parūpino suklastotus dokumentus.