Olandijos valstybei Tarptautinio baudžiamojo tribunolo Buvusiai Jugoslavijai veikla yra itin svarbi, nes ji padeda palengvinti kaltės jausmą, kurį olandai išgyvena dėl Srebrenicos genocido, teigia vienas olandų analitikas.
Kaip teigia Clingendaelio instituto mokslininkė Bibi van Ginkel, Olandijos Vyriausybė bei visuomenė itin akylai seks Hagoje vyksiantį Radovano Karadžičiaus teismą. Nuo pat to laiko, kai Jungtinės Tautos įkūrė karo nusikaltimų tribunolą, Olandijos Vyriausybė laukė, kad prieš jį stotų Srebrenicos žudynėmis kaltinami buvęs Bosnijos serbų respublikos prezidentas Radovanas Karadžičius bei armijos vadas generolas Ratko Mladičius.
Srebrenicą, kuri buvo paskelbta JT saugumo zona, 1995 metais prižiūrėjo būtent Olandijos taikdariai, kurie nepadarė nieko, kad užkirstų kelią nekaltų bosniakų civilių žudynėms.
Analitikė mano, kad tribunolas mėgins paspartinti R. Karadžičiaus teismo procesą, tačiau vargu ar jis baigsis iki 2010 metų, kai tribunolas turi baigti savo veiklą. B. van Ginkel teigimu, kiek užtruks procesas, priklauso nuo tribunolo pasirinktos strategijos. Visų pirma tribunolas gali vadovautis pragmatiniu požiūriu ir nagrinėti tik tuos kaltinimus, kurie yra lengvai įrodomi ir kurių pakanka tam, kad R. Karadžičius ilgam sėstų už grotų. Jei būtų pasirinktas antrasis scenarijus, būtų nagrinėjamos ir Srebrenicos genocido bei Sarajevo apsupties bylos. Tuomet procesas užsitęstų ir patrauktų didelį politikų bei visuomenės dėmesį.
Be to, B. van Ginkel teigia, kad Europos šalys, o labiausiai Olandija, ir toliau spaus Serbiją suimti dar laisvėje likusius du pagrindinius įtariamuosius – R. Mladičių bei Goraną Hadžičių. Šių asmenų areštas padėtų Serbijai siekti narystės ES.
