Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius, kuriam pateikta 11 kaltinimų, susijusių su genocidu, nusikaltimais žmogiškumui ir karo nusikaltimais, nepasirodė savo bylos nagrinėjime, skelbia BBC. Teisėjas priėmė sprendimą bylos nagrinėjimo pradžią nukelti į antradienį.
Teisėjas taip pat pareikalavo, kad R. Karadžičius, kuris neigia visus kaltinimus ir aiškina dar nespėjęs pasiruošti teismui, dalyvautų kitame posėdyje ir nevilkintų bylos nagrinėjimo.
64 metų R. Karadžičius, kuris nuo teisingumo slapstėsi 13 metų, buvo sulaikytas praėjusiais metais Serbijoje ir nedelsiant perduotas Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui buvusiai Jugoslavijai.
Liepą teismas atmetė R. Karadžičiaus reikalavimą, kad visi jam inkriminuojami kaltinimai būtų panaikinti atsižvelgiant į tai, kad JAV derybininkas Richardas Holbrooke‘as jam mainais už pasitraukimą iš viešojo gyvenimo Bosnijos karo pabaigoje esą siūlė teisinį imunitetą.
Kol kas taip ir lieka neaišku, kaip elgsis teismas, jei R. Karadžičius ir toliau boikotuos bylos nagrinėjimą. Buvusiam Bosnijos serbų lyderiui atstovaujantis teisininkas Peteris Robinsonas teigia, kad jo klientas bylos nagrinėjimą boikotuos tol, kol nebus pasirengęs atremti jam mestus kaltinimus. R. Karadžičius teigia siekiantis teisme įrodyti savo nekaltumą.
Visi jam inkriminuojami kaltinimai įvykdyti 1992-1995 metais vykusio Bosnijos karo metu. Jei bus pripažintas kaltu, R. Karadžičiui gresia įkalinimo iki gyvos galvos bausmė. Bylos nagrinėjimą viliamasi užbaigti iki 2012 metų.
Radovanas Karadžičius kaltinamas genocido vykdymu, karo nusikaltimais, nusikaltimais žmogiškumui ir kitais žiaurumais. Be to, jis kaltinamas maždaug 12 tūkst. civilių nužudymu per Sarajevo apsiaustį, žudynių organizavimu, kurių metu Srebrenicoje buvo nužudyta mažiausiai 7,5 tūkst. musulmonų. Jam inkriminuojami ir kaltinimai dėl pasikėsinimų į Bosnijos musulmonus ir Kroatijos politinius lyderius bei intelektualus. Galiausiai R. Karadžičius yra kaltinamas neteisėtu civilių deportavimu, remiantis jų etniškumu ir religija, namų, religinių pastatų naikinimu.
Kraupi istorija
1991 m. spalio 15 d. Bosnijos musulmonai bei kroatai parlamente nubalsavo už šalies nepriklausomybę nuo Jugoslavijos.
Protestuodami prieš tokį žingsnį, Bosnijos serbų parlamentarai paliko posėdžių salę. 1991 m. spalio 24 d. buvo sukurtas aukščiausias Bosnijos serbų atstovaujamasis organas – Bosnijos serbų asamblėja. 1992 m. sausio 9 d. ji paskelbė „Bosnijos ir Hercegovinos serbų respublikos“, vėliau žinomos Respublikos Srpskos pavadinimu, sukūrimą.
1992 m. vasario 28 d. Bosnijos ir Hercegovinos serbų respublikos konstitucijos 2 straipsnis paskelbė: „Respublikos teritorija susideda iš serbų autonominių regionų, municipalitetų ir kitų serbų etninių vienetų, įskaitant ir regionus, kuriuose Antrojo pasaulinio karo metais buvo įvykdytas genocidas prieš serbus.“ Buvo paskelbta, kad Bosnijos serbų respublika lieka Jugoslavijos federacijos dalimi.
R. Karadžičius visuose šiuose įvykiuose buvo svarbiausias asmuo. Jis buvo vienas pagrindinių Serbų demokratų partijos kūrėjų. Nuo partijos sukūrimo iki atsistatydinimo 1996 m. liepos 19 d. jis buvo partijos prezidentas. 1992 m. kovo 27 d. R. Karadžičius tapo Bosnijos serbų Nacionalinės saugumo tarybos vadovu. 1992 m. gegužės 12 d. tapo Bosnijos serbų respublikos trijų narių prezidiumo nariu. Tą pačią dieną išrinktas prezidiumo vadovu. Nuo 1992 m. gruodžio 17 d. iki atsistatydinimo 1996 m. jis buvo vienintelis Srpskos respublikos prezidentas, o nuo 1992 m. gruodžio 20 d. ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadovas.
Kaip žinoma, R. Karadžičius buvo aklai įtikėjęs S. Miloševičiaus skleidžiama propaganda apie „Didžiosios Serbijos“ sukūrimą. S. Miloševičiaus karštu įsitikinimu, Serbija turi būti ten, kur gyvena bent vienas serbas. Tokių minčių laikėsi ir R. Karadžičius.
Siekdamas savo tikslų jis vykdė etninį valymą: ne serbų kilmės žmonėms sukūrė nepakeliamas sąlygas gyventi, persekiojo ir terorizavo gyventojus taip prievarta skatindamas juos išvykti. Nenorintieji išvykti buvo deportuojami arba likviduojami.
Naudodami smurtą Bosnijos serbai užgrobė didelę dalį Rytų Bosnijos teritorijos, kur vykdė etninį valymą.
Tačiau kraupiausias įvykis nutiko 1995 m. kovo 8 d., kai R. Karadžičius, būdamas vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu, įsakė savo kariams atakuoti Jungtinių Tautų saugumo zonoje esančią Srebrenicos pabėgėlių stovyklą.
Vykdydami nurodymus, liepos 6 d. Bosnijos serbų kariai artilerijos sviediniais apšaudė Srebrenicą ir atakavo saugumo zonoje įsikūrusius JTO stebėjimo postus.
Antpuolis tęsėsi iki liepos 11 d., kai keli jungtiniai Bosnijos serbų daliniai įžengė į Srebrenicą. Liepos 12 d. Bosnijos serbai atskyrė vyrus ir berniukus nuo moterų ir vaikų ir įkalino juos Potocaryje. Vaikai ir moterys vėliau buvo deportuoti už Srebrenicos. Vyrai ir berniukai, kurių buvo apie 8000, buvo organizuotai nužudyti.
Tarptautinis teisingumo teismas pripažino, kad Srebrenicos skerdynės yra genocido aktas.
Buvęs Bosnijos serbų lyderis taip pat yra kaltinamas Sarajevo turgaus aikštės apšaudymais 1995 m., per kuriuos žuvo šimtai žmonių bei 284 įkaitais paimtų Jungtinių Tautų karių kaip „gyvųjų skydų“ panaudojimu.
