putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas pirmadienį telefonu aptarė įtampą dėl Ukrainos ir susirūpinimą dėl saugumo Europoje, pranešė Kremlius. „Lyderiai išsakė savo požiūrį į situaciją dėl Ukrainos, taip pat klausimus, susijusius su ilgalaikių ir teisiškai privalomų saugumo garantijų suteikimu Rusijai“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Jungtinės Valstijos pasiruošusios įvesti sankcijų Rusijos prezidento Vladimiro Putino „vidiniam ratui“, jeigu Maskva užpultų kaimyninę Ukrainą, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai. „Mūsų įvardyti asmenys priklauso Kremliaus vidiniam ratui arba yra netoli jo ir atlieka vaidmenį vyriausybei priimant sprendimus“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki. „Parengėme specifinius sankcijų paketus tie Rusijos elito atstovams, tiek jų šeimų nariams“, – pridūrė ji.

Rusijoje įkalinto Aleksejaus Navalno komanda publikavo tyrimą, skirtą numanomam V. Putino dvarui. Pirmą sykį žmonės gali išvysti šimtus prabangių rūmų Juodosios jūros pakrantėje nuotraukų. Prieš metus pasirodžiusiame pirminiame tyrime patalpų interjeras buvo sumodeliuotas kompiuterio pagalba, remiantis brėžiniais ir baldų užsakymo katalogais. Naujajame filme jau pabrėžiama, kad daugeliu atvejų tos nuotraukos atitiko realybę.

Kol pasaulis kalba apie galimą Rusijos invaziją į Ukrainą, Kremlius ir toliau siekia demonstruoti savo minkštąją galią Lietuvoje. Prorusiški atlikėjai vienas po kito planuoja pasirodymus šalyje. Tarp jų – ir Vladimirą Putiną šlovinantis baleto šokėjas Sergejus Poluninas. Nacionalinio saugumo ekspertai ragina jo neįsileisti, teigdami, kad tokiam „Putiną aptarnaujančiam personalui“ Lietuvoje – ne vieta.

Rusijoje penktadienį buvo užfiksuotas rekordinis, beveik 100 tūkst. naujų COVID-19 atvejų skaičius. Prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pripažino, kad Kremliuje „daug liaudies serga“ ir dirba iš namų, o antivakseriai tampa atstumtaisiais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo kolegai prancūzui Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Vakarų šalys ignoruoja Maskvos susirūpinimą dėl NATO plėtros, pranešė Kremlius. „JAV ir NATO atsakymuose neatsižvelgiama į pagrindinius Rusijos nuogąstavimus – be kita ko, susijusius su NATO plėtros užkardymu ir atsisakymu dislokuoti smogiamąsias ginkluotės sistemas prie Rusijos sienų“, – sakė V. Putinas E. Macronui, remiantis Kremliaus paskelbtu pranešimu apie jųdviejų pokalbį telefonu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gavo JAV ir NATO atsakymą į anksčiau Maskvos pateiktus reikalavimus suteikti saugumo garantijų, bet šiam dokumentui išnagrinėti reikės laiko, ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Visi šie popieriai – [jau] pas prezidentą. Aišku, reikės kažkiek laiko jiems išanalizuoti. Neskubėsime skelbti kokių nors išvadų“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.

  Lietuvai būtina ruoštis visiems galimiems scenarijams dėl Rusijos telkiamos kariuomenės greta Ukrainos ir Baltarusijoje, bet atsakyti, ar bus karas gali tik Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Pagrindinė, bent jau Vyriausybės, būsena – kad reikia tikėtis visko ir būti pasiruošus bet kam. Žmonės dažnai klausia: ar bus karas? Manau, kad vienintelis žmogus, kuris gali atsakyti į klausimą, ar bus karas, yra Vladimiras Putinas.

Jungtinės Valstijos mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tebėra pasiruošęs panaudoti jėgą prieš Ukrainą iki vasario vidurio, nepaisant spaudimo kampanijos jį sustabdyti, trečiadienį pareiškė viena aukšto rango diplomatė. „Nežinau, ar jis priėmė galutinį sprendimą, bet tikrai matome visus požymius, kad jis ketina panaudoti karinę jėgą kažkuriuo metu – galbūt (nuo) dabar iki vasario vidurio“, – viename forume sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.

Rusija garsiai mojuoja ginklais Ukrainos pašonėje ir tyliai rezga galimą sąmokslą Kijevo centre. Britų žvalgyba išsiaiškino, kad rusai aktyviai veikia ne tik Ukrainos rytuose, bet ir jos centre, kur galimai ruošiasi pakeisti valdžią prezidento rūmuose. Tiesa, kaip tai bus daroma – nėra aišku, nes, pasak politikos apžvalgininkų, paviešinus penkis perversmų scenarijus Rusija gali turėti dar dvidešimt.

Jeigu Rusija nenori pasirodyti silpna, o taip atrodyti ji nemėgsta, iš šios situacijos be karinių veiksmų išeiti sudėtinga, teigė diplomatas Linas Linkevičius. Dabartinė susiklosčiusi situacija, Rusijos reikalavimai ir agresija kelia pavojų ne tik Baltijos šalims, bet ir visai Europos saugumo sistemai, TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo diplomatas. Rusija permeta labai dideles pajėgas ne tik prie sienos su Ukraina, bet ir į mūsų kaimyninę Baltarusiją.

JAV prezidentui siūloma dislokuoti papildomus karinius dalinius ir karinės technikos Rytų Europoje ir Baltijos šalyse, skelbia „New York Times“. Pažymima, kad tai būtų esminis pokytis nuo jo santūrios pozicijos Ukrainos atžvilgiu ir Rusijos atgrasymo nuo tolimesnių agresyvių veiksmų siekio demonstravimas, neturintis precedento kelis dešimtmečius. Toks žingsnis būtų ženklių pokyčių Joe Bideno administracijos politikoje krizės Rytų Europoje atžvilgiu demonstravimas.

Nuo tada, kai prieš daugiau nei 20 metų į valdžią atėjo Vladimiras Putinas, atsikvėpti jam niekad neleido politinės suirutės posovietinėse šalyse. Sukilimai kilo Gruzijoje, Ukrainoje ir Armėnijoje. Visai neseniai, 2020 metų rugpjūtį, atėjo eilė Baltarusijai. Vis dėlto nedaugelis Kremliaus strategų būtų numatę, kad kitas bus Kazachstanas, rašo politico.eu. Tris dešimtmečius valdant Nursultanui Nazarbajevui, Vidurinės Azijos respublika stabilumą pavertė savo prekės ženklu.

Turbūt nemažai rusų mano, kad Vladimiras Putinas yra teisus dėl Ukrainos ir NATO, tačiau lieka neaišku, ar jie nori kariauti. Maskvos centre, už Kremliaus sienų, rusai vis dar gyvena savo ilgų žiemos švenčių nuotaikomis. Akmenimis grįsta Raudonosios aikštės erdvė virto šventiniu festivaliu, perpildytu linksmybių. Yra čiuožykla ir karnavaliniai pasivažinėjimai. Pro minią vingiuoja eilės prie karšto vyno ir saldžių spurgų.

Kremliaus ultimatyvūs reikalavimai NATO „grįžti prie 1997-ųjų ribų“ kol kas sulaukia Vakarų šalių diplomatų griežtai neigiamos reakcijos, o aljanso kuluaruose juokiamasi iš tokių Rusijos pareiškimų. Ekspertai tuo metu pažymi, kad tokie neįgyvendinami reikalavimai tėra bandymas pagerinti derybinę poziciją, o vienintelis Rusijos turimas argumentas – bauginimas karu. „Rusija nenurims“, – įsitikinęs šios šalies vienas iš opozicijos atstovų, publicistas Sergejus Piontkovskis.

Rusija prie Ukrainos sienos telkia vis daugiau karių ir ginkluotės – tai išduoda ir iš palydovų darytos nuotraukos. O apie tai, kad Ukrainos laukia įsiveržimas kalba ir Amerikos prezidentas. Jis, beje, sukėlė diskusijų audrą, kai leptelėjo, kad nedidelio masto kariniai veiksmai sulauks ir gerokai mažesnio NATO atsako. Į Baltarusiją siunčiamos vis didesnės Rusijos karių pajėgos. Juos Lukašenkos pakalikai sutinka svetingai – su duona ir druska.

Rusija ir Vakarų šalys toliau aktyviai kovoja informaciniame lauke dėl įtakos Ukrainoje. JAV, Didžioji Britanija ir Kanada savo palaikymą Kijevui demonstruoja ne tik perspėjant Kremlių dėl galimų sankcijų, bet ir siunčiant ginkluotę, o Rusijoje vis garsiau kalbama apie jau okupuotų teritorijų „nepriklausomybės pripažinimą“. Jau šios savaitės pabaigoje Rusijos ir NATO šalių atstovų laukia dar vienas derybų ratas dėl pirmosios ultimatumo.

Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai jėga išsimušus pergalę po suklastotų prezidento rinkimų ir smūgiais numaldžius visuomenės nepasitenkinimą, pats režimas Vakaruose tapo izoliuotas. Vienintelis glėbis, į kurį A. Lukašenka gali atsigręžti, tai Vladimiro Putino. Bet tokiais atvejais vis tiek lieka žemesnio lygmens kontaktai su tarpininkais, kurie gali kalbėti režimo vardu.

Po vizito Kijeve Vokietijos diplomatijos vadovė antradienį jau Maskvoje susitiko su Sergejumi Lavrovu. Tačiau įtampą dėl Ukrainos mažinti siekiančias Vakarų šalis pasiekė žinia, kad Rusija kariuomenę telkia ne tik prie rytinės, bet ir prie vakarinės Ukrainos sienos. Rostovo regione prie rytinės Ukrainos sienos švilpia kulkos. Čia rusų kariai vykdo karines pratybas. Tačiau Rusija savo pajėgas ima telkti ir iš vakarų pusės.

Prorusiškų pažiūrų menininkai, šlovinantys Kremlių, neretai žvalgosi į lietuvius kaip į potencialią auditoriją. Pernai dainininkui Filipui Kirkorovui buvo užginta kelti koją į Lietuvą ir čia koncertuoti. O šiemet kitas kontroversiškas menininkas siekia pasipelnyti iš lietuvių žiūrovų. Tai baleto šokėjas Sergejus Poluninas, kuris taip garbina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad net išsitatuiravo jo veidą sau ant krūtinės.

Rusijos karių Donbase ir apskritai Ukrainoje nėra, jie yra išskirtinai savo šalies teritorijoje, jų yra sutelkta arčiau sienos su Ukraina dėl ten susidariusios įtemptos padėties bei dėl NATO veiksmų, interviu JAV transliuotojai CNN pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai. „Rusijos karių Ukrainos teritorijoje nėra, jų nėra ir Donbase. Rusijos karinių dalinių yra sutelkta Rusijos teritorijoje prie Ukrainos. Ir tai galima suprasti“, – kalbėjo Dmitrijus Peskovas.

Prancūzijos žiniasklaidoje buvo paviešinti šios šalies žvalgybos numatomi trys Rusijos galimo įsiveržimo į Ukrainą scenarijai. Anot kalbintų specialistų, Kremlius neatsisakė idėjos eiti į konfrontaciją su Kijevu, vienu metu yra svarstomi iškart keli būdai, kaip įsitvirtinti Rytų Europoje.

Bendras kelių leidinių žurnalistų tyrimas atskleidė milžinišką Rusijos šnipinėjimo mastą NATO struktūroje. Aštuoni 2021-aisiais iš NATO būstinės išsiųsti rusų „diplomatai“ buvo kadriniai šnipai, skelbiama „EUObserver“ bei „Centr Dosje“ bendrame tyrime. Skelbiama, kad iš beveik 100 Rusijos atstovybės darbuotojų daugiau nei pusė buvo kadriniai GRU agentai.

Ukraina siūlo organizuoti trišales derybas su JAV prezidentu Joe Bidenu ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, būgštaujant dėl galimos rusų invazijos, penktadienį pranešė ukrainiečių lyderio Volodymyro Zelenskio padėjėjas.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokios JAV sankcijos asmeniškai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui būtų ribos peržengimas ir galėtų „nutraukti ryšius“. JAV senatoriai iš prezidento Joe Bideno Demokratų partijos trečiadienį pagrasino didelėmis pasekmėmis, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, įskaitant sankcijas prezidentui Vladimirui Putinui ir rusų bankams, taip pat 500 mln. dolerių (439,75 mln. eurų) vertės papildomą karinę pagalbą Kijevui.

Rusijos prezidentas nesugebėjo prisiminti Kazachstano prezidento Takejevo vardo. Vietoje Kasymo-Žomarto jis išreiškė palaikymą „Kemelui Žomartovičiui“. Vladimiras Putinas Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) susitikimo nuotoliniu būdu metu išsakė savo palaikymą Kazachstano prezidentui – tiesa, gana sunkiai jam sekėsi prisiminti savo kolegos vardą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį patikino, kad Maskvos vadovaujamo karinio bloko kontingentas, dislokuotas Kazachstane siekiant numalšinti neramumus, liks šioje Vidurio Azijos valstybėje tik „ribotą“ laiką. „Taikos palaikymo pajėgų kontingentas buvo išsiųstas į Kazachstaną – noriu pabrėžti – ribotam laikotarpiui“, – kalbėjo V. Putinas per Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) viršūnių susitikimą.

Vienas aukšto rango Rusijos pareigūnas pranešė dalyvavęs „sudėtingose derybose“ su kolega amerikiečiu sekmadienį įvykusiose parengiamosiose derybose dėl Ukrainos, tvyrant susirūpinimui, kad Maskva gali surengti puolimą prieš savo provakarietišką kaimynę.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį perspėjo Rusijos karius Kazachstane neperimti šios šalies institucijų kontrolės, sakydamos, kad pasaulis stebės galimus teisių pažeidimus. „Jungtinės Valstijos ir, tiesą sakant, pasaulis stebės, ar nepažeidžiamos žmogaus teisės“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as. „Taip pat stebėsime bet kokius veiksmus, kurie galėtų būti Kazachstano institucijų užgrobimo prielaida“, – pridūrė jis.

Kremlius jau kuris laikas žvangina ginklais ir prie Ukrainos sienos sutelkė šimtus tūkstančius karių ir karinės technikos. Ekspertai teigia, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą atveju lauktų ilgas ir kruvinas konfliktas, kuris būtų didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Visgi jie pabrėžia, kad nors nerimauti dėl Rusijos veiksmų priežasčių apstu, tikrojo Kremliaus tikslo mes galime taip ir nesužinoti.

2019 metais Volodymyras Zelenskis laimėjo prezidento rinkimuose Ukrainoje, prižadėdamas savo šalininkams įkalinti korumpuotus politikus ir tiesiogiai derėtis su Vladimiru Putinu, kad užbaigtų Rusijos karą Rytų Ukrainoje. Praėjus beveik trejiems metams, V. Zelenskiui į nugarą kvėpuoja Rusijos invazijos grėsmė, kol jis kviečia Vakarų galias prie jo prisijungti ir suteikti pagalbą. „Žinome, ką reiškia ginti savo valstybę ir žemę su ginklais rankose“, – sakė jis.

Rusijos taikomos spaudimo ES priemonės neapsiriboja politikų žodžiais ir žvanginimu ginkluote. Kremlius, manoma tikslingai, didina gamtinių dujų kainą iki rekordinės ribos, tokiu būdu bandydamas parodyti savo galią ir galimybes manipuliuoti gamtiniais resursais. Ekspertų teigimu, toks Rusijos elgesys gali atsisukti prieš ją pačią. „Gazprom“ jau daugiau nei savaitę nedidina savo gamtinių dujų tiekimo į Europą apimčių, o 1 tūkst. kubinių metrų kaina buvo viršijusi 2 tūkst.

Rimtas tonas, apsikeitimas perspėjimais, sutarimas eiti diplomatijos keliu ir jokių komentarų, – taip galima apibūdinti Bideno ir Putino skambutį. Jau antrąjį šį mėnesį. Visgi lyderių atstovai atskleidžia, kad pagrindinė pokalbio tema buvo Ukraina. Bidenas Rusijai pagrasino sankcijomis, jei ši veržtųsi į Ukrainą, o Putinas atrėžė, kad sankcijos – sugriautų Vakarų santykius su Maskva.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo Naujųjų metų kalboje pareiškė, kad Maskva „tvirtai“ gynė savo interesus 2021-aisiais – metais, kuriuos žymėjo beprecedentis susidorojimas su opozicija ir išaugusi įtampa su Vakarais. „Mes tvirtai ir nuosekliai gynėme savo nacionalinius interesus, šalies ir piliečių saugumą“, – sakė V. Putinas.

JAV ir Rusijos lyderių skubus pokalbis telefonu baigėsi abiem pusėms „sutariant, kad yra nesutarimų“. Naktį Rusijos laiku bendravęs V. Putinas pagrasino JAV santykių nutraukimu, jeigu sulauks naujų sankcijų. Tuo metu nepriklausomi stebėtojai atkreipia dėmesį, kad Rusija ir toliau buria pajėgas prie Ukrainos sienos.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prisipažino šantažuojantis Europos Sąjungą dėl gamtinių dujų tiekimo, ir tai nulėmė jų kainų šuolį, pranešė Lenkijos radijas. V. Putinas gruodžio 29 dieną V. Putinas teigė, jog Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ eksploatavimo pradžia padės stabilizuoti ir net sumažinti dujų kainas Europoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį perspėjo Rusijos kolegą Vladimirą Putiną dėl smarkaus amerikiečių atsako į bet kokią Rusijos invaziją į Ukrainą. J. Bidenas pokalbio metu taip pat tvirtino, kad norint pasiekti diplomatinį sprendimą įtampai regione sumažinti, reikalinga deeskalacija, pranešė Baltieji rūmai.

 JAV prezidentas Joe Bidenas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pradėjo pokalbį telefonu, per kurį tikriausiai bus aptarta su Ukraina susijusi karinė įtampa, pranešė Baltieji rūmai. Pokalbis prasidėjo 15 val. 35 min. JAV Rytų pakrantės (22 val. 35 min. Lietuvos) laiku, sakė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, esantis Delavero valstijos mieste Vilmingtone, kur J. Bidenas yra parvykęs į savo šeimos namus naujametinių atostogų.

Antras skambutis per mažiau nei mėnesį. Šįvakar telefonu ir vėl kalbėsis Amerikos ir Rusijos prezidentai. Neabejojama, kad pagrindinė pokalbio tema bus Ukraina. Šis Bideno ir Putino Pokalbis rengiamas prieš sausį Ženevoje numatytas dvišales derybas. Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos susitikimą Sankt Peterburge vainikuoja ledo ritulio mačas. Į jį Baltarusijos diktatorius atsivežė ir savo sūnų Nikolajų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas JAV vadovui Joe Bidenui skirtame sveikinime ketvirtadienį sakė, jog yra įsitikinęs, kad „efektyvus dialogas“ tarp Maskvos ir Vašingtono yra įmanomas. Apie tai paskelbta kelios valandos prieš planuojamą jųdviejų pokalbį telefonu, tebetvyrant įtampai dėl Ukrainos. „Esu įsitikinęs, kad.

Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ antroji gija baigta pildyti dujomis – vamzdynas parengtas naudojimui, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui trečiadienį vakare pranešė koncerno „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. „Gerbiamas Vladimirai Vladimirovičiau! Dujotiekis „Nord Stream 2“ paruoštas eksploatavimui!“ – sakė A. Mileris. Pirmosios gijos pildymas dujomis baigtas spalio pradžioje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad jo šalis ir Baltarusija ateinančių metų pradžioje surengs bendras karines pratybas. V. Putinas pritarė autoritarinio baltarusių lyderio Aliaksandro Lukašenkos siūlymui surengti naujas pratybas ir nurodė, kad jos galėtų vykti vasarį ar kovą. Kalbėdamas per susitikimą su A. Lukašenka Sankt Peterburge, rusų lyderis pridūrė, jog detales derins ginkluotųjų pajėgų pareigūnai.

JAV prezidentas Joe Bidenas siūlys Rusijos vadovui Vladimirui Putinui „diplomatiniu keliu“ sklaidyti įtampą dėl Ukrainos, tačiau amerikiečių lyderis tebėra „rimtai“ susirūpinęs dėl Rusijos kariuomenės telkimo, trečiadienį sakė aukštas JAV administracijos pareigūnas. Anot šio pareigūno, ketvirtadienį suplanuotame pokalbyje su V. Putinu J. Bidenas pasakys: „Esame pasirengę diplomatijai ir diplomatiniam keliui į priekį.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį kalbėsis telefonu ir aptars „virtinę temų“, trečiadienį pranešė abi šalys. Pokalbis vyks tvyrant įtampai dėl Ukrainos ir rengiantis kitą mėnesį planuojamoms Vašingtono ir Maskvos deryboms. JAV ir Rusijos vadovai „aptars virtinę temų, įskaitant būsimas diplomatines sąveikas su Rusija“, sakė amerikiečių Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Emily Horne.

Vakarų pasauliui linksmai švenčiant Kalėdas – Kremlius į Ukrainos pašonę toliau siunčia sunkiosios ginkluotes ešelonus. Rusija, pati iškėlusi Vakarams reikalavimus neplėsti NATO į Ukrainą ir nekurti naujų karinių bazių Rusijos pašonėje, kelia įtampą ir viršgarsinėmis raketomis „Cirkon“. Kuriomis esą jau po Naujųjų bus apginkluoti rusų laivai. Policijos lydimą karinio transporto koloną rusai filmuoja tuo metu, kai Vakarų pasaulis ruošiasi ar jau švenčia Kalėdas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, o kartu ir jo pavaldiniai, nuolat pabrėžia „karinio ir technologinio atsako“ NATO ir JAV neišvengiamumą. Praėjusią savaitę Rusija paviešino savo reikalavimus, tačiau Vakarai nenusiteikę jų vykdyti. Ekspertų manymu, atviras Rusijos karinis išpuolis yra mažai tikėtinas, tačiau ši šalis gali imtis kitų kenkėjiškų priemonių.

Estijos premjerė Kaja Kallas išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos keliamo karinio spaudimo. Rusijos karinis spaudimas negali daryti įtakos tam, kas gali prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO, perspėjo Estijos premjerė Kaja Kallas, rašo politico.eu.

Maskva gavo Aljanso pasiūlymą kitą mėnesį surengti Rusijos ir NATO tarybos posėdį ir yra pasirengusi tiesioginiam dialogui su šia organizacija, penktadienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Gavome tokį pasiūlymą, galiu patvirtinti. Dabar jis nagrinėjamas praktiškai, kaip būtų galima tai padaryti“, – kalbėjo ji per spaudos konferenciją.

Londonas ketvirtadienį pasmerkė Kremliaus karingą retoriką dėl Ukrainos, taip pat rusų pajėgų telkimą kaimyninės šalies pasienyje. „Smerkiu agresyvią ir kurstančią Kremliaus retoriką Ukrainos bei NATO atžvilgiu“, – pareikšime nurodė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. Ji taip pat pavadino „nepriimtinu“ pajėgų telkimą prie Ukrainos sienos ir Rusijos aneksuotame Kryme. Kremlius vis primygtiniau tvirtina, kad Vakarų ir NATO pajėgos pavojingai artėja prie Rusijos sienų.