putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad buvo paskiepytas sustiprinančia „Sputnik-Light“ vakcinos doze. „Šiandien jums rekomendavus, rekomendavus jūsų kolegoms, pasiskiepijau dar viena „Sputnik-Light“ vakcinos doze, o tai jau vadinama revakcinavimu“, – sakė V. Putinas per susitikimą su Nacionalinio Gamalėjos epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centro direktoriaus pavaduotoju Denisu Logunovu sekmadienį.

Baigiantis savo kadenciją Didžiosios Britanijos karinių pajėgų vadas, generolas Nickas Carteris pareiškė, kad šalies kariuomenė turi būti pasirengusi karui su Rusija dėl pastaruoju metu kilusios įtampos Rytų Europoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino savo sąjungininką Baltarusijoje Aliaksandrą Lukašenką ir šios šalies opoziciją, kurios didelė dalis buvo ištremta Minskui pernai malšinant masinius antivyriausybinius protestus, palaikyti dialogą. V. Putinas ir toliau remia A. Lukašenką, vis labiau izoliuotą po susidorojimo su precedento neturinčiomis demonstracijomis prieš jo valdžią, kilusiomis praėjusią vasarą jam paskelbus pergalę prezidento rinkimuose.

Kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutis neteisėtu laikomam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai papiktino ne vieną Europos Sąjungos narę. Tačiau ir Lietuvos prezidnetas Gitanas Nausėda sako, kad neteisėtos migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą A. Lukašenką.

Vokietijos ir Prancūzijos lyderių pokalbiai su Baltarusijos ir Rusijos vadovais yra viena priemonių spręsti neteisėtos migracijos problemas, nes vien sankcijomis krizės numalšinti nepavyks, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. „Sankcijos taip, reikalingos už tuos, kaip mes manome, nusikaltimus žmogaus teisėms ir apskritai žmogiškumui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, kad „provokuojamos“ JAV vadovaujamos pratybos Juodojoje jūroje „didina įtampą“ tarp Maskvos ir NATO, pranešė Kremlius. Abu lyderiai taip pat išreiškė „nepasitenkinimą“ dėl padėties Rytų Ukrainoje, kurią Maskva laiko „blogėjančia“, nurodoma Kremliaus pareiškime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi ginti Ukrainos teritorinį vientisumą. Toks jo pareiškimas nuskambėjo po to, kai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo Maskvą nesiimti agresijos, tvyrant nerimui dėl pastarojo meto Rusijos karinių pajėgų judėjimo prie sienos su Ukraina. „Bet kokios tolesnės Rusijos provokacijos ar agresyvūs veiksmai keltų rimtą susirūpinimą.

Rytų Europoje situacija kaista ne tik dėl migrantų. Vakarų šalys rimtai perspėja, kad maždaug šimtą tūkstančių karių prie Ukrainos sienos sutelkęs Putinas gali pradėti didelio masto karinę operaciją. Apie tai kalba ir amerikiečiai, ir britai, pastarieji nusprendė 600 karių pasiųsti į Ukrainą. Baltijos šalių ministrai situaciją vadina sudėtingiausia per daugelį metų.

Du Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-160 ketvirtadienį patruliavo virš Baltarusijos, tvyrant padidėjusiai įtampai dėl migrantų krizės, kurią Europos Sąjunga vadina Maskvos palaikomo Minsko režimo organizuojama hibridine ataka. „Skrydis truko 4 val. 36 minutes. Per šį laiką strateginiai raketnešiai įveikė daugiau kaip 3 000 kilometrų“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą pradėti dialogą su Baltarusija, norint išspręsti migrantų krizė Lenkijos pasienyje. Antrą kartą per dvi dienas telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel kalbėjęsis V. Putinas „pasisakė už ryšių tarp ES valstybių ir Baltarusijos atkūrimą, siekiant išspręsti šią problemą“, sakoma Kremliaus pranešime.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir paprašė jo panaudoti savo įtaką, kad Baltarusija sustabdytų „nežmonišką“ neteisėtos migracijos pavertimą ginklu, trečiadienį pranešė jos atstovas. „Ji pabrėžė, kad Baltarusijos režimo vykdomas migrantų pavertimas ginklu yra nežmoniškas ir nepriimtinas, ir paprašė prezidento Putino pasinaudoti savo įtaka Minsko režumui“, kad tai liautųsi, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Steffenas Seibertas.

Kol Lenkijos ir Lietuvos pasieniečiai stengiasi atremti Aleksandro Lukašenkos režimo organizuojamą nelegalų puolimą – Baltarusijos ir Rusijos propaganda įvykius pasienyje nušviečia visai kitomis spalvomis. Minskas ir Kremlius kaip susitarę dėl padėties pasienyje kaltina Lenkiją ir Lietuvą brutaliu elgesiu su migrantais, Lenkijos pareigūnus kaltina šaudant į nekaltus žmones ir net užsimena apie galimą karinį konfliktą, kurio metu Rusija kaipmat stotų Minskui į pagalbą.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną surežisavus precedento neturinčią migrantų, mėginančių nelegaliai patekti į Lenkiją iš Baltarusijos, bangą ir pavadino tai ataka, galinčia destabilizuoti Europos Sąjungą. Tokį kaltinimą lenkų premjeras pareiškė tūkstančiams migrantų šaltu oru įstrigus prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, kur abiem šalims dislokavus karių baiminamasi konfrontacijos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo sąjungininkas, Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka antradienį aptarė dėl migracijos krizės Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje susiklosčiusią įtemptą padėtį. Europos Sąjunga kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pranešė, kad Vašingtono veiksmai prieš su Maskva siejama kibernetinių įsilaužėlių grupę „REvil“ iliustruoja jo perspėjimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. „Birželį susitikęs su prezidentu V. Putinu aiškiai leidau suprasti, kad JAV imsis veiksmų, kad kibernetiniai nusikaltėliai atsakytų už savo veiksmus. Šiandien taip ir padarėme“, – Baltųjų rūmų išplatintame pareiškime cituojamas J. Bidenas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad naujus Rusijos ir Baltarusijos Sąjunginės valstybės integracijos veiksmus lemia ne politinė padėtis abiejose šalyse, o sveikas protas.

Kremlius trečiadienį atmetė JAV prezidento Joe Bideno kritiką Rusijos vadovui Vladimirui Putinui dėl nedalyvavimo Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP26 ir pareiškė, kad Maskva klimato kaitos problemą vertina rimtai. „Mes nesutinkame“, – atsakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams, paklaustas dėl J. Bideno kaltinimų, kad Kinija ir Rusija nedemonstruoja lyderystės sprendžiant klimato kaitos krizę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad padėtis, susijusi su koronaviruso plitimu šalyje, yra labai sudėtinga ir atkreipė dėmesį į kone kasdien fiksuojamus naujų užsikrėtimo atvejų rekordus. „Šalyje susiklosčiusi labai sunki padėtis. Daugiau nei 40 tūkstančių atvejų [kasdien]. To nėra buvę“, – kalbėjo V. Putinas susitikime su Gynybos ministerijos vadovybe ir karinės pramonės komplekso atstovais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas džiaugiasi, kad gali prisidėti prie Europos Sąjungoje kylančių energijos kainų. Blokas neturi jokių priemonių, kad priverstų Maskvą pakeisti tokį elgesį. Lenkija savo ruožtu jau siūlo imtis priemonių prieš „Gazprom“ ir jį pamokyti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį G-20 viršūnių susitikime užsipuolė tarptautinę bendruomenę dėl „Sputnik V“ vakcinos pripažinimo stokos, lyderiams sutarus stiprinti pasaulines pastangas skiepytis. „Nepaisant G-20 sprendimų, ne visos šalys, kurioms to reikia, gali turėti prieigą prie vakcinų nuo koronaviruso“, – vaizdo žinutėje, kuri buvo retransliuota per Rusijos valstybinę televiziją, sakė V. Putinas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį nurodė energetikos milžinei „Gazprom“ ateinantį mėnesį padidinti gamtinių dujų tiekimą Vokietijai ir Austrijai, kai tik bus sukauptas pačiai Rusijai reikalingas atsargų kiekis. Švelninant dėl COVID-19 pandemijos įvestus suvaržymus Europos ekonomikos vėl pradėjo didinti apsukas, o išaugus paklausai dujų kainos pastarosiomis savaitėmis pasiekė rekordines aukštumas.

Sočyje baigėsi Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Izraelio ministro pirmininko Naftali Bennetto derybos, jos truko daugiau nei penkias valandas, pranešė žydų valstybės ambasada Maskvoje. „Neseniai rezidencijoje „Bočarov Ručei“ Sočyje baigėsi penkias valandas trukęs oficialus ministro pirmininko Naftali Bennetto ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė ambasados atstovai.

Jungtinėse Valstijose – kratos prabanga tviskančiuose rusų oligarcho Olego Deripaskos namuose. Artimas Vladimiro Putino bičiulis pareigūnų taikiklyje atsidūrė dėl sankcijų, kurios jam buvo įvestos dėl bandymų kištis į 2016 metų Jungtinių Valstijų rinkimus. Apie šio oligarcho juodus darbelius ir linksmybes su jaunomis merginomis jachtose ankščiau skelbė ir Aleksėjus Navalnas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį sakė, kad kovose užgrūdinti kovotojai iš Irako ir Sirijos „aktyviai“ vyksta į Afganistaną. „Padėtis Afganistane nėra lengva“, – sakė V. Putinas per vaizdo ryšiu surengtą pasitarimą su buvusių sovietinių valstybių saugumo tarnybų vadovais. „Karinių operacijų patirties turintys kovotojai iš Irako, Sirijos aktyviai pritraukiami ten“, – sakė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasikalbėjo telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kad aptartų padėtį separatistinio konflikto krečiamoje Ukrainoje, pirmadienį pranešė Kremliaus spaudos tarnyba. „Nuodugniai aptarta nerimą kelianti padėtis dėl stringančio Ukrainos vidaus konflikto sprendimo proceso. Trys lyderiai pažymėjo, kad svarbu įgyvendinti 2015 metų Minsko susitarimus kaip alternatyvų neturinčius sureguliavimo pagrindus.

Rusija penktadienį paragino JAV ambasadą Maskvoje panaikinti trijų savo darbuotojų turimą diplomatinę neliečiamybę, įtarus juos vagyste viename sostinės bare. Šis reikalavimas buvo pateiktas tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių. Anksčiau šią savaitė NATO panaikino Rusijos misijos prie Aljanso aštuonių narių akreditaciją.

Rusiją valdant Vladimirui Putinui skurdo lygis Rusijoje sumažėjo. Bent jau taip aiškinama oficialiuose šaltiniuose. Tačiau „už ribų“ atsidūrę daugelis rusų gyvena sudėtingomis sąlygomis – ypač kenčia šeimos su vaikais, pažymima vokiečių „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Tai, kad Rusija – turtingas valstybė, niekur nematyti taip akivaizdžiai, kaip Maskvos centre.

Slapti susitarimai ir nuo visuomenės akių paslėpti šimtų pasaulio lyderių, politikų ir milijardierių turtai tapo visuotinai žinomi dėl vieno iš didžiausių pasaulio istorijoje duomenų nutekinimų. „Pandora Papers“ duomenys leido žurnalistams atskleisti tokių šalių lyderių ar jų artimųjų, kaip Rusijos, Azerbaidžano, Čekijos turtus ir finansinius veiksmus.

Buvęs Rusijos banko „Mežprombank“ vadovas Sergejus Pugačiovas, kuriam savo šalyje yra paskelbta paieška, ir kuris Hagoje teisiasi dėl atimtų iš jo 12 mlrd. eurų vertės aktyvų. Verslininkas, kuris nuo XX a. pabaigos iki 2010-ųjų artimai bendravo su prezidentu Vladimiru Putinu, pareiškė, kad šis dabar „valdo viską“. „Dabar jis viskuo valdo, jam leisti juos (pinigus) nėra kur.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pranešė, kad per šią savaitę surengtas derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė galimybes abiem šalims glaudžiau bendradarbiauti gynybos pramonės srityje. Abu lyderiai trečiadienį Juodosios jūros kurorte Sočyje surengė pirmąjį per pastaruosius pusantrų metų tiesioginį susitikimą; jo darbotvarkėje svarbiausias klausimas buvo Sirijos konfliktas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu paragino jį kaip pastiprinamąją vakcinos nuo COVID-19 dozę rinktis rusišką preparatą „Sputnik“, taip pat pasigyrė savo aukštu antikūnų lygiu. Per šiltą pokalbį, įvykusį po tris valandas trukusių derybų V. Putino rezidencijoje Juodosios jūros kurorte Sočyje, rusų lyderis pareiškė, kad neseniai ištisą dieną praleido su koronavirusu užsikrėtusiu padėjėju, bet pats nesusirgo.

Susumavus didžiąją dalį balsų faktiškai neabejojama, kad Rusijos Dūmos rinkimuose, kurių legitimumu stipriai abejojama Vakaruose, nugalėjo „Vieningoje Rusija“, užsitikrinusi reikalingą daugumą. Tiesa, ekspertų teigimu, tai Kremliui iš esmės nieko gero neduos, nes rinkimų užduotis – sumažinti įtampą visuomenėje – taip ir liko neįvykdyta. Ekspertų teigimu, didelių pokyčių Rusijos parlamento veikloje tikėtis nėra pagrindo.

Praeitą sekmadienį įvykę Rusijos parlamento rinkimai sukėlė prieštaringų reakcijų. Kol Vladimiras Putinas dėkojo rinkėjams už pasitikėjimą, opozicija pareiškė, kad rinkimų rezultatai – suklastoti. Rusijos aktyvistai ragino Vakarų valstybes nepripažinti rinkimų rezultatų ir įspėjo, kad panašus scenarijus gali laukti 2024 m., kai bus renkamas šalies prezidentas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino dalyvavimo Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime Italijoje formatas dar nenustatytas, ketvirtadienį sakė jo atstovas Dmitrijus Peskovas. „Sprendimo kol kas nėra. Dabartiniais laikais tokie sprendimai priimami artėjant [renginio] datai“, – žurnalistams sakė D. Peskovas. Jis pažymėjo, kad V. Putino dalyvavimo formatas priklausys nuo epidemiologinės situacijos Rusijoje ir Italijoje. „Tai labai svarbus renginys. Mes jo laukiame.

Kalintis Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas antradienį pareiškė, kad kova už demokratinę Rusija bus ilgas procesas, opozicijai kaltinant valdžią suklastojus parlamento rinkimų rezultatus. Savo žinutėje iš kalėjimo balsingiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas gyrė tuos, kurie ėmėsi taktinio balsavimo, siekdami susilpninti valdančiąją partiją, tačiau pareiškė, kad rinkimų rezultatai buvo pavogti. Praėjusią savaitę Rusijoje tris dienas vyko balsavimas parlamento rinkimuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo draudimas importuoti Europos Sąjungoje, JAV ir kai kuriose kitose valstybėse pagamintus maisto produktus pratęsiamas iki 2022 metų gruodžio 31 dienos. Prekybos embargą vakarietiškiems maisto produktams Kremlius paskelbė 2014 metų rugpjūtį, reaguodamas į Vakarų demokratijų sankcijas, įvestas dėl Rusijos aneksuoto Krymo ir dėl jos paramos separatistams Ukrainos rytuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Maskvos ir Pekino vadovaujamas saugumo blokas turėtų imtis iniciatyvos užtikrinant, kad Talibanas laikytųsi savo pažadų užkirsti kelią terorizmui ir prekybai narkotikais. Pasak Kremliaus šeimininko, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (ŠBO) turėtų „pasinaudoti savo potencialu“, kad „paskatintų naująją Afganistano valdžią“ vykdyti savo pažadus dėl gyvenimo normalizavimo ir saugumo užtikrinimo Afganistane.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ateinančiais metais nuvyks į Kiniją dalyvauti žiemos Olimpinėse žaidynėse, nors Maskvai tebetaikomos sankcijos dėl valstybės remtos dopingo programos, ketvirtadienį pranešė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Putinas su džiaugsmu priėmė [Kinijos prezidento] Xi Jinpingo kvietimą apsilankyti žiemos olimpinėse žaidynėse 2022 metų vasarį“, – sakė S. Lavrovas per susitikimą su kolega kinu Wang Yi Tadžikistane.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino tautiečius balsuoti šią savaitę vyksiančiuose parlamento rinkimuose, kuriuose, pasitelkiant beprecedenčio masto represijas, buvo uždrausta dalyvauti daugumai Kremliaus kritikų. Rinkimų kampanijos laikotarpį aptemdė spaudimas nepriklausomai žiniasklaidai ir disidentų balsų tildymas, prasidėjęs nuo garsiausio V. Putino kritiko Aleksejaus Navalno arešto sausio mėnesį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad turi saviizoliuotis dėl jo aplinkoje užfiksuotų koronaviruso atvejų, skelbiama Kremliaus tinklalapyje. Apie tai, kad V. Putinui „pačiam greit teks į karantiną eiti“, jis pats pripažino rugsėjo 13-ąją susitikęs su parolimpiečiais.

Rusija ir Baltarusija žengė žingsnį bendros valstybės link. Kol kas nėra iki galo aišku, dėl ko konkrečiai susitarta, tačiau Minsko derybinės pozicijos buvo silpnos dėl aklavietėje atsidūrusio režimo. A. Lukašenka savo elgesiu patvirtino ankstesnius ekspertų tvirtinimus, kad dalį šalies suvereniteto tenka aukoti.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad yra pasiruošusi atnaujinti antiteroristinį bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis, šiai šaliai minint 20-ąsias Rugsėjo 11-osios atakų metines. Ambasadorius Anatolijus Antonovas pareiškime, kurį paskelbė Maskvos diplomatinė atstovybė Vašingtone, sakė, kad Rusija sielvartauja kartu su JAV ir siūlo atnaujinti bendradarbiavimą kovojant su terorizmu, nepaisant daugybės dvišalių santykių problemų.

Keturias valandas – tiek Kremliuje derėjosi Putinas ir Lukašenka. Jiedu sukirto rankomis dėl dar didesnės Rusijos ir Baltarusijos integracijos – nutarė kurti bendrą finansų ir energijos rinką, net kalba apie vienodą valiutą. Savo ruožtu penktadienį oficialiai startuojant „Zapad“ karinėms pratyboms, dar viena žinia iš Kremliaus – baigtas statyti „Nord Stream 2“ dujotiekis.

Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį Maskvoje susitinka su savo kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu. Oficialiai skelbiama, kad bus derinamos jungtinės valstybės sutarčių detalės, tačiau Minsko režimui ne mažiau svarbu užsitikrinti ir finansinį palaikymą. Rugsėjo 9-ąją A. Lukašenka su V. Putinu susitiks jau penktąjį kartą šiais metais. Jie turi susitarti dėl 28 sąjungos programų – taip dabar vadinami abiejų šalių integracijos planai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį sakė, kad 20 metų trukusi Jungtinių Valstijų kampanija Afganistane baigėsi „vien tragedijomis, vien praradimais“. Rusijos lyderis dažnai kritikuoja Vakarus, esą bandančius primesti savo vertybes ne Vakarų šalims. Maskva reguliariai smerkdavo JAV politiką Afganistane, kur praėjusio mėnesio viduryje, prieš amerikiečių pasitraukimo rugpjūčio 31-osios terminą, valdžią vėl užgrobė Talibanas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį nurodė teisėsaugos pareigūnams ir kariams išmokėti po 15 tūkst. rublių (170 eurų), siekdamas didesnės paramos savo nepopuliariai partijai „Vieningoji Rusija“ prieš ateinantį mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus. Valdančiosios partijos populiarumui smarkiai pakenkė kylančios kainos ir mažėjantys atlyginimai. Artėjant Valstybės Dūmos rinkimams, V. Putinas anksčiau šį mėnesį nurodė visiems pensininkams skirti vienkartines 10 tūkst.

Kelios Rusijos žiniasklaidos priemonės penktadienį paskelbė prezidentui Vladimirui Putinui ir kitiems šalies vadoms adresuotą atvirą laišką, kuriuo pareikalavo nutraukti „valstybinę kampaniją“ prieš nepriklausomą žurnalistiką. Pasipiktinimas kilo Maskvai „užsienio agentais“ paskelbus kelis leidinius ir atskirus žurnalistus. Ši žyma įpareigoja juos laikytis varginančių administracinių procedūrų ir atitinkamai žymėti visą skelbiamą medžiagą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tebėra valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ lyderis ir palaiko ją kaip jėgą, nebijančią prisiimti atsakomybės už šalyje priimamus svarbius sprendimus, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Maskvoje – Vladimiro Putino ir kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimas. Atsisveikinimo vizitą Putinas pradėjo šypsodamasis ir įteikdamas Merkel puokštę gėlių. Bet nepaisant šypsenų, Merkel reikalavo Putino paleisti Aleksejų Navalną ir kritikavo Baltarusiios režimą dėl situacijos mūsų pasienyje.   Pirmą kartą Angela Merkel su Vladimiru Putinu susitiko 2005 m. dar nebūdama Vokietijos Kanclere.