putinas

Rusijoje pastarąjį mėnesį valdžios pradėta totalaus susidorojimo su kitaminčiais programa. Vienas po kito sulaikomi nepriklausomos žiniasklaidos ir opozicijos atstovai, o priimti nauji įstatymai daugelį žurnalistų verčia ieškotis naujų darbo vietų. A. Navalno pasodinimas į kalėjimą, jo vadovaujamo kovos su korupcija fondo išvaikymas, buvo tik Kremliaus represijų prieš laisvą žodį Rusijoje pradžia.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui buvo pristatytas muziejų kompleksas Pamaskvėje, kurį jis įvertino kaip „labai gerą“. Tačiau milžiniškas lėšas iš biudžeto ištrauksiantis karo muziejus labiau skirtas ne žmonėms, o „maketui pristatyti“, perspėja architektas I. Varlamovas. Pristatydamas šį projektą Rusijos prezidentui, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad į jį bus suvežta 740 tūkst.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė besitikįs rasti būdų pagerinti smarkiai šlubuojančius santykius su Jungtinėmis Valstijomis per savo pirmąjį viršūnių susitikimą su amerikiečių prezidentu Joe Bidenu, įvyksiantį vėliau šį mėnesį. Birželio 16 dieną paskirtas asmeninis susitikimas Ženevoje rengiamas tęsiantis rimčiausiai krizei dvišaliuose santykiuose pastaraisiais metais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paragino rusus skiepytis nuo koronaviruso ir pareiškė, kad jo šalis yra pasiruošusi leisti užsieniečiams atvykti skiepytis į Rusiją. „Visi Rusijos piliečiai turi galimybę pasiskiepyti visiškai nemokamai... Norėčiau paprašyti mūsų piliečių pasinaudoti šia galimybe ir apsaugoti save“, – kalbėjo V. Putinas Tarptautiniame ekonomikos forume Sankt Peterburge. Jis pridūrė, kad Rusija taip pat „suteiks galimybę“ pasiskiepyti užsieniečiams.

Katerina Tichonova, V. Putino oficialiai nepripažinta dukra, pasirodė viešumoje. Jaunesniąja Rusijos vadovo dukra vadinama moteris kiek netikėtai pasirodė nuotoliniu būdu surengtoje ekonomikos forumo transliacijoje. Pats Rusijos vadovas visuotinai žinomo fakto, kad ji yra jo dukra, oficialiai nėra pripažinęs. Sankt Peterburge vykstančiame ekonomikos forume ji penktadienį pasisakė BRICS valstybių investicijų klausimu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įstatymą, kuriuo kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygiams gali būti uždrausta dalyvauti rinkimuose. Remiantis šalies teisinės informacijos duomenų baze, V. Putinas pasirašė įstatymo projektą dėl draudimo „ekstremistinių“ organizacijų darbuotojams, nariams ir rėmėjams dalyvauti parlamento rinkimuose.

Rusijos kariuomenės formalus atitraukimas truko vos mėnesį. Šios šalies Gynybos ministerija paskelbė kursianti naują karinį junginį vakarų kryptimi, o tai reiškia, kad prieš tai skelbtas karinių pajėgų atitraukimas buvo tik laikinas manevras ir dabar kariuomenės dislokavimas prie Ukrainos bus galutinai įtvirtintas. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Rusija nusprendė suformuoti prie vakarų sienos naujus karinius junginius ir dalinius.

Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl pateko į „Rosneft“ direktorių tarybą, į „nepriklausomos direktorės“ pareigas, skelbiama Rusijos monopolininkės pranešime. Ši politikė plačiai išgarsėjo kuomet 2018-aisiais jos vestuvėse netikėtai apsilankė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. K. Kneissl vadovavo Austrijos užsienio reikalų ministerijai nuo 2017 iki 2019 metų.

500 dantų – tiek prireikė sukurti šiam Vladimiro Putino portretui. Padaryti tokį portetą menininkė esą sumanė išgirdusi šio grasinimą išmušti dantis bet kam, kas nori atsikąsti Rusijos žemių. Putinas esą piktinosi dėl kalbų, teigiančių, jog Rusija neteisingai savinasi Sibiro regiono turtus. „Visi nori atsikąsti to, kas mums priklauso, tačiau tiems, kurie bandys tai padaryti, mes išmušime dantis ir jie kandžiotis nebegalės“, – sakė Rusijos prezidentas Vladimir Putin.

Vašingtonui prezidento Joe Bideno derybos su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu reikalingos Rusijos ketinimams išsiaiškinti, antradienį per spaudos konferenciją pareiškė Baltųjų rūmų atstovės spaudai pavaduotoja Karine Jean-Pierre. „Viršūnių susitikimas – ne dovana Rusijai, o galimybė ginti Amerikos interesus. Ten laukia daug darbo“, – sakė ji žurnalistams.

Aliaksandras Lukašenka gali atrodyti lyg personažas iš satyrinio romano apie įsivaizduojamą Rytų Europos šalį. Lengva pašiepti Baltarusijos autoritarinio prezidento laužytą sintaksę, nerangią kūno kalbą, iškreiptą pasaulio matymą ir nepotistinius įpročius (jo ne itin nuovokus sūnus Mikalajus nejaukiai sėdėjo prie stalo per praėjusios savaitės pietus su Vladimiru Putinu). Tačiau A. Lukašenka yra tikras, grėsmingas – ir triumfuojantis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs aptarti virtinę žmogaus teisių klausimų su savo JAV kolega Joe Bidenu kitą mėnesį numatytame jų susitikime, įskaitant „persekiojimą“ asmenų, susijusių su „riaušėmis JAV Kapitolijuje“, pirmadienį pareiškė Maskva. J. Bidenas sekmadienį pažadėjo paspausti Kremliaus šeimininką gerbti žmogaus teises per pirmą abiejų valstybių vadovų susitikimą, numatytą Ženevoje birželio viduryje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį gyrė artimus Maskvos ryšius su Minsku, Juodosios jūros Sočio kurorte priėmęs autoritarinį Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką, Vakaruose tvyrant pasipiktinimui dėl priverstinio Europos lėktuvo nutupdymo.

Šįvakar Sočyje susitiks Baltarusijos diktatorius Lukašenka ir Vladimiras Putinas. Susitikimas vyks tuo metu, kai Vakarai izoliuojasi nuo Baltarusijos, įveda Minskui naujas sankcijas. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Putinas tuo pasinaudos ir „prarys“ Baltarusiją. Jau po kelių valandų Sočyje Aliaksandras Lukašenka, kaip ir balandį, spaus ranką Vladimirui Putinui. Tai bus jau trečias Rusijos ir Baltarusijos vadovų susitikimas šiemet.

Vakarų šalyse nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Minskui užsitraukus nemalonę dėl klasta nutupdyto civilių lainerio su 120 keleivių ir suimto opozicijos atstovo Kremlius pasirinko savo proteguojamo režimo palaikymo strategijos. Prieš susitikimą abiejų šalių vadovai apsikeitė keliomis frazėmis prieš kameras.

Vladimiro Putino ir Aleksandro Lukašenko susitikimas gegužės 28-ąją eilinį sykį vyksta įtampos Baltarusijoje ir būsimų sankcijų iš ES kontekste. Baltarusijos diktatorius, vos patekęs į keblią situaciją, iškart krypsta į Rytus ir ten sulaukia palaikymo. Eksperto teigimu, jam reikės daug pinigų iš Rusijos, kuriuos turėtų gauti mainais už lojalumą. Iki pat prezidento rinkimų 2020-aisiais A. Lukašenka Rusiją atsargiai vadino „mūsų rytinė kaimynė“ ir kaltino Kremlių provokacijomis.

JAV prezidentas Joe Bidenas per susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu tikisi aptarti problemas, susijusias su Ukraina ir Baltarusija, taip pat strateginio stabilumo klausimą, antradienį spaudos konferencijoje sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki. „Tikimės, kad jie daug laiko skirs strateginiam stabilumui“, – nurodė ji.

Kremlius pastaruoju metu naudoja masines represijas prieš bet kokias opozicines jėgas Rusijoje. Ekspertai sutinka, kad Vladimiras Putinas pradeda naują savo 21 metus trunkančio valdymo fazę: transformuoja hibridinį autoritarizmą į absoliutų, rašoma vokiečių leidinyje „Stern“. Teisė Rusijoje dabar taiko baudžiamąjį persekiojimą šimtams žmonių už tokius dalykus kaip pasisakymas dėl A. Navalno išlaisvinimo, už įrašus socialiniuose tinkluose ar net paprasčiausiai už tai, kad jie pasitaikė ne vietoj...

Pastaruosius metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teritorijai šiaurėje skiria itin daug dėmesio ir lėšų. Čia buvo atnaujintos dešimtys sovietinių karinių bazių ir statomos naujos, išbandomi naujos ginkluotės rūšys ir dislokuojama vis daugiau kariuomenės. Vakarų šalyse nerimaujama, kad jau labai greitai Rusija pabandys ir čia perimti visišką kontrolę. Arktis – tas pasaulio regionas, kuriame klimato kaitos pokyčiai matyti aiškiausiai.

Rusijos prezidentas pasiskundė, kad iš šalies „vis kažką atiminėti bando“, nors nepatikslino, ką konkrečiai turi omenyje. Tačiau jis pažadėjo „išmušti dantis“, jeigu toks atvejis pasitaikytų. Šią žinutę V. Putinas išsakė Rusijos organizacinio komiteto „Pobeda“ nuotolinio susirinkimo metu.

JAV išreiškė nerimą dėl rusų karinio dalyvavimo Arktyje augimo. Rusija į tai atsikerta teigdama, kad neleis „NATO šalims“ užvaldyti Arkties ir netgi prabilo apie „tradicines rusų žemes“. Už viso to, tikėtina, slypi ryškus ekonominis interesas – traukiantis dabartiniams Rusijos gamtos išteklių klodams yra ieškomos alternatyvos Arktyje. „JAV ir Danija kartu nerimauja dėl galimo Rusijos karinio dalyvavimo Arktyje.

Rusijos propagandinėje šou laidoje „Rossija 1“ televizijos eteryje buvo papasakota istorija apie tai, kaip Ukraina tariamai ruošiasi Donbase gėjų paradą surengti.

Karalienės Elžbietos pusbrolis, Kento princas Michaelas buvo pasirengęs pasinaudoti savo turimu statu asmeninėms naudoms išgauti ir slapta siūlė savo paslaugas tarpininkaujant asmeniškai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, skelbiama „The Sunday Times“ ir „Channel 24“ tyrime. Žurnalistai susitiko su karalienės pusbroliu apsimetę verslininkais iš Pietų Korėjos. Jie pasiteiravo dėl galimybės atstovauti jų verslą Rusijos rinkoje, naudojantis savo ryšiais ir titulais.

Maskvą sudrebino pompastiškas Pergalės dienos paradas. Priešingai nei pernai, kai iškilmių dėl pandemijos buvo atsisakyta, šiemet ceremonija grįžo su trenksmu. Daugiau nei 12 tūkstančių dalyvių, 200 karinės technikos vienetų ir 76 lėktuvai bei sraigtasparniai. Pats Putinas ne tik sveikino tautiečius, bet ir smerkė prieš jo šalį nukreiptą rusofobiją. Kremliaus kurantams mušant 10 valandą ryto, Maskvą ima drebinti vadinamosios Pergalės dienos iškilmės.

Rusijai sekmadienį švenčiant 76-ąsias pergalės Antrajame pasauliniame kare metines, prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog šalis „tvirtai“ gins nacionalinius interesus, ir pasmerkė „rusofobijos“ sugrįžimą. Kalbą tūkstančiams karių ir veteranų Raudonojoje aikštėje jis pasakė prasidedant metiniam paradui, per kurį Maskvos gatvėmis riedėjo įvairi karinė technika.

Tarptautinį skandalą sukėlusi istorija apie Rusijos saugumiečių 2014 ir 2017 metais surengtas diversijas užsienio šalyse, kurių metu netgi žuvo niekuo dėti žmonės, iki šiol stokojo aiškaus motyvo. Ukrainos žiniasklaidoje paaiškinta: sprogimai Čekijoje ir Ukrainoje turėjo vieną tikslą – sunaikinti svarbias ukrainiečių amunicijos atsargas. Anot leidinio turimos tyrimo medžiagos, sprogdinimas Čekijos amunicijos sandėliuose buvo įvykdytas iškart po to, kai į Ukrainą buvo pristatyta 5 tūkst.

JAV gynybos ministerijos žvalgybos agentūra (DIA) pateikė savo 2021-ųjų globalių grėsmių ataskaitą ir perspėjo dėl Rusijos keliamos grėsmės. DIA vadovas Scottas Berrieris pripažino, kad JAV atsidūrė „strateginės konkurencijos eroje“ su realia grėsme egzistavimui. Ataskaitoje pažymima, kad pagrindiniai JAV oponentai – Kinija ir Rusija – siekia mesti iššūkį Vašingtono kariniam dominavimui.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakė, jog tikisi per birželio kelionę į Europą surengti susitikimą su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. „To tikiuosi ir laukiu“, – sakė J. Bidenas. JAV prezidentas balandžio mėnesį pasiūlė susitikti kokioje nors trečiojoje šalyje ir aptarti augančią įtampą dėl Rusijos žvanginimo ginklais prie Ukrainos, elgesio su kalinamu V. Putino oponentu Aleksejumi Navalnu ir kitų klausimų.

Kremlius neseniai pareiškė, kad JAV ir Rusijos santykiai netrukus gali atsidurti „Šaltojo karo arba net dar blogiau“ būsenoje. Britų žvalgybos vadovas tuo metu akcentavo, kad „Rusija buvo perspėta dėl pasekmių“, tačiau taip pat pripažino, kad dabar yra sunkesni laikai nei sovietiniai. Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo interviu „RIA Novosti“ buvo pažerta kaltinimų JAV, pakartotas raginimas „atsisakyti vienpolio pasaulio“ modelio ir įtakos kitoms valstybėms.

Europos Parlamentas ketvirtadienį svarstys rezoliucijos, kuri numato griežtas sankcijas Rusijai šios šalies tolimesnės agresijos Ukrainoje atveju, priėmimą. Siūloma ne tik atjungti Rusija nuo SWIFT mokėjimų sistemos, riboti oligarchų vieklą Europoje, bet ir visiškai atsisakyti rusiškų dujų ar naftos. Šį siūlymą dar turi patvirtinti Europos Parlamentas ketvirtadienio sesijos metu.

Rusijai iš šalies išsiuntus du Lietuvos ambasados darbuotojus, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad tokio atsako ir tikėtasi, tačiau pabrėžė, kad, priešingai nei iš šalies išsiųsti rusų diplomatai, lietuviai Maskvos nešnipinėjo. „Vertinu ramiai, ko gero, vienintelis komentaras gali būti, kad, priešingai nei tie žmonės, kuriuos Lietuva pasirinko išsiųsti, Lietuvos diplomatai Rusijos nešnipinėjo.

Rusijos žiniasklaidoje paskelbta apie mistišką „nedraugiškų Rusijai šalių sąrašą“, jo egzistavimą patvirtino ir šalies URM vadovas Sergejus Lavrovas. Oficialiai sąrašas dar nėra sudarytas, o ir jame numatytos sankcijos yra labai riboto poveikio. Ekspertai jau daugelį metų pažymi, kad Rusija kažkuo reikšmingu atsakyti į Vakarų sankcijas neturi galimybių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį kalbėdamasis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė esąs labai susirūpinęs dėl kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno sveikatos būklės, pranešė Eliziejaus rūmai.

Artėjantys rinkimai, kylančios kainos, o su tuo ir socialinis nepasitenkinimas, bei tolygiai smunkantys reitingai gali išprovokuoti ne tik Aleksejaus Navalno ir jo komandos egzekuciją, bet ir „parodomąjį karą“ Ukrainos rytuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pritarė šalies sveikatos priežiūros tarnybos vadovės siūlymui ateinantį mėnesį paskelbti 10 dienų nedarbo laikotarpį, siekiant sulėtinti koronavirusinės infekcijos plitimą. „Jei manote, kad tai būtina – gerai, taip ir padarysime. Šiandien pasirašysiu atitinkamą įsaką“, – per televiziją transliuotame susitikime sakė valstybės vadovas, komentuodamas „Rospotrebnadzor“ vadovės Anos Popovos siūlymą.

NATO sąjungininkai ketvirtadienį išreiškė „visišką solidarumą“ su Čekija, intensyvėjant jos ginčui su Rusija, tačiau susilaikė nuo siūlymų imtis bendrų veiksmų prieš Maskvą. Įtampą tarp abiejų šalių išaugo, Prahai apkaltinus Rusijos slaptąsias tarnybas 2014 metais surengus aukų pareikalavusį sprogdinimą viename Čekijos ginklų sandėlyje ir išsiuntus 18 rusų diplomatų.

Ekspertai ir politologai įvertino Vladimiro Putino kalbą kaip pasirengimą rinkimams bei perspėjimą Vakarams dėl „raudonų linijų peržengimo“. Įžvelgė joje ir grįžimą į neostalinizmą, kuomet teroras tampa norma ne tik veikiant užsienyje, bet ir prieš savo šalies piliečius.

Trečiadienio vakarą visoje Rusijoje vyksta, tikėtina, paskutinės Aleksejaus Navalno protesto akcijos iki jų pripažinimo ekstremistais. Prieš protestų pradžią opozicijos lyderiams teko rinktis: išvykimas į užsienį arba maksimalus atsiribojimas nuo viešos politinės veiklos. Tačiau ir tai nepadėjo, mat visoje Rusijoje prasidėjo masinis visuomenės veikėjų, žurnalistų sulaikymas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pažadėjo, kad jo šalis, pasaulio viena pagrindinių naftos ir dujų tiekėjų, aktyviai prisidės prie kovos su klimato kaita. „Turime atsakyti į klimato kaitos iššūkius“, – skaitydamas metinį pranešimą įstatymų leidėjams ir regionų gubernatoriams pabrėžė V. Putinas.

Vladimiras Putinas savo kasmetinio kreipimosi į Federacijų Tarybą metu pareiškė, kad „Rusija užtikrins taiką ir gerbūvį savo piliečiams“. Rusijos prezidentas Vakarus perspėjo „neperžengti raudonos linijos“, nes bus imtasi „asimetrinių ir griežtų priemonių“. Pradėjo jis savo kalbą apie santykius su Vakarų šalimis piktinimusi „planais nužudyti A. Lukašenka“ ir Vakarų abejingumą šiuo klausimu bei skundu dėl „bandymų kabinėtis prie Rusijos be jokio pagrindo“. „Buvo peržengtos visos ribos“, – aiškin...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pateikė savo metinį pranešimą. Įtemptos tarptautinės ir vidaus politikos bei artėjančių Dūmos rinkimų sąlygomis jis pažėrė finansinių garantijų šeimoms su vaikais, akcentavo naujos ginkluotės gamybą ir ekonominę stagnaciją turinčius nutraukti sprendimus. Neapsiėjo ir be grasinimų Vakarams: jeigu bus peržengta raudonoji linija, kurią nustatysime mes patys, kentėsite, kaip nekentėjote jau seniai.

Vladimiras Putinas trečiadienį skaitys metinį pranešimą, Rusijai išgyvenant santykių su Vakarais krizę, o kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygiams raginant rusus masiškai dalyvauti protestuose. Ilgamečio Rusijos lyderio metiniais pranešimais parlamentarams ir regionų gubernatoriams nustatoma šalies politinė darbotvarkė. Pernai V. Putinas sakydamas šią kalbą išdėstė planą, pagal kurį galiausiai užsitikrino galimybę likti valdžioje iki 2036 metų.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pakvietė Rusijos lyderį Vladimirą Putiną susitikti karo draskomoje Rytų Ukrainoje ir pabrėžė, kad dėl naujų separatistinio konflikto kovų ant kortos pastatyta milijonai gyvybių. Tiesus derybų pasiūlymas buvo pateiktas suintensyvėjus susirėmimams tarp Ukrainos armijos ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du regionus Ukrainos rytuose, ir kilus susirūpinimui dėl didelės šio rusenančio karo eskalacijos.

Didindamas kariuomenės prie Ukrainos sienų skaitlingumą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas specialiai mosuoja politiniais-kariniais raumenimis, pritraukdamas viso pasaulio dėmesį, mano karo ekspertai. Tačiau neatmetama ir naujos Rusijos karinės operacijos grėsmė. Tokią nuomonę, vertindami tikrąjį Rusijos karinių pajėgų koncentracijos Kryme ir šalia rytinės Ukrainos sienos tikslą, išdėstė įvairių Vakarų šalių specialistai.

Buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pasiūlė santykių su Rusija krizės sprendimą: uždrausti įvažiavimą į ES visiems Rusijos gyventojams. Jo teigimu, tai yra reikalinga siekiant užtikrinti Europos saugumą. „Galbūt mums reikalinga „pertraukėlė“ visiems – aš turiu omenyje bet kokiems – vizitams iš Rusijos. Iki įsiveržimo į Krymą tie žmonėms iš aukšto reikalavo bevizio režimo su ES. Paprasčiausiai įšaldykite vizas, išskyrus išskirtines šeimynines aplinkybes.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka planuoja balandžio 22 dieną Maskvoje susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.  „Vakar sutarėme su V. Putinu dėl mūsų darbo grafiko. Balandžio gale, greičiausiai 22 dieną, mes susitiksime Maskvoje. Tai bus rimtas susitikimas tam tikroms problemoms aptarti“, – sakė A. Lukašenka penktadienį per susitikimą su Minske viešinčiu Rusijos premjeru Michailu Mišustinu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pranešė, kad buvo paskiepytas antrąja vakcinos nuo pandeminio koronaviruso doze. „Noriu jus informuoti, kad ką tik, prieš man užeinant į šią salę, buvau paskiepytas antrąja doze, ir esu tikras, kad viskas bus gerai“, – sakė V. Putinas per virtualų Rusijos geografų draugijos globėjų tarybos posėdį.     „Ir jums linkiu to paties.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį paragino rasti taikų įtampos Ukrainos ir Rusijos santykiuose sprendimą remiantis teritorinio vientisumo principu.

Kovo mėnesį prasidėjęs karo veiksmų okupuotoje Donbaso teritorijoje suaktyvėjimas virto į geopolitinę įtampą keliantį konfliktą ne tik tarp Ukrainos ir Rusijos, tačiau ir JAV ar kitų NATO šalių. Rusija jau pareiškė, kad jos kariuomenės dislokavimas prie sienos su Ukraina yra vertintinas kaip „tikslingas“, o JAV į tai atsakė visapusišku Kijevo palaikymu.