putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį išreiškė viltį, kad Rusijos visuomenė yra apsaugota nuo „tamsuoliškumo“ socialinės lyties tema, o vadinamąją atšaukimo kultūrą (angl. cancel culture) palygino su koronavirusu. Per ilgą savo prezidentavimą V. Putinas kūrė tradicinių ir šeimos vertybių saugotojo įvaizdį ir ne kartą kartojo, kad liberalios vakarietiškos vertybės yra pasenusios.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį padėkojo Seniui Šalčiui už tai, kad padėjo jam tapti valstybės vadovu, taip pat paprašė šio pasakų personažo pagalbos įgyvendinant Maskvos planus. V. Putinas pirmą kartą prezidentu tapo 1999-aisiais, Naujųjų metų išvakarėse, kai netikėtai atsistatydino pirmasis posovietinės Rusijos vadovas Borisas Jelcinas. Premjero pareigas tuo metu ėjęs V. Putinas pakeitė jį poste.

Iš interneto pradingo slapta Vladimiro Putino dukra laikoma paauglė – prieš tai ji socialiniuose tinkluose dalijosi įrašais apie savo mamos 3,7 milijono eurų kainuojančią vilą Monte Karle. Luizos Krivonogich mama, V. Putino meiluže laikoma Svetlana (46) prezidentą įsiutino pasidalindama nuotraukomis iš jų prabangių atostogų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Vašingtono noras aptarti Rusijos saugumo reikalavimus, kuriais Maskva siekia pažaboti NATO plėtrą į rytus, yra „teigiamas“. „Akivaizdu, kad vienas iš svarbiausių elementų šiandien yra stabilumas ir saugumas, – savo metinėje metų pabaigos spaudos konferencijoje žurnalistams sakė V. Putinas. – Ir mes turime suprasti, kaip bus užtikrintas mūsų saugumas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį surengs savo tradicinę metų pabaigos spaudos konferenciją, Vakaruose stiprėjant nuogąstavimams, kad jo žvanginimas ginklais yra didelio karinio eskalavimo Ukrainoje ženklas. Įtakingi Kremliaus ir gynybos pareigūnai vis atkakliau tvirtina, kad Vakarai ir NATO trypia Maskvos saugumo „raudonąsias linijas“ ir pavojingai kėsinasi į Rusijos sienas.

Putinas šantažuoja Europą ne tik ginklais Ukrainos pašonėje, bet ir dirbtinai keldamas visiems mums dujų kainas. Jau ne pirmą mėnesį Europos dujų rinką šokdinantis Kremlius antradienį ėmė ir pakeitė dujų tekėjimo kryptį viename pagrindinių Europos dujų vamzdžių. Ir kainos šoko į rekordines aukštumas. Energetikos ministerija pripažįsta, Rusijos žaidimai neabejotinai paveiks ir mūsų šildymo sąskaitas. Putinas, anot politologų, užsiima ir kariniu ir energetiniu šantažu.

Vokietija siekia sustabdyti tolesnį Ukrainos konflikto eskalavimą, trečiadienį pareiškė naujoji šalies užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškus, kad Maskva yra pasirengusi imtis karinių priemonių. Pasak A. Baerbock, atsižvelgiant į „tolesnį Rusijos kariuomenės judėjimą“ prie Ukrainos sienos, Berlynas yra „labai susirūpinęs“ dėl naujausių V. Putino pareiškimų.

Vladimiras Putinas vis atviriau graso Vakarams. Sušaukęs savo generolus per gynybos ministerijos posėdį pareiškė, kad Rusija pasirengusi imtis karinių ir techninių priemonių atsakyti į esą nedraugiškus Vakarų veiksmus Ukrainoje. Tai pirmas kartas, kai Rusijos prezidentas atvirai prakalbo apie galimus karinius veiksmus.

Putinui vis garsiau svaidantis grasinimais Ukrainai ir Vakarams bei svaidantis reikalavimais pasauliui, situacija kaista. Susitikę Baltijos šalių gynybos ministrai kalba ne tik apie paramą Ukrainai, bet ir naujų gynybinių sistemų vystymą regione. Anušauskas prabyla ir apie didelę grėsmę Lietuvai. Mūsų šalyje vieši ir Vokietijos kariuomenės vadas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir informavo jį apie Rusijos reikalavimus dėl saugumo garantijų, antradienį pranešė Kremliaus spaudos tarnyba. „Vladimiras Putinas informavo apie rusų pasiūlymus dėl ilgalaikių, teisiškai įvirtintų saugumo garantijų, užkertančių kelią bet kokiam tolesniam NATO slinkimui į rytus, taip pat smogiamųjų ginkluotės sistemų dislokavimui Rusijos kaimynėse.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad jo šalis pasirengusi imtis „karinių-techninių priemonių“ reaguodama į „nedraugiškus“ Vakarų veiksmus dėl Ukrainos konflikto. „Jei ir toliau tęstųsi akivaizdžiai agresyvi Vakarų kolegų pozicija, imsimės atitinkamų atsakomųjų karinių-techninių priemonių“, – sakė jis per Gynybos ministerijos posėdį, tvyrant būgštavimams, kad Rusija gali pradėti invaziją į savo kaimynę Ukrainą.

Rusijos prezidento pasitikėjimo reitingai nukrito iki žemiausios ribos per paskutinius 7 metus. Už jį balsuotų vos 32 proc. šalies gyventojų, o tai yra net 8 proc. mažiau negu šių metų balandį.

Kol Rusija koncentruoja savo pajėgas prie sienos su Ukraina ir okupuotose teritorijose, ES vis dar neprieita vieningos nuomonės, kaip į tai reiktų reaguoti, pažymima, „Foreign Policy“. Maža to, migracijos krizė Baltarusijoje taip pat siejama su Europos skaldymo politika, kurios laikosi Kremlius. Vargu, ar galima laikyti atsitiktinumu tai, kad gresiant Rusijos įsiveržimui į Ukrainą, Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka organizavo migracijos krizę ES pasienyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį palinkėjo popiežiui Pranciškui laimingo 85-ojo gimtadienio ir pasakė jam, kad jie abu drauge galėtų ginti krikščionis. Komentaras pasirodė po anksčiau šį mėnesį popiežiaus paskelbto pareiškimo, kad jis yra pasirengęs nuvykti į Maskvą aplankyti Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovo patriarcho Kirilo.

Rusija paviešino savo siūlymą JAV ir NATO aljansui, kuriame atskleidė „saugumo garantijos“, kurių esmė – iš esmės NATO pasitraukti iš Kremliaus įsivaizduojamų „įtakos zonų“, įskaitant ir visą Rytų Europą. Rusijos užsienio reikalų ministerija publikavo sutarčių projektus, kuriuose akcentuojamas atsisakymas dislokuoti branduolinį ginklą ir reikalavimas nebesiplėsti į Rytus, minint kaip pavyzdžius Ukrainą ir Gruziją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per pokalbį su Rusijos lyderiu Vladimiru Putino pažymėjo, kad per Baltarusiją į Europos Sąjungą keliaujančių nelegalių migrantų problema sėkmingai sprendžiama, ir paragino jį padėti spręsti šį klausimą, remdamasi Eliziejaus rūmų informacija pranešė prancūzų žiniasklaida. Pasak E. Macrono, nelegalių migrantų problema švelnėja dėl ES ir visos pasaulinės bendrijos veiksmų.

Kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas antradienį paragino Europos Sąjungą liautis „nuolaidžiavus“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir įvesti sankcijas rusų lyderiui ir jo aplinkai. L. Volkovas kalbėjo Europos Parlamente Strasbūre, kur A. Navalno dukra Darija turi atsiimti jos tėvui skirtą prestižinę Andrejaus Sacharovo premiją už minties laisvę. „Nuolaidžiauti buvo bandyta daug kartų ir vaisių tai nedavė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį kalbėdamas telefonu su Prancūzijos lyderiu Emmanueliu Macronu pareiškė, kad padėtį dėl nelegalių migrantų Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje turi tiesiogiai aptarti Bendrijos atstovai ir Minskas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Suomijos vadovui Sauli Niinisto antradienį pareiškė norįs „nedelsiant“ pradėti derybas su JAV ir NATO dėl saugumo garantijų, pranešė Kremlius.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pirmadienį surengė derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir paragino jį „deeskaluoti įtampą“ su Ukraina, informavo Dauningo gatvė. JK lyderis pakartojo sekmadienį išsakytą Didžiojo septyneto (G-7) susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų telkimo pasienyje su Ukraina, ragindamas ieškoti diplomatinio sprendimo, pranešė jo biuras.

Rusijos technologijų grupė VK, kuriai priklauso populiariausias šalyje socialinis tinklas „VKontakte“, pirmadienį pranešė paskyrusi šios platformos vykdomuoju direktoriumi vieno iš artimiausios prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmonių sūnų. VK išplatintame pareiškime nurodė, kad sveikina prie komandos prisijungusį Vladimirą Kirijenką.

Užuot pakurstęs naujus karo veiksmus Ukrainoje, Rusijos prezidentas gali matyti pranašumą nesibaigiančioje priešpriešoje. Aukščiausi Jungtinių Valstijų pareigūnai teigia nerimaujantys, kad Rusija siekia pakurstyti konfliktą Ukrainoje, o kariai yra dislokuoti prie sienos potencialiai neišvengiamai invazijai.

Rusija penktadienį pareiškė, kad NATO turėtų oficialiai atšaukti 2008 metais priimtą sprendimą atverti duris Sakartvelo ir Ukrainos stojimui į Aljansą, tvirtindama, kad suteikdamos Maskvai garantijų, jog karinis blokas nebus plečiamas į rytus, Vakarų šalys užsitikrintų savo „fundamentalius“ interesus. Užsienio reikalų ministerijos pranešime taip pat reikalaujama, kad NATO liautųsi rengti karines pratybas arti Rusijos sienų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę tiesmukai, nepalikdamas vietos interpretacijoms, įvardijo priežastį, kodėl prie Ukrainos sienų yra sutrauktos gausios kariuomenės pajėgos. Jo teigimu, toks atgrasymo žingsnis buvo pasirinktas dėl tariamo JAV pažado neišplėsti NATO aljanso sienų į rytus nesilaikymo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rytų Ukrainoje tarp Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų verdantis konfliktas „primena genocidą“. Tai jis pareiškė tvyrant įtampai su Vakarais ir JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) besiruošiant pokalbiams su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu bei kitų Rusijos pašonėje esančių šalių vadovais, susirūpinusiais dėl Kremliaus karinės agresijos.

Buvęs Archangelsko meras Aleksandras Donskojus pasiūlė miestą pervadinti į Putingradą. Ekspertu dabar save vadinančio buvusio politiko teigimu, miestui reikia pritraukti turistų, todėl nėra svarbu, kad su V. Putino biografija miestas nėra niekaip susijęs. Politikas neseniai savo „Instagram“ paskyroje paskelbė konkursą naujo herbo sukūrimui ir pažadėjo 10 tūkst. rublių prizą geriausio darbo autoriui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, trečiadienį pirmą kartą kalbėdamas viešai po didelio atgarsio sulaukusių derybų su JAV prezidentu Joe Bidenu, pareiškė, kad Maskva pasilieka teisę „ginti savo saugumą“, tačiau nesutiko pasakyti, ar Maskva planuoja įsiveržti į Ukrainą. Antradienį per abiejų lyderių susitikimą saugiu vaizdo ryšiu J. Bidenas perspėjo V. Putiną apie „stiprų“ Vakarų ekonominį atsaką, jei Maskva užpultų savo kaimynę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigiamai vertina išvakarėse vykusias JAV ir Rusijos prezidentų Joe Bideno ir Vladimiro Putino derybas, kuriose taip pat buvo aptarta padėtis Ukrainoje. „Aš teigiamai vertinu, kad Jungtinių Valstijų prezidentas pasikalbėjo su Rusijos prezidentu... Manau, kad Ukrainos pergalė – kad Jungtinės Valstijos visada palaikė Ukrainą, mūsų suverenitetą, mūsų nepriklausomybę.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniais klausimais Victoria Nuland pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia save įamžinti istorijoje kaip žmogus, kuris atstatė SSRS. JAV administracijos atstovė apie tai prabilo netrukus po dviejų šalių prezidentų pokalbio telefonu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas artimiausiomis dienomis su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu kalbėsis apie krizę Ukrainoje, antradienį pranešė E. Macrono biuras. Pranešimas pasirodė po V. Putino ir JAV prezidento Joe Bideno virtualaus susitikimo. Jo metu J. Bidenas pasakė V. Putinui, kad jei Rusijos pajėgos, sutelktos prie Ukrainos sienos, pultų šią valstybę, JAV į tai griežtai reaguotų.

Prie Ukrainos sienų sutelkti rusų kariai niekam nekelia grėsmės, antradienį po Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Joe Bideno (Džo Baideno) pokalbio vaizdo ryšiu pareiškė Kremliaus užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas. Paklaustas, ar Rusija planuoja atitraukti karius po V. Putino ir J. Bideno virtualaus viršūnių susitikimo, J. Ušakovas atsakė: „Rusijos kariuomenė yra savo teritorijoje, niekam nekelia grėsmės, taip pasakė prezidentas.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį per virtualias derybas perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad Vašingtonas įvestų griežtas sankcijas karinio eskalavimo Ukrainoje atveju.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį surengė dvi valandas trukusias derybas vaizdo ryšiu, per kurias Amerikos lyderis žadėjo perspėti dėl skausmingų sankcijų Maskvai ir didesnės karinės paramos Rytų Europai, jeigu Rusija įsiveržtų į Ukrainą. „Sveikinimai, pone prezidente“, – V. Putinas ištarė Kremliaus paskelbtame trumpame vaizdo įraše. J. Bidenas pasakė, kad „gera matyti“ Rusijos vadovą ir išreiškė viltį, kad kitas jų pokalbis bus tiesioginis.

Amerikos ir Rusijos prezidentų laukia nuotolinė akistata. Jie pirmą kartą per pastaruosius penkerius mėnesius rengia vaizdo konferenciją apie padėtį Ukrainoje, prie kurios sienų Putinas telkia šimtatūkstantines karių pajėgas, šarvuotąją techniką ir galimai ruošiasi puolimui. Baltieji rūmai atskleidžia, kad Bidenas mėgins atgrasyti Putiną pristatydamas jam skaudžias galimas sankcijas karo atveju.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pradėjo derybas vaizdo ryšiu, kurių pagrindinė tema veikiausiai bus Maskvos pajėgų telkimas prie sienos su Ukraina. J. Bidenas ketina perspėti V. Putiną nemėginti įsiveržti į Ukrainą ir pagrasyti skausmingomis sankcijomis bei didesne karine parama Rytų Europai, jeigu Rusijos lyderis sukeltų karinį konfliktą.

JAV ir Rusijos lyderiai sutarė susitikti vaizdo konferencijoje siekiant aptarti išaugusią įtampą tarp Rusijos, Ukrainos ir NATO, bei kitus aktualius dvišalius ar geopolitinius klausimus. J. Bidenas ir V. Putinas kalbėsis nuotoliniu būdu, pasauliui stebint kuo baigsis Rusijos ir Vakarų konfrontacija, itin paaštrėjusi 2021-ųjų pabaigoje. Tai jau antrasis Joe Bideno susitikimas su Vladimiru Putinu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pasikalbėjo telefonu ir suderino pozicijas prieš Jungtinių Valstijų ir Rusijos vadovų Joe Bideno ir Vladimiro Putino pokalbį vaizdo ryšiu. „Prieš prezidentų Bideno ir Putino pokalbį suderinome pozicijas su Anthony Blinkenu. Sutarėme toliau veikti bendrai ir koordinuotai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs išklausyti JAV lyderio Joe Bideno pasiūlymus dėl Ukrainos, paskelbė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Anksčiau skelbta, kad antradienį vaizdo ryšiu įvyks V. Putino ir J. Bideno pokalbis. „Girdėjome JAV prezidento pareiškimus, kad jis šiai vaizdo konferencijai parengė konkrečių pasiūlymų dėl Ukrainos; tikriausiai kalbama apie Ukrainos krizės sureguliavimą“, – Rusijos televizijai „Pervyj kanal“ iš Delio sakė D. Peskovas.

Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Joe Bideno derybos, vyksiančios antradienį vaizdo ryšiu augant įtampai dėl Ukrainos, turėtų būti „išsamios ir ilgos“, pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Manome, kad tai bus gana ilga ir išsami vaizdo konferencija. Tai bus konferencija, vyksianti per apsaugotą vaizdo ryšį. Manome, kad ji užtruks gana ilgai“, – žurnalistams sakė D. Peskovas. Pasak jo, derybos prasidės apie 18 val. Maskvos (17 val.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį atvyks į Indiją per savo antrąją kelionę nuo COVID-19 pandemijos pradžios, siekdamas sutvirtinti karinius ir energetinius ryšius su tradicine sąjungininke, kuriai stengiasi įsiteikti JAV. Siekdamas išspręsti augantį Kinijos iššūkį, Vašingtonas užmezgė QUAD saugumo dialogą su Indija, Japonija ir Australija, keliantį susirūpinimą tiek Pekinui, tiek Maskvai. Šaltojo karo metais Indija palaikydavo glaudžius santykius su Sovietų Sąjunga.

Rusija šeštadienį kritikavo Vakarus dėl naujų sankcijų Baltarusijai, įvestų dėl migracijos krizės prie jos sienų su Europos Sąjungos šalimis. Jungtinės Valstijos, Kanada, Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga ketvirtadienį išplėtė sankcijas Baltarusijai, įvesdamos suvaržymus kai kuriems vyriausybės veikėjams ir juridiniams subjektams už žmogaus teisių pažeidimus ir paramą „migrantų kontrabandai“. Tarp sankcijų sąraše naujai atsidūrusių fizinių ir juridinių asmenų yra Baltarusijos autoritarinio ...

Kremlius penktadienį paskelbė, kad planuojamas Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Joe Bideno pokalbis vaizdo ryšiu, smarkiai išaugus įtampai dėl konflikto Ukrainoje. „Dėl tikslios datos dar nesutarta“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį sakė norintis „konkrečių susitarimų“ su NATO, kad Aljansas nesiplės į rytus. Tai jis pareiškė Vakarams kaltinant Kremlių invazijos į Ukrainą planavimu. „Per dialogą su JAV ir jų sąjungininkėmis reikalausime parengti konkrečius susitarimus, panaikinančius bet kokią galimybę NATO toliau slinkti į rytus ir šalia Rusijos teritorijos dislokuoti mums grėsmę keliančias ginklų sistemas“, – sakė V. Putinas.

NATO šalys Rygoje ruošia griežtą atsaką Rusijai, telkiančiai pajėgas prie Ukrainos ir okupuotose jos teritorijose. Žada užvirus karui ginti sąjungininkes ir nepalikti bėdoje Ukrainos, kurios Rusija nenori paleisti iš savo įtakos sferos. Putinas prabilo apie Rusijos raudonąsias linijas Ukrainoje. Pagalbą Putinui kare su Ukraina jau žada ir Lukašenka. Plataus masto karo grėsmę jaučia ir Ukrainos kariai, pasakoja apie Rusijos remiamų separatistų provokacijas.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka antradienį sakė, kad Maskvos aneksuotas Krymas teisiškai yra Rusijos dalis, ir pridūrė planuojantis drauge su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apsilankyti šiame pusiasalyje. Rusijai 2014 metais atplėšus nuo Ukrainos ir aneksavus Krymą, taip pat pradėjus remti separatistus Rytų Ukrainoje, Baltarusijoje kilo nerimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį paragino visuotinai pripažinti vakcinas nuo koronaviruso, siekiant pažaboti jo pandemiją, augant nerimui dėl naujosios omikron atmainos. Kreipdamasis į Rusijos investicijų forumo dalyvius vaizdo ryšiu V. Putinas sakė, kad šalys gali „veiksmingai kovoti“ su koronavirusu tik bendrai koordinuodamos savo veiksmus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paragino Armėnijos premjerą Nikolą Pašinianą ir Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Aliyevą mažinti įtampą ir spręsti ginčus, likusius po pernai kilusio karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono. V. Putinas abu lyderius priėmė per retą tiesioginį susitikimą Juodosios jūros kurorte Sočyje po anksčiau šį mėnesį įsiplieskusių naujų susirėmimų tarp abiejų Kaukazo kaimynių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atleido šalies kalėjimų tarnybos vadovą, po siaubą keliančių vaizdo įrašų, bylojančių apie kankinimus ir prievartavimą kalinimo įstaigose, pasirodymo, pranešė Kremlius. V. Putinas atleido vos dvejus metus šiame poste išdirbusį Aleksandrą Kalašnikovą, kuriam dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno kalinimo Vakarai taiko sankcijas. Jo atleidimas įsigaliojo nedelsiant.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pranešė, kad išbandė eksperimentinę per nosį vartojamą vakciną nuo koronavirusinės infekcijos, praėjus trims dienoms po to, kai buvo paskiepytas stiprinančiąja vakcinos doze.  V. Putinas pasiskiepijo pavasarį Rusijoje sukurta vakcina nuo COVID-19 „Sputnik V“. Sekmadienį jis pranešė gavęs stiprinančiąją vienadozės vakcinos „Sputnik Light“ dozę ir sakė, kad norėtų išbandyti „Sputnik V“ skiepą, vartojamą per nosį.