putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsakus dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių Kremliaus išlaikomų separatistų nepriklausomybės pripažinimo, parodė Rusijos valstybinė televizija. Vakarų lyderiai apgailestavo dėl tokio sprendimo, o Prancūzija jau paskelbė sušauksianti Saugumo Tarybos posėdį dėl tokio Rusijos sprendimo.

Rusija ir jos remiami separatistai rengia vis agresyvesnes provokacijas – Kremlius skelbia apie 5 nukautus diversantus iš Ukrainos ir neva Ukrainos karių į Rusijos teritoriją paleistus sviedinius bei bandymus prasiveržti šarvuočiais. Kijevas Maskvos pareiškimus vadina melu. O separatistai prašo Rusijos karinės pagalbos ir nepriklausomybės pripažinimo. Donbase – žmonių skundai dėl evakuacijos ir priverstinė mobilizacija – vyrus gaudo tiesiog gatvėse.

Europos akcijų rinkos pirmadienį smuko, Kremliui pareiškus, kad nėra tvirtų planų surengti JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino susitikimą, mėginant išvengti galimos Maskvos invazijos į Ukrainą. Pačios Rusijos akcijų rinkos smuko dviženkliais skaičiais, Ukrainos krizei toliau sparčiai aštrėjant, o Rusijos rublis taip pat patiria spaudimą. „Pasaulyje dominuoja antraštės apie Ukrainą, Rusiją ir Vakarus“, – pažymėjo „ThinkMarkets“ rinkos analitikas Fawadas Razaqzada.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad dabartinė Ukrainos valdžia nesiruošia laikytis Minsko susitarimų ir apie tai kalba aukščiausiu lygmeniu. „Šiandieninė Kijevo valdžia nė nesiruošia jo (Minsko susitarimų priemonių paketo) vykdyti. Maža to, ji apie tai ne kartą pareiškė viešai – ir dar pačiu aukščiausiu valstybiniu lygiu: ir užsienio reikalų ministrų, ir Saugumo tarybos lygmeniu“, – kalbėjo V. Putinas neeiliniame Valstybės saugumo tarybos posėdyje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vėliau pirmadienį telefonu kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir toliau sieks mažinti įtampą dėl Ukrainos, paskelbė vokiečių vyriausybės atstovas. Steffenas Hebestreitas sakė, kad „šią popietę“ planuojamas pokalbis buvo „kruopščiai derinamas“ su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Šis su V. Putinu kalbėjosi sekmadienį.

Internete sparčiai plinta Rusijos Dūmos parlamentaro, liberaldemokratų partijos lyderio Vladimiro Žirinovskio kalba, kurioje jis galimai netyčia nuspėjo, arba tiesiog pasakė per daug, kad 2022-ųjų vasario 22-ąją prasidės karo veiksmai. „Jūs pajausite viską 4 ryto, vasario 22-ąją. Aš norėčiau, kad 2022 metai būtų taikūs, tačiau mėgstu teisybę.

Nors Paryžius tvirtino, kad pasiekta diplomatinė pažanga, Rusija metė provokuojančius kaltinimus, dėl kurių daugelis baiminasi, nes jie gali būti panaudoti karui pateisinti, rašo politico.eu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį surengs neeilinį šalies Saugumo tarybos posėdį, pranešė jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Prezidentas Putinas sušaukė Rusijos saugumo tarybos posėdį“, – žurnalistams sakė D. Peskovas ir patikslino, kad tai bus nereguliarus šios institucijos posėdis.  Kremliaus atstovas atsisakė atskleisti posėdžio darbotvarkę, bet pažadėjo pateikti šią informaciją vėliau.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad dar per anksti organizuoti Rusijos lyderio Vladimiro Putino ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimą, Paryžiui paskelbus apie tokio susitikimo, kuriuo būtų siekiama išsklaidyti įtampą dėl Ukrainos, galimybę. „Dar per anksti kalbėti apie kokius nors konkrečius planus dėl kokių nors viršūnių susitikimų organizavimo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, jog jo kolega Rusijoje Vladimiras Putinas penktadienį nurodė Suomijos įlankos pakrantėje pastatyti uostą baltarusiškų trąšų krovai. „Aš papašiau, kad Rusija mums padėtų – kad nebūtų biurokratinių vilkinimų, ir ne piniguose čia esmė – pinigų tam yra. Norime netoli Sankt Peterburgo pastatyti savo uostą ir jame krauti milijonus tonų krovinių.

Rusijos ir JAV prezidentai Vladimiras Putinas ir Joe Bidenas sutarė surengti viršūnių susitikimą, bet jis įvyks tik tuo atveju, jei Rusija neįsiverš į Ukrainą, pirmadienį po naujo karštligiškos diplomatijos raundo, kuriuo siekta išvengti visapusiško karo, paskelbė Prancūzija. Ir V. Putinas, ir J. Bidenas iš principo sutiko dalyvauti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlytame viršūnių susitikime, pranešė Eliziejaus rūmai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prancūzų lyderiui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) teigė ketinąs išvesti Rusijos karius iš Baltarusijos, kai tik baigsis ten vykstančios karinės pratybos, sekmadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Rusija galimai jau atlaisvina kalią savo tankams Ukrainoje – separatistai skelbia pradedantys Donecko ir Luhansko civilių evakuaciją į Rusiją. O su Lukašenka susitikęs Putinas jau rytoj žada surengti branduolinių ginklų pratybas. Išvakarėse jis perspėjo, kad, jei Vakarai nekreips dėmesio į jo reikalavimus – gali imtis karinių veiksmų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad padėtis separatistinio konflikto krečiamoje Rytų Ukrainoje blogėja, Vakarų šalims įtariant, kad Kremlius ieško dingsties įsiveržti į kaimyninę šalį. „Deja, šiuo metu... stebime padėties Donbase blogėjimą“, – per spaudos konferenciją Maskvoje su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka sakė V. Putinas.

INGREDIENTAI: šiek tiek medaus šiek tiek putinų (uogos) PARUOŠIMO BŪDAS: Putino kekes nuplauti vandeniu, leisti vandeniui nuvarvėti, paskui uogas apdžiovinti. Medų šildyti, kol suskystės, jame suvilgyti putino šakeles ir jas apdžiovinti. Taip paruoštą putiną galima laikyti apie pusmetį.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad toliau keldama ultimatumus dėl saugumo Europoje reikalavimų Rusija didina statymus ir nepaliauja ieškoti preteksto įsiveržti į Ukrainą, prie kurios sienų yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių.

Rusija ketvirtadienį pareiškė galinti atsakyti karinėmis priemonėmis, jeigu Vašingtonas nepatenkins jos anksčiau iškeltų reikalavimų dėl saugumo, ir pridūrė norinti, kad visos JAV pajėgos būtų išvestos iš Rytų ir Vidurio Europos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad per derybas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu šalys susitarė ieškoti išeities iš konfliktinės situacijos, susijusios su televizijos kanalo RT veiklos uždraudimu Vokietijoje ir atsakomaisiais veiksmais prieš visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) biurą Rusijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sakė pasiruošęs tęsti darbą su Vakarais dėl saugumo klausimų, kad būtų deeskaluota įtampa dėl Ukrainos. „Esame pasiruošę toliau dirbti kartu. Esame pasiruošę eiti derybų keliu“, – po derybų Kremliuje su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sakė V. Putinas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį lankydamasis Kijeve pareiškė, kad Vakarai gali bet kurią dieną priimti sprendimą įvesti sankcijas Rusijai. „Tiesa, mes labai intensyviai rengiame sankcijų paketą. Galime veikti bet kurią akimirką. Mes tai išsamiai aptarėme su savo draugais JAV, su amerikiečių prezidentu, Europos Sąjungoje.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pirmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsitraukti nuo „bedugnės krašto“ ir įspėjo, kad invazija į Ukrainą galėtų prasidėti per ateinančias dvi paras. „Prie Ukrainos sienų sutelkta apie 130 tūkst. karių. Tai labai, labai pavojinga, sunki situacija“, – reporteriams sakė B. Johnsonas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiandien susitiko su užsienio ir vidaus reikalų ministrais. Pokalbių su jais metu buvo išsakytas nepasitenkinimas „dalimi Vakarų atsakymo“ į ankstesnius reikalavimus. Taip pat buvo pažymėta, kad yra parengtas atsakas ir tikimasi tolimesnių derybų. Praėjusį savaitgalį pasirodžius JAV žvalgybos duomenims apie galimą Rusijos puolimą Ukrainoje „jau artimiausiomis dienomis“, Kremliui teko imtis skubių veiksmų.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as diplomatines pastangas atgrasyti Rusiją nuo įsiveržimo į Ukrainą palygino su bandymais raminti nacistinę Vokietiją prieš Antrąjį pasaulinį karą. Jis leidiniui „The Sunday Times“ pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali „bet kada“ pasiųsti savo karius į Ukrainą ir užsiminė, kad Vakarų šalys nėra pakankamai griežtos Maskvos atžvilgiu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas eilinį sykį pažymėjo, kad Ukrainos įstojimas į NATO reikštų visos Europos karą su Rusija. Tačiau pats Ukrainos įstojimas į NATO be išspręstų teritorinių ginčų su pačia Rusija faktiškai nėra įmanomas. Tam, kad Ukraina patektų į gynybinį aljansą, jai būtina sulaukti visų 30-ies jos narių pritarimo ir atitikti griežtus NATO „narystės veiksmų plano“ kriterijus.

Pastangos išspręsti Ukrainos krizę intensyvia telefonine diplomatija šeštadienį įtampos nesumažino ir JAV prezidentas Joe Bidenas įspėjo, kad Rusija sulauks „greitų ir rimtų pasekmių“, jei įsiverš į Ukrainą.

JAV prezidentas Joe Bidenas per pokalbį telefonu su kolega rusu Vladimiru Putinu pareiškė, kad Vašingtonas yra pasirengęs tiek diplomatiniam įtampos dėl Ukrainos mažinimui, tiek „kitiems scenarijams“, šeštadienį pranešė Baltieji rūmai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pareiškė savo kolegai rusui Vladimirui Putinui, kad „nuoširdus dialogas“ nesuderinamas su įtampos tarp Maskvos ir Vakarų šalių eskalavimu, pranešė Eliziejaus rūmai. Tokį pareikšimą per 40 minučių trukusį abiejų lyderių pokalbį E. Macronas padarė, augant susirūpinimui, kad Rusija ruošiasi potencialiam įsiveržimui į kaimyninę Ukrainą. Vakarai diplomatinėmis priemonėmis siekia atgrasyti V. Putiną nuo invazijos.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį ryte Vašingtono laiku pasikalbės su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl aštrėjančios krizės, sukeltos Maskvos numanomų planų įsiveržti į Ukrainą, sakė vienas amerikiečių pareigūnas. „Jie pasikalbės šeštadienį ryte“, – žurnalistams sakė pareigūnas. Anot jo, Kremlius norėjo, kad lyderiai pasikalbėtų pirmadienį, bet priėmė JAV siūlymą pokalbį paankstinti.

Amerikos prezidentas Joe Bidenas ragina amerikiečius tuoj pat palikti Ukrainą ir įspėja, kad padėtis ten greitai gali tapti beprotiška. Tiesa, Bidenas viliasi, kad jei Putinas bus pakankamai kvailas įsiveržti į Ukrainą, gal turės proto neliesti amerikiečių. Beje, aiškėja ir neįtikėtina priežastis, kodėl Putinas su Macronu derėjosi prie keturių metrų ilgio stalo. Šaltiniai teigia, Macronas atsisakė darytis PGR testą, kad jo DNR neatsidurtų rusų rankose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį išreiškė tvirtą palaikymą savo kolegai iš Kazachstano Kassymui-Jomartui Tokayevui per pirmąjį jųdviejų susitikimą nuo tada, kai per Maskvos vadovaujamą karinę intervenciją šioje Vidurio Azijos šalyje buvo numalšinti daug gyvybių pareikalavę neramumai. Sausį Kazachstane žuvo daugiau kaip 200 žmonių, keliuose didmiesčiuose protestams prieš degalų pabranginimą peraugus į ginkluotus susirėmimus ir plėšikavimą.

87-ių milijonų eurų vertės Vladimiro Putino super jachta skubiai paliko Hamburgo uostą. Vokietijos žiniasklaida rašo, kad Vakarų sankcijų išsigandęs Putinas galbūt pabūgo, kad jachta gali būti konfiskuota. Savo ruožtu į Europą plūstant amerikiečių kariams, mūšiams geriausiai pasiruošęs amerikiečių lėktuvnešis lieka Europoje. O dar vieną karinę Vašingtono siuntą priėmęs prezidentas Zelenskis brėžia raudonąsias linijas, dėl kurių su Rusija – sako – tikrai nesiderės.

Po šešias valandas trukusių derybų ir vakarienės su Putinu Prancūzijos prezidentas išskubėjo pas Zelenskį į Ukrainą. Macrono aplinka sako, kad jis išgavo Putino pažadą nesiimti karinių veiksmų prieš Ukrainą. Tačiau Kremlius tai neigia. Savo ruožtu Amerikos prezidentas pareiškė, kad Rusija atsisveikins su „Nord Stream" 2 dujotieku, jei įsiverš į Ukrainą. Visgi Baltuosiuose Rūmuose viešėjęs Vokietijos kancleris to pasakyti neišdrįso.

Vasario 7-ąją įvyko Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono susitikimas Maskvoje. Derybos, kurių metu buvo aptariama itin svarbūs ir jautrūs klausimai dėl situacijos Rytų Europoje, tęsėsi daugiau nei penkias valandas, tačiau kažkokių susitarimų pasiekti nepavyko. Atrodytų, svarbiausia susitikimo „vinimi“ tapo milžiniškas stalas Kremliuje, už kurio sėdėjo abiejų šalių vadovai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė sugebėjęs įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „neeskaluoti“ krizės dėl Ukrainos, Vakarų šalims perspėjant, kad Rusija galėtų ruoštis įsiveržti į savo kaimynę. E. Makronas sakė, kad per ilgiau kaip penkias valandas pirmadienį Kremliuje vykusias derybas pasiūlė V. Putinui „konkrečių saugumo garantijų“. „Buvo kalbama apie stabdžio paspaudimą, apie padėties deeskalaciją ir galimybę atverti naujas perspektyvas.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pradėjo derybas Maskvoje, ieškodami bendros pozicijos dėl Ukrainos ir NATO, matyti iš tiesioginės transliacijos. „Labai džiaugiuosi jus matydamas, brangus Emmanueli“, – sakė V. Putinas E. Macronui derybų pradžioje. Priimdamas prancūzų lyderį V. Putinas pasveikino Prancūzijos pastangas stiprinti Europos saugumą.

Kijevas ir Vašingtonas toliau nesutaria dėl Rusijos galimo puolimo. Amerikiečiai sako, kad Rusija Ukrainą gali pulti iki olimpinių žaidynių pabaigos, o Ukrainos prezidentūra atrėžia, kad didesnė ne karo, o diplomatinio sprendimo tikimybė. Savo ruožtu pas Putiną vykstantis Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad derantis su Rusija reikia rodyti šiai didžiai tautai pagarbą ir suprasti jos traumas.

Tuo metu kai JAV bando maksimaliai spausti Rusiją, nerimaudama, kad ši puls Ukrainą, Kremliaus vadas Vladimiras Putinas ieško užtarimo pas savo galingąją partnerę tarptautinėje arenoje – Kiniją. Olimpinių žaidynių atidarymo dieną jam pavyko išgauti Xi Jinpingo palaikymą NATO „nesiplėtimo“ klausimu, o tai gali iš esmės pakeisti geopolitinę situaciją pasaulyje.

INGREDIENTAI: šiek tiek putinų (sėklos) PARUOŠIMO BŪDAS: Sėklas iš uogų išspaudų nuplauti, išdžiovinti ore, skrudinti, kol paruduos, orkaitėje ir sumalti kavamale. Vartojama kaip kavos surogatas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, po ir taip įtemptos šių metų situacijos Europos energijos šaltinių rinkoje, perspėjo, kad energijos resursų krizė Europoje tęsis ir 2023-iaisiais. Kremliaus vadovo teigimu, šalys turėtų tartis su Rusija, kaip tai daro Vengrija, ir tokiu būdu sulaukti ne tik pačių dujų, bet ir „gerų kainų“. „Ir kitai metais, tikėtina, bus problemų, jos kils mūsų partneriams Europoje.

Vašingtonas sako, kad Putinas kurpia propagandinę akciją, kuria pasinaudojęs ketina įsiveržti į Ukrainą. Anot Pentagono, Kremlius planuoja netikros ukrainiečių atakos prieš rusus inscenizaciją, net kuria propagandinius vaizdo įrašus su neva ukrainiečių karių nužudytais rusais. Kremlius tai vadina kliedesiais. Savo ruožtu Putinas šiandien išvyko į Kiniją, kur prieš prasidedant olimpinėms žaidynėms, susitiko su sąjungininku Si Dzinpingu.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas penktadienį sveikino glaudžius jo šalies ryšius su Kinija, kai prieš Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymą susitiko su prezidentu Xi Jinpingu. „Kalbant apie mūsų dvišalius santykius, jie vystosi ir juda pirmyn draugystės, strateginės partnerystės keliu, jie iš tiesų įgijo beprecedentį pobūdį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį per savo trečią pokalbį telefonu per pastarąją savaitę aptarė įtampą Ukrainoje ir Maskvos reikalavimą suteikti jai saugumo garantijų, pranešė Kremlius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas niršta ant Jungtinių Valstijų, mat po to, kai Bidenas paskelbė, kad į Europą permeta 3000 amerikiečių karių, Kremlius pareiškė, kad taip Vašingtonas tik dar labiau kursto įtampą. Tuo metu NATO skelbia, kad Baltarusiją jau pasiekė apie 30 tūkstančių Rusijos karių ir moderni jų ginkluotė. O šiandien ten apsilankė ir Rusijos gynybos ministras.

Daugiau nei mėnesį tylėjęs Vladimiras Putinas pareiškė, neva Amerikai Ukrainos saugumas nerūpi, o pagrindinis Vašingtono tikslas esą susilpninti Rusiją ir išprovokuoti karinį konfliktą. Tačiau Ukrainos prezidentas sako, kad jei Putinas ryšis įsiveržti – šįkart Rusija kovos ne tik su Ukraina ir gaus rimtą atkirtį. Nors iki oficialios Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Sąjungos ryžtas“ pradžios liko dar savaitė, abiejų šalių kariai rankų sudėję nesėdi ir dabar.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo Kinijos kolega Xi Jinpingas per susitikimą Pekino žiemos olimpinių žaidynių metu išsakys bendrą poziciją dėl tarptautinio saugumo, trečiadienį pranešė Kremliaus patarėjas.  Abu lyderiai susitiks penktadienį Kinijos sostinėje, jų šalims siekiant palaikyti kuo glaudesnius ryšius ir sulaukiant vis daugiau kritikos iš Vakarų.

Karu Ukrainai grasinančių rusų ir baltarusių propagandos mašina pasiekė absurdišką lygį. Jau rengia reportažus, kuriuose už gryną pinigą bando parduoti fantazijas, neva amerikiečiai Ukrainoje kuria mirtinus virusus ir juos testuoja ant Ukrainos karių. Propagandos ekspertai sako, kad tokie Lukašenkos ir Putino režimų smegenų plovimo metodai jau seniai nestebina.

NATO lyderiai trečiadienį tęsė diplomatines pastangas išspręsti Ukrainos krizę, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui apkaltinus Vakarus, esą šie bando įvelti jo šalį į karą, tačiau neužtrenkus durų tolesnėms deryboms. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas kitą dieną po apsilankymo Kijeve ketino pasikalbėti telefonu su V. Putinu, o Nyderlandų premjeras Markas Rutte tapo dar vienu NATO valstybės vadovu, atvykusiu į Ukrainos sostinę pareikšti solidarumo su šia šalimi.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sakė turįs vilčių, kad Maskva ir Vakarai sugebės rasti sprendinį su Ukraina susijusiai saugumo krizei, bet taip pat apkaltino Vašingtoną naudojantis Kijevu kaip „įrankiu“ prieš Rusiją. „Tikiuosi, kad galiausiai rasime sprendinį, nors tai nebus paprasta“, – sakė V. Putinas, galbūt siųsdamas užuominą, kad yra pasiruošęs tolesnėms deryboms su Vakarais, kaltinančiais Maskvą sutelkus prie sienos su Ukraina daugiau kaip 100 tūkst.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sakė, kad JAV ir jų sąjungininkės ignoravo svarbiausius Rusijos saugumo reikalavimus. Pirmą kartą po daugiau kaip mėnesio pertraukos komentuodamas priešpriešą su Vakarais dėl Ukrainos, V. Putinas sakė, kad Kremlius vis dar studijuoja praeitą savaitę gautus JAV ir NATO atsakymus į Rusijos saugumo reikalavimus.