psichikos negalia

Seimo Etikos ir procedūrų komisija sulaukė kreipimosi dėl parlamentarų Mindaugo Puidoko ir Aido Gedvilo teiginių, kad jie atsisako bendrauti su psichikos negalią turinčiais asmenimis. Šias frazes abu parlamentarai pasakė viešai, į kamerą bendraudami su komiku Olegu Šurajevu, kai šis Seime klausinėjo, kam priklauso Krymas ir provokavo politikus pareikšti savo poziciją dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.

Seimą pasiekė sudėtingos istorijos, kai psichikos negalią turintys asmenys, ištikti priepuolių, kitą kartą ima kelti pavojų ne tik sau, bet aplinkiniams. Visgi padėti tai spręsti turinčios tarnybos sako dabar esančios lyg bejėgės. Savivaldybių, policijos atstovai ir politikai pažymi, kad popieriuje visa tvarka kaip ir surašyta, bet, kaip dažnai nutinka, realybėje tai neveikia. Šią problema aptarti ką tik rinkosi Seimo Psichikos sveikatos pakomitetis.

Sunkia psichikos liga sergančio lietuvio Artūro giminaičiai iš Lietuvos ambasados Naujajame Delyje sulaukė nuviliančių naujienų: Indijos užsieniečių registracijos centre šiuo metu apgyvendintas vyras nebus guldomas į vietos ligoninę psichiatriniam gydymui, nors jo sveikatos būklė itin prasta. Taip ambasadai pranešė pats centras, kuriame apgyvendinami legalaus statuso Indijoje neturintys asmenys.

Lietuvos pilietis Artūras, kurio tikrojo vardo atskleisti negalime, pateko į siaubingą situaciją: paranoidine šizofrencija sergantis vyras išvyko į Indiją, tačiau pablogėjus sveikatos būklei nebegali pats grįžti, nors giminaičiai ir buvo nupirkę bilietą namo. Oro uoste Artūras ėmė priekabiauti prie keleivių, plėšti nuo savęs drabužius, todėl buvo sugrąžintas į Indijos užsieniečių deportacijos centrą, kur ir gyvena, nes jo vizos galiojimas yra pasibaigęs.

Spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Tai proga visuomenei priminti, kokia mums visiems svarbi psichikos sveikata, kaip elgtis, kad nesusirgtume, kad netaptume nedarbingi, taip pat kaip svarbu pastebėti tuos, kuriems galbūt reikia mūsų pagalbos.  Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja psichiatrė Ona Davidonienė sako, kad psichikos sutrikimų yra daug ir įvairių, kaip ir priežasčių, dėl kurių susergame.

Nuo 1992-ųjų popiežiaus Jono Pauliaus II siūlymu vasario 11-ąją minima Pasaulinė ligonių diena. Tądien prisimenami sergantys sunkiomis, chroniškomis, nepagydomomis ligomis, meldžiamasi už jų sveikatą. Pasaulinė ligonių diena – proga atkreipti dėmesį ir į turinčiuosius psichikos negalią, sužinoti, kaip šie žmonės jaučiasi visuomenėje, su kokiomis problemomis susiduria.

Rita Žogelė – šokių mokytoja ir trenerė. Dviejų šaunių berniukų mama šokti moko ir specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Rita sako, jog pirmą sykį apie tai, kad augo su psichikos negalią turinčia mama, išdrįso prabilti tik 2017-aisiais, dalyvaudama „Reach for change“ organizuotame konkurse „Talentas keisti“.  „Kiekvienas konkurso dalyvis turėjo viešai pristatyti savo socialinio verslo idėją.

Nors mūsų šalyje pastaruoju metu atsiranda vis daugiau neįgaliųjų įdarbinimo rėmimo programų, įvairių projektų, situacija į gera keičiasi lėtai. Ypač sudėtinga įsidarbinti žmonėms, turintiems psichikos ar proto negalią. Juos įdarbinus pavyktų išspręsti nemažai ekonominių ir socialinių problemų.  Trakiškė Aleksandra su šizofrenijos diagnoze gyvena jau devynerius metus. Liga ją užklupo paauglystėje. „Šiuo metu mano gaunama pašalpa – apie 180 eurų.

Psichikos negalią turintys žmonės vis dar tebėra viena labiausiai pažeidžiamų ir diskriminuojamų visuomenės grupių. Net kitas negalias turinčiųjų bendruomenės šiuos žmones linkę atstumti, jiems stinga įdarbinimo, apgyvendinimo paslaugų.  Praėjusių metų gegužę Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija (LSPŽGB) trijose savivaldybėse pradėjo vykdyti bandomąjį apsaugoto būsto projektą.

Lietuvoje garsiai nuskambėjo Žiežmarių ir Biržų istorijos, kai gyventojai griežtai nepritarė psichikos ir proto negalią turinčių asmenų įkurdinimui greta jų. „Nesuprantu tų, kurie linkę bijoti ar ignoruoti kitokius žmones – tarsi patys būtų pasirašę sutartį su likimu. Toks priešiškumas niekuo nepagrįstas, tik rodo tam tikrą mūsų visuomenės vertybių skalę“, – sako Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vadovė Ona Davidonienė.

Šiuo metu Lietuvos pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigose gydosi apie 164 tūkst. gyventojų, tai sudaro 5,5 proc. visos populiacijos. Lietuvoje psichikos negalia diagnozuota maždaug 28 tūkst. šalies žmonių. Tiesa, sunkių psichikos ligų, tokių kaip šizofrenija, šizoafektiniai sutrikimai ar panašiai, skaičius lieka stabilus, jos diagnozuojamos maždaug vienam procentui pasaulio gyventojų. Vis dėlto sparčiai daugėja demencijų, nuotaikos sutrikimų.

Psichikos ar intelekto negalią turintys žmonės nori dirbti, užsidirbti, būti visaverčiais bendruomenės nariais. Deja, dėl neigiamo visuomenės požiūrio, ne visada geranoriškai nusiteikusių darbdavių ir nepritaikytos aplinkos dirba labai nedaug tokią negalią turinčių žmonių. Gyvendami iš pašalpų ir išmokų jie skursta, patiria socialinę atskirtį. „Įsidarbinti turintiems psichikos ar intelekto negalią nelengva ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Praėjusiais metais Šiaulių miesto savivaldybės globos namai pradėjo teikti apsaugoto būsto paslaugą. Įstaigos vadovė Danutė Akaveckienė sako, kad įstaigai tai nebuvo naujovė – norvegų nupirktame trijų kambarių bute panašios paslaugos teikiamos jau ne vienus metus. „Maždaug prieš penkiolika metų bendradarbiavome su norvegais. Pastebėję, kad vaikai, išeinantys iš globos namų, negauna socialinio būsto ir neturi kur gyventi, jie nupirko mums Šiauliuose trijų kambarių butą.

Žmonių, turinčių psichikos negalią, priežiūra šeimoms tampa dideliu iššūkiu. Susirgusiųjų sunkiomis psichikos ligomis šeimos neretai išyra, jie lieka apleisti ir vieniši. Artimieji nežino, kaip padėti sergančiajam, jiems trūksta žinių tiek apie ligą, tiek apie pagalbos būdus. Įvertinusi tai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išleido metodines rekomendacijas žmonėms, kurie namie slaugo psichikos sutrikimų turinčius artimuosius.

Proto ar psichikos negalią turinčius vaikus auginančios mamos teigia pagalbos sulaukiančios pernelyg mažai. Jos norėtų, kad suaugę vaikai galėtų gyventi atskirai, savarankiško ar grupinio gyvenimo namuose, kur būtų prižiūrėti ir saugūs. Deja, dažna šeima apie tokias galimybes gali tik pasvajoti – Lietuvoje panašių būstų vis dar labai trūksta. Šešiolikmetį sūnų Tadą auginanti Donata – viena iš tų, kurios siekia dirbti ir užsidirbti, realizuoti save.

Mohedeye ir Nedaa Dawabsha yra sesės. Kai žurnalistai jas išvydo pirmą kartą, jos tyliai sėdėjo ant miniatiūrinio kambario grindų, savo tėvų namuose dulkėtame Dumos kaime Vakarų Krante, Palestinos savivaldos kontroliuojamoje teritorijoje. Sesės prikaustytos pusantro metro ilgio milžiniškomis grandinėmis prie spintelės kambario kampe. Jų istoriją pasakoja CNN. 21–ių  Nedaa tokiomis sąlygomis šiame kambaryje gyvena jau dešimtmetį, 25-ių metų Mohedeye – pastaruosius du metus.