protestai

Kandidatai į Brazilijos prezidentus šeštadienį surengs paskutiniuosius mitingus, kovodami dėl rinkėjų balsų rinkimų, kurie smarkiai supriešino didžiausią Lotynų Amerikos ekonomiką, išvakarėse. Charizmatiškasis kairuolis Luizas Inacio Lula da Silva, kurio reputaciją suteršė įtarimai dėl kyšininkavimo, po pergalės nedidele persvara pirmajame rinkimų ture nesmarkiai pirmauja prieš savo varžovą, dabartinį šalies vadovą dešiniųjų pažiūrų Jairą Bolsonaro, rodo apklausos.

16-metė iranietė Asra Panahi mirė po to, kai ketvirtadienį Šahedo mergaičių vidurinėje mokykloje, kurioje ji mokėsi, buvo surengtas reidas ir karinės pajėgos pareikalavo, kad moksleivės sugiedotų Irano himną aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Chamenėjaus garbei. Drąsi mergaitė buvo viena iš tų, kurios atsisakė giedoti himną.

Romą ir Paryžių sudrebino protestai dėl kylančių dujų ir elektros kainų. Į gatves išėję žmonės reikalauja kompensacijų ir didesnių atlyginimų bei socialinių išmokų. Prie Prancūzijos protestuotojų prisijungė ir šių metų Nobelio literatūros premijos laureatė. Tūkstančiai prancūzų kelia triukšmą Paryžiaus gatvėse ir į šuns dienas deda prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybę.

Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė sankcijas vadinamajai Irano „moralės policijai“, informacijos ministrui ir Revoliucinės gvardijos kibernetiniam padaliniui dėl Mahsos Amini mirties areštinėje ir vėlesnių protestų malšinimo. Į sąrašą, paskelbtą oficialiajame bloko leidinyje, taip pat įtrauktos su Revoliucinės gvardijos korpusu susijusios sukarintos pajėgos „Basij“, vadinamoji „moralės policija“, jos ir Irano teisėsaugos pajėgų  keliuose regionuose vadovai.

Iranas pareiškė kaltinimus daugiau nei 100 žmonių dviejose provincijose dėl protestų bangos, išprovokuotos praėjusį mėnesį „moralės policijos“ suimtos Mahsos Amini mirties, trečiadienį pranešė teisminė valdžia. Iraną protestų banga krečia nuo rugsėjo vidurio. Juos išprovokavo 22-ejų kurdės M. Amini mirtis rugsėjo 16-ąją, praėjus trims dienoms po to, kai ją Teherane suėmė moralės policija už tai, kad ji, kaip įtariama, pažeidė griežtą šiitiškos respublikos moterų aprangos kodą.

Irane trečiadienį „stipriai sutriko“ interneto ryšys – trikdžiai kilo gyventojams mėginant atnaujinti protestų bangą dėl didelio atgarsio sulaukusios 22 metų moters mirties, įvykusios po to, kai už griežto Islamo Respublikos aprangos kodo pažeidimą ją sulaikė „moralės policija“, pranešė teisių gynėjų grupė. Demonstracijos dėl Mahsos Amini mirties Irano teokratijai tapo vienu didžiausių iššūkių nuo pat 2009 metų, kuomet vyko Žaliojo judėjimo protestai.

Nuo rugsėjo 30 dienos, kai Irano pietrytinėje Sistano ir Beludžistano provincijoje esančiame Zahedano mieste prasidėjo protestai, Irano saugumo pajėgoms juos malšinant žuvo mažiausiai 82 žmones, ketvirtadienį pranešė organizacija „Amnesty International“. Rugsėjo 30 dieną po penktadienio maldų per smurtinį susidorojimą žuvo mažiausiai 66 žmonės, įskaitant vaikus, teigė „Amnesty International“. Nuo to laiko per tebesitęsiantį protestų malšinimą žuvo 16 žmonių, priduriama pranešime.

Norvegijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Irano žmogaus teisės“ (IHR) sekmadienį pranešė, kad per dvi savaites trunkančius protestus, kurie kilo po moralės policijos suimtos Mahsos Amini mirties, visame Irane žuvo mažiausiai 92 žmonės. „Tarptautinė bendruomenė privalo ištirti šį nusikaltimą ir užkirsti kelią tolesniems Islamo Respublikos nusikaltimams“, – sakė IHR direktorius Mahmoodas Amiry-Moghaddamas.

Irane antradienį buvo suimta buvusio prezidento Akbaro Hashemi Rafsanjani dukra, kaltinama protestų kurstymu kilus demonstracijų bangai dėl jaunos moters mirties, pranešė naujienų agentūra „Tasnim“. „Saugumo agentūra Teherano rytuose suėmė Faezeh Hashemi už tai, kad ji kurstė riaušininkus dalyvauti gatvės protestuose“, – pranešė „Tasnim“, nepateikdama išsamesnės informacijos. Irano gyventojai antradienį jau 12 naktį iš eilės protestavo dėl 22 metų Mahsos Amini mirties.

Jungtinės Tautos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl patikimų pranešimų apie beveik 2 400 sulaikytų žmonių per mažiau nei savaitę protestų Rusijoje prieš prezidento Vladimiro Putino įsakymą dėl dalinės mobilizacijos. „Esame labai susirūpinę dėl didelio skaičiaus žmonių, kurie, kaip pranešama, buvo suimti“, – žurnalistams Ženevoje sakė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė spaudai Ravina Shamdasani.

Irano gyventojai, nepaisydami teismų įspėjimo, sekmadienį dešimtą vakarą iš eilės išėjo į gatves protestuoti prieš jaunos kurdės Mahsos Amini mirtį moralės policijos areštinėje.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sekmadienį pareiškė, kad Irane vykdomas antivyriausybinių protestų malšinimas yra „nepateisinamas“ ir „nepriimtinas“, Teheranui pažadėjus be „jokio atlaidumo“ slopinti dėl jaunos kurdės mirties šalyje kilusius neramumus. Bendrijos vardu paskelbtame pareiškime J. Borrellis pabrėžė: „Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms plačiai paplitęs ir neproporcingas jėgos naudojimas prieš nesmurtinių protestų dalyvius yra nepateisinamas ir nepriimtinas.

Irano teismų sistemos vadovas sekmadienį perspėjo, kad gyventojai, dalyvaujantys protestuose, kurie apėmė šalį po moralės policijos arešto mirus jaunai kurdei Mahsai Amini, nesulauks „jokio atlaidumo“. Tokį pareiškimą Gholamas Hosseinas Mohseni Ejei padarė po devynias naktis trukusių demonstracijų ir susirėmimų gatvėse. Pareigūnas antrino ultrakonservatoriui prezidentui Ebrahimui Raisi, išvakarėse paraginusiam imtis „ryžtingų veiksmų“ neramumams numalšinti.

Irano policija per daugiau nei savaitę trunkančius protestus, kilusius po dorovės policijos sulaikytos jaunos moters mirties, tik vienoje provincijoje sulaikė daugiau kaip 700 žmonių, šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Tasnim“. Gilano provincijos policijos viršininkas generolas Azizollah Maleki paskelbė, kad buvo „suimti 739 riaušininkai, įskaitant 60 moterų“, nurodė agentūra. Valstybinė žiniasklaida kiek anksčiau pranešė, kad per šiuos protestus jau žuvo mažiausiai 35 žmonės.

Irane per daugiau nei savaitę trunkančius protestus, kilusius po dorovės policijos sulaikytos jaunos moters mirties, žuvo mažiausiai 35 žmonės, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Per pastarojo meto neramumus šalyje žuvo 35 žmonės“, – vėlai penktadienį pranešė su Sporto ministerija susijusi naujienų agentūra „Borna“, remdamasi valstybine televizija. Anksčiau skelbta apie 17 žuvusiųjų, įskaitant penkis saugumo darbuotojus.

Vladimiro Putino kalbos apie dalinę mobilizaciją įžiebė protestus Rusijoje, bet tai greičiausiai neužkurs revoliucijos laužo. Mitingai, regis, taip ir liks menkomis kibirkštimis, sako tv3.lt kalbinti ekspertai. Jie priduria, kad Vladimirą Putiną iš „sosto“ išverstų nebent Ukrainos pergalė kare arba lūžiai politinio elito gretose. Lietuvoje gyvenantis rusų opozicionierius apgailestauja, kad Rusijos visuomenė vis neprabunda. Jo akimis, protestuoja vos saujelė Rusijos piliečių.

Irano naujienų agentūros ketvirtadienį pranešė, kad per augančius protestus dėl moralės policijos sulaikytos jaunos moters mirties žuvo 11 žmonių, keturi iš jų – saugumo darbuotojai. Mašhade šiaurės rytuose, centrinėje šalies dalyje įsikūrusiame Kazvine ir Tebrize šiaurės vakaruose trys karininkai buvo subadyti peiliu arba nušauti po to, kai buvo „mobilizuoti, kad numalšintų riaušininkus“, teigiama pranešimuose.

Rusijoje per demonstracijas prieš prezidento Vladimiro Putino anksčiau paskelbtą dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje trečiadienį sulaikyta daugiau kaip 1 300 žmonių, skelbia informavo protestus stebinti nevyriausybinė organizacija „OVD-Info“. Organizacijos duomenimis, per mitingus, vykusius 38 miestuose visoje šalyje, buvo sulaikyti mažiausiai 1 347 žmonės. Šie protestai buvo didžiausi Rusijoje nuo vasario, kai Maskvai paskelbus apie karinę intervenciją Ukrainoje prasidėjo demonstracijos.

Irano miestų gatvėse moterys masiškai degina hidžabus. Protestai, prasidėję dėl 22-ejų metų kurdės mirties, kurią nužudė policijos pareigūnai, virto kova prieš moterų priespaudą. Protestuotojai veržiasi į vyriausybinius pastatus, plėšia šalies lyderių portretus. Trys protestuotojai mirė per žiaurius susidūrimus su policininkais. Irane mergina šoka prie laužo ir meta į jį savo hidžabą. Jos pavyzdžiu seka ir kitos – demonstratyviai parodo įniršį dėl policijos pareigūnų nužudytos 22-iejų kurdės.

Dešimtys protesto prieš paskelbtą mobilizaciją karui Ukrainoje akcijos dalyvių Rusijos miestuose susidūrė su daug gausesnėmis policijos pajėgomis. Pasirodė pranešimai apie sulaikymus Tomske, Irkutske ar Novosibirske. Šiandien Rusijos visuomeninis judėjimas „Vesna“ paskelbė protesto dieną dėl paskelbtos „dalinės mobilizacijos“. Rusams buvo pasiūlyta visuose šalies miestuose išeiti į gatves 19 val. vietos laiku ir pareikšti savo nuomonę prieš valdžios diktatą.

Irano sostinės gatvėse nesiliauja protestai po to, kai šalies moralės policija nužudė 22 metų Mahsa Amini. Ji mirė po smegenų traumos, kurią, kaip manoma, sukėlė policijos pareigūnai. Mergina buvo suimta dėl neva netinkamo hidžabo dėvėjimo, vėliau ją ištiko koma. Reagauodamos į tai, moterys internete paskelbtė „flash mob“, kurio metu ne tik degina hidžabus, bet ir nusikerpa plaukus.

Kruvinas susidorojimas su protestais Irane, kilusiais dėl jaunos iranietės Mahsos Amini mirties po to, kai ją suėmė liūdnai pagarsėjusi Teherano moralės policija, tarptautinėje erdvėje sukėlė nerimą. 22 metų M. Amini mirė penktadienį, praėjus trims dienoms nuo jos paguldymo į ligoninę po to, kai ją suėmė policija, atsakinga už griežtų Irano moterų aprangos taisyklių laikymąsi.

Europos aikštėse per pastaruosius mėnesius, kol vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą, buvo įprasta matyti ir girdėti siaubą keliančius liudininkų pasakojimus apie karą Ukrainoje, raginimą pasipriešinti kolonijiniam užkariavimui ir nuoširdžius kreipimusis į visuomenę prašant pagalbos, rašo „Politico“. Tačiau neseniai Berlyne surengtame mitinge žmonės kėlė ne Ukrainos, o nuo jos atsiskyrusių ir Kremliaus remiamų Luhansko ir Donecko respublikų vėliav...

Kinijos policija suėmė daugiau kaip 200 įtariamųjų, susijusių su vienu didžiausių šalies istorijoje bankininkystės skandalų, išprovokavusiu šioje komunistinėje valstybėje itin retus masinius protestus. Reguliavimo institucijoms ėmusi griežtų veiksmų prieš netinkamą finansinių institucijų valdymą, keturi bankai Kinijos centrinėje Henano provincijoje balandį sustabdė klientams galimybę atsiimti grynuosius pinigus ir įšaldė šimtų tūkstančių klientų lėšas.

Dešimtys įtakingo Irako dvasininko Moqtados Sadro šalininkų pirmadienį šturmavo Respublikos rūmus, esančius budriai saugomoje Žaliojoje zonoje Bagdade, pranešė saugumo šaltinis. Netrukus po to, kai M. Sadras pareiškė, kad traukiasi iš politikos, pikti protestuotojai „įžengė į Respublikos rūmus“, sakė šaltinis. Protestuotojai užplūdo prabangius rūmų laukiamuosius ir skandavo dvasininką remiančius šūkius.

Sukilėlių kontroliuojamame šiauriniame Sirijos regione penktadienį šaukiami masiniai protestai dėl Turkijos užsienio reikalų ministro Mevluto Cavusoglu pasiūlymo Sirijos vyriausybei ir opozicijai taikytis. „Turime kažkaip priversti opoziciją ir režimą Sirijoje susitaikyti. Antraip ilgalaikės taikos nebus, visuomet tai sakome“, – ketvirtadienį diplomatams kalbėjo M. Cavusoglu.

Buvęs Šri Lankos prezidentas Gotabaya Rajapaksa, praeitą mėnesį pabėgęs iš protestų apimtos savo šalies, išvyko iš Singapūro, ketvirtadienį pranešė migracijos tarnyba. Vieno sakinio pranešime, paskelbtame Imigracijos ir patikros postų valdybos, nenurodoma, kur išvyko buvęs lyderis. Tačiau Tailando pareigūnai trečiadienį sakė, kad Šri Lankos vyriausybė prašė suteikti G. Rajapaksai leidimą atvykti, ir pridūrė, jog jam bus leista laikinai apsigyventi.

Kongo Demokratinės Respublikos rytuose po 15 žmonių žūties per protestus prieš Jungtines Tautas keliuose miestuose trečiadienį buvo dislokuota karių ir ginkluotų policininkų, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Pirmadienį Gomoje Šiaurės Kivu provincijoje minios įsiveržė į JT taikdarių bazę ir tiekimo centrą, kur vogė daiktus ir skandavo priešiškus šūkius. Protestai greit išplito ir antradienį trys JT taikdariai žuvo per išpuolį prieš jų bazę Butembo mieste.

Lėktuvas su Šri Lankos prezidentu ketvirtadienį atskrido į Singapūrą iš Maldyvų, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Išvakarėse Gotabaya Rajapaksa pabėgo iš savo šalies. G. Rajapaksa, jo žmona Ioma (Joma) ir du asmens sargybiniai oro bendrovės „Saudia“ lėktuvu išskrido iš Velanos tarptautinio oro uosto Malėje. Singapūro užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pareiškė, kad G. Rajapaksa į miestą-valstybę atvyko privataus vizito ir kad prieglobstis jam nesuteiktas.

Iš savo šalies pabėgęs Šri Lankos prezidentas Gotabaya Rajapaksa trečiadienį susidūrė su Maldyvų gyventojų protestais – dešimtys jo tėvynainių reikalavo, kad Malė nesuteiktų lyderiui saugaus prieglobsčio. Maldyvuose gyvenantys šrilankiečiai, nešę vėliavas ir plakatus, smerkė anksčiau trečiadienį pabėgusį G. Rajapaksą, protestuotojams praeitą savaitgalį užėmus jo rezidenciją Kolombe, šioje Pietų Azijos valstybėje smarkiai paaštrėjus ekonomikos krizei.

Šimtai už teisę į abortus pasisakančių žmonių šeštadienį susirinko prie Baltųjų rūmų, kur mosuodami plakatais reikalavo, kad prezidentas imtųsi ryžtingesnių veiksmų ir apgintų jų teisę, kurią neseniai atėmė Aukščiausiasis Teismas. Maždaug tūkstančio žmonių minia, daugiausia moterys, skandavo tokius šūkius kaip „Mano kūnas – mano pasirinkimas“, kai kurios per liūtį tiesiog sėdėjo ant šaligatvio, policijos pareigūnams stovint šalia.

Keli šimtai protestuotojų sekmadienį surengė demonstraciją Ohajo valstijos Akrono mieste, pareigūnams paskelbus prie uniformų tvirtinamų vaizdo registratorių nufilmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip policija dešimtimis kulkų suvarpo juodaodį vyrą. Kilus visuomenės pykčio protrūkiui dėl naujausio pareigūnų įvykdyto juodaodžio nužudymo Jungtinėse Valstijose, minia žmonių su plakatais „Teisingumas Jaylandui“ žygiavo prie rotušės, nepaisant valdžios raginimų laikytis ramybės.

Bulgarijos sostinėje – audringas protestas, kurio dalyviai ėmė iš kitų rankų plėšti Ukrainos vėliavas. Vieni atėjo palaikyti Ukrainos ir paskatinti Vyriausybę siųsti kariaujančiai šaliai karinę paramą. O ultranacionalistai protestuotojai ėmė aiškinti, jog ukrainiečiai primetinėja savo tvarką ir taisykles, tad jiems Bulgarijoje esą ne vieta.

Rusijos struktūros malšina bet kokias protesto prieš karą formas. Stačiatikiams švenčiant Velykas, Maskvoje sulaikytas vyras su plakatu. Vyras areštuotas, nors plakate nė žodžiu nepasisakė prieš Vladimirą Putiną, tik minėjo Jėzų Kristų. Maskvos gatvėje stovėjęs vyras laikė plakatą su užrašu „Kristus už taiką“. Tačiau šis protestas ilgai netruko. Vyrą susėmė policijos pareigūnai ir, kanalo OVD-Info žiniomis, nuvežė į policijos komisariatą.

Chersone, Naujojoje Kachovkoje, Berdianske ir kituose Rusijos okupuotuose Ukrainos miestuose jau kelios savaitės į gatves nepaliaujamai plūsta protestuotojų minios. Internete plinta vaizdo įrašai, kaip skanduojantys žmonės apsupa okupantų mašinas, o šie atsakydami panaudoja jėgą. Internete išplatintuose vaizdo įrašuose matyti, kaip į okupuotų Ukrainos miestų gatves suplūdo minios protestuotojų, nepaisančių net sulaikymų ar neretų rusų karių išpuolių.

Nuo karo pradžios prabėgo kiek daugiau nei 2 savaitės, o Rusijos piliečiai tik dabar aktyviau eina į gatves. Kremliui teks gerokai pasukti galvą, kaip sustabdyti protestų augimą, teigia ekspertai. Vis dėlto mitingams Rusijoje trūksta varomosios jėgos – žmonės neturi stipraus lyderio, be to, visus kitaminčius kausto baimė. Represiniam Kremliaus režimui nėra nieko šventa ir žmonės tai žino, įsitikinę ekspertai. Sekmadienį Rusijoje nuvilnijo protestų banga, buvo sulaikyta per 5 tūkst.

Internete pasirodė filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas susirėmimas su regiono gubernatoriumi. Kaip pranešama, jis buvo pašautas tada, kai Rusijos policija sulaikė beveik 5 tūkstančius protestuotojų. Rusijos karių motinos apkaltino Vladimirą Putiną pasinaudojus jų sūnumis kaip „patrankų mėsa“, kuomet jie buvo išsiųsti kariauti į Ukrainą.

Ukrainos miestą Chersoną Rusijos karinės pajėgos užėmė dar praeitą savaitę. Tačiau miesto gyventojai nepraranda ryžto jį atsikovoti ir ukrainiečių minios užplūsta Chersono gatves. Kaip skelbia „Euromaidan Press“, pirmadienį Chersono apskrityje įvyko mažiausiai septyni „galingi“ protestai prieš okupacinę valdžią. Protestavo Chersono, Naujosios Kachovkos, Kachovkos, Heničesko, Novooleksiyivkos, Kalančako, Tavrijsko miestų gyventojai.

Ukrainiečiai ir toliau demonstruoja savo karingą dvasią – okupuotų šalies miestų gatvėse pasipylė protestai. Ukrainos žmonės siūlo okupantams keliauti ten, iš kur atėjo – jų negąsdina net automatų šūviais jiems grasinantys kariai. O kiti gyventojai dalijasi savo istorijomis ir pasakoja, kur slepiasi nuo karo siaubo. Naujosios Kachovkos gyventojai su šypsenomis ir iškėlę Ukrainos vėliavas žygiuoja gatvėmis.

Įvairiuose Rusijos miestuose sekmadienį per protestus prieš Maskvos invaziją Ukrainoje buvo sulaikyta daugiau kaip 1,1 tūkst. žmonių, pranešė protestus stebinti nepriklausoma grupė „OVD-Info“. Iki sekmadienio 14 val. 20 min. Maskvos (13 val. 20 min. Lietuvos) laiku 35 miestuose sulaikyti 1 103 žmonės, nurodo grupė. Nuo vasario 24-osios, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariams įsiveržti į Ukrainą, Rusijoje jau sulaikyti 9 472 demonstrantai.

Visoje Rusijoje, nuo Maskvos iki Sibiro, aktyvistai sekmadienį vėl surengė protestų prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, nors anksčiau kasdien dėl dalyvavimo protestuose buvo sulaikoma šimtai žmonių. Demonstrantai laikė transparantus ir žygiavo miestų centrinėmis gatvėmis bei skandavo „Karui ne!“ Kiek anksčiau sekmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos Federacijos atžvilgiu.

Rusijos policija sulaikė daugiau kaip 700 žmonių, dalyvavusių protestuose prieš karą, prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus karius veržtis į Ukrainą, ketvirtadienį pranešė vienas nepriklausoma stebėjimo organizacija. Pasak įvykio vietoje buvusių naujienų agentūrų AFP korespondentų, prie Puškino aikštės Maskvos centre susirinko apie 2 tūkst. žmonių, o antrajame pagal dydį Sankt Peterburgo mieste – iki 1 tūkst. asmenų.

Nesibaigiantys protestai Lietuvoje ir nepasitenkinimo demonstravimas net ir per valstybines šventes rodo, kad lietuviai yra be galo susikaldę. Kuo toliau, tuo labiau žmonės darosi vis piktesni, tačiau taip ir neaišku, kas tai iš tiesų lemia. Ar dėl to kalta pandemija, karantinai? Gal ekonominė žmonių padėtis? Kodėl lietuvių tauta negeba kalbėti vienu balsu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su sociologe Rūta Žiliukaite ir ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene.

Vasario 16-oji yra viena svarbiausių švenčių Lietuvos istorijoje. Ji svarbi dar ir dėl to, kad jos šventimas niekada nenutrūko. Net gūdžiais sovietiniais laikais lietuviai kėlė vėliavas, tyliai šventė ir rizikavo atsidurti kalėjime. Dabar ši šventė įgavo naujas formas, bet prasmė liko ta pati – tai visų žmonių šventė. Tiesa, šiais metais gali būti kitaip, dalis visuomenės yra nusiteikusi karingai ir žada sugadinti šventimą.

Negavę leidimo surengti mitingo Šeimų sąjūdžio ir kitų organizacijų atstovai vis tiek ketina rinktis Vilniuje ir per valstybinę šventę išreikšti nepasitenkinimą valdžia kaip jau tą darė Sausio 13-ąją. Tik šįkart jie turi konkretų tikslą – nušvilpti Vytautą Landsbergį. Valdžia sako, kad tokių žmonių Lietuvoje nėra daug ir nereikia į juos kreipti dėmesio, tačiau politologai tikina, kad palaikančiųjų prie televizoriaus ekranų yra daug didesnė minia, todėl tartis yra būtina.

Vasario 16-ąją ir vėl į Vilnių suvažiuos penktąja kolona, visuomenės vėžiu per Sausio 13-osios mitingą išvadinti „gėda“ valdžia šaukę ir švilpę Šeimų sąjūdžio nariai. Tiesa, jie tikina, ką šį kartą nori tiesiog ramaus protesto. Bet ar tikrai? Ko iš tiesų yra siekiama tokiais protestais? Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Mes norėjome padaryti būtent mitingą su minimaliu protestu, minimaliu.

Įkvėpti Kanadoje vykstančių protestų prieš koronaviruso suvaržymus, Prancūzijoje tūkstančiai demonstrantų vilkikais, automobiliais ir kemperiais bandė užtverti eismą Paryžiuje. Protestas baigėsi riaušėmis, tačiau šimtai akcijos dalyvių nusiraminti neketina. Automobilių kolona patraukė į Briuselį, kurį planuojama blokuoti rytoj. Paryžiaus policija skelbia, kad bandymams blokuoti sostinės gatves virtus štai tokiais kruvinais susirėmimais, sulaikyta beveik 100 žmonių.

Kol Rusija vis garsiau žvangina ginklais, telkdama pajėgas prie Ukrainos sienos, paskutiniai įvykiai Ukrainoje sunerimti verčia ne tik dėl tankų ir pabūklų. Prieš kelias savaites Kremliaus programišiai įsilaužė į Ukrainos ministerijų puslapius, kur gyventojams paliko grėsmingus pranešimus.  Įkvėpti Kanadoje vykstančių protestų prieš koronaviruso suvaržymus, Prancūzijoje tūkstančiai demonstrantų vilkikais, automobiliais ir kemperiais bandė užtverti eismą Paryžiuje.

Paryžiaus policija pranešė sulaikiusi 97 žmones, kurie nepaisė draudimo surengti Kanados stiliaus protesto koloną miesto gatvėse. Pareigūnų teigimu, 81 iš jų sekmadienį vis dar nebuvo paleisti į laisvę. Tūkstančiai demonstrantų vilkikais, automobiliais ir kemperiais iš visos Prancūzijos šeštadienį bandė blokuoti eismą Paryžiuje. Šimtai jų sekmadienį išvyko į Briuselį.