Į sąrašą, paskelbtą oficialiajame bloko leidinyje, taip pat įtrauktos su Revoliucinės gvardijos korpusu susijusios sukarintos pajėgos „Basij“, vadinamoji „moralės policija“, jos ir Irano teisėsaugos pajėgų keliuose regionuose vadovai.
ES valstybių užsienio reikalų ministrai anksčiau pirmadienį susitiko patvirtinti sankcijų Iranui.
Ministrai taip pat pabrėžė būtinybę atgaivinti ant plauko pakibusį branduolinį susitarimą su Teheranu.
Į sankcijų sąrašą, kurį ES ambasadoriai aptarė dar prieš ministrų susitikimą, įtraukta 11 Irano pareigūnų ir keturi subjektai. Jiems bus taikomi ES vizų draudimai ir turto įšaldymas.
Tarp tų, kuriems bus taikomos sankcijos, yra „vadinamoji moralės policija – žodis, kuris tikrai netinka, kai matai ten daromus nusikaltimus“, teigė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Sąrašas buvo sudarytas prieš naujausią dramatišką įvykių posūkį Irane: gyvybių pareikalavusį gaisrą Teherano liūdnai pagarsėjusiame Evino kalėjime, kuriame režimas laiko šalies politinius kalinius, taip pat dvigubą pilietybę turinčius asmenis bei užsienio piliečius.
ES sunerimo dėl negailestingų Irano režimo veiksmų tramdant mitingus, kuriuos išprovokavo 22-ejų kurdės Mahsos Amini mirtis rugsėjo 16-ąją, praėjus trims dienoms po to, kai ją Teherane suėmė moralės policija už tai, kad ji, kaip įtariama, pažeidė griežtą šiitiškos respublikos moterų aprangos kodą.
Nuo to laiko demonstracijos peraugo į didelius gatvių protestus, nukreiptus į patį režimą. Dalyvaujantieji reikalauja atsisakyti mulos vadovavimu paremtos šalies valdymo formos.
„Kai matome šias siaubingas gaisro kalėjime nuotraukas, kai matome, kad taikūs žmonės – moterys, vyrai, o vis dažniau ir jaunuoliai bei moksleiviai – ir toliau žiauriai mušami, mes negalime ir neužmerksime akių“, – komentavo A. Baerbock.
„Jei šis smurtas tęsis, režimo laukia dar daugiau pasekmių“, – pridūrė ji.
Iranas pirmadienį pažadėjo „nedelsiant“ atsakyti rengiančiai sankcijas ES.
Iranas „nedelsdamas priims sprendimą ir imsis veiksmų pagal (ES šalių narių) sprendimus ir veiksmus“, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani.
„Jei jie inicijuoja naujas sankcijas, tokie veiksmai neabejotinai yra nekonstruktyvūs ir neracionalūs“, – teigė jis.
Režimas „neveikia“
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde teigė, kad sankcijos taikomos „tiems, kurie atsakingi už taikių demonstracijų malšinimą ir, ne ką mažiau svarbu, kelių moterų nužudymą“.
„Tai bus sankcijos saugumo policijai, politiniams pareigūnams ir tiems, kurie vadovavo smurtui“, – sakė ji ir pavadino šį žingsnį „svarbiu ir sveikintinu sprendimu“.
Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas skeptiškai vertino galimybę, kad ES sankcijos „pakenks“ Iranui, tačiau teigė: „Šis režimas gal ir veikė pastaruosius 40 metų, tačiau dabar jis neveikia. Todėl Europos Sąjunga turi žengti šį pirmąjį žingsnį dabar.“
Savo sankcijas Iranui dėl vykdomų teisių pažeidimų jau paskelbė Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Kanada.
Teheranas atsakė kaltinimais JAV kurstant prieš režimą nukreiptus protestus.
Visa tai vyksta blėstant viltims atkurti 2015 metų Irano branduolinį susitarimą, kuris pakibo ant plauko, kai tuometinis prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metais iš jo išvedė JAV.
Pastaruosius pusantrų metų ES kol kas nesėkmingai koordinavo pastangas, kad Vašingtonas ir Teheranas vėl pradėtų visapusiškai laikytis susitarimo, kuriuo siekiama apriboti Irano branduolinę programą.
„Būtų prasminga... susitarti su Iranu, tačiau pastaraisiais mėnesiais ir metais yra tik viena šalis, kuri blokuoja ir stabdo derybas, ir tai yra pats Iranas“, – sakė Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra.
Iranas taip pat prisidėjo prie ministrų diskusijų dėl Rusijos karo Ukrainoje.
Kyjivas ir vis daugiau karo analitikų teigia, kad Iranas tiekia Rusijai dronus Ukrainos taikiniams atakuoti, tačiau Teheranas tai neigia.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad blokas sieks gauti „konkrečių įrodymų“ apie Irano dronų naudojimą Ukrainoje.
