protestai

Jungtinės Valstijos penktadienį apkaltino Rusiją bandant destabilizuoti buvusią sovietinę Moldovos Respubliką, be kita ko, pasitelkiant gatvės protestus, kad galiausiai būtų suformuota Maskvai palanki vyriausybė. „Manome, kad Rusija siekia susilpninti Moldovos vyriausybę, tikriausiai siekdama galiausiai išrinkti Rusijai palankesnę administraciją“, – žurnalistams sakė sakė Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, esą demonstracijas prieš įstatymo projektą, primenantį Kremliaus priimtus teisės aktus, Sakartvele organizavo ne šios Kaukazo šalies jėgos.

Šimtai demonstrantų penktadienį susirinko į antivyriausybinį protestą prie Sakartvelo parlamento, nors įstatymų leidėjai oficialiai atšaukė teisės akto projektą, kuris priminė Kremliaus įstatymus, taikomus siekiant nuslopinti kitaminčius, ir dėl kurių kelias dienas Tbilisyje vyko demonstracijos. Prie parlamento minios kartvelų švilpė, mojavo raudonai baltomis vėliavomis ir laikė plakatus su užrašais: „Mes esame Europa“. Visgi ten vyravo šventiška nuotaika.

Į gatves išėjo daugiau nei 60 tūkstančių graikų, kurie vis dar dar niršta dėl 57-ių gyvybių pareikalavusios traukinių kaktomušos. Ir kaltina jie ne geležinkelio stoties vadovą, kuriam gresia ilgi metai kalėjimo, bet savo valdžią. Atėnuose ir Salonikuose įsiplieskė didžiulės riaušės. Salonikų gatvės dabar tarsi karo zona – aidi sprogimai, protestuotojai daužo parduotuvių vitrinas, degina automobilius, į pareigūnus mėto „Molotovo kokteilius“, o šie vaiko juos ašarinėmis dujomis.

Dar viena riaušių naktis Sakartvele. Sostinė Tbilisis paskendo ašarinių dujų debesyse, o riaušių pareigūnai sulaikė dešimtis dėl „užsienio agentų“ įstatymo nepatenkintų protestuotojų, dalis kurių mėgino brautis į parlamentą. Visgi kartvelai savo pasiekė – valdantieji įstatymą atšaukė. O lietuvių bendruomenės Sakartvele pirmininkė sako, kad šalies valdžia parodė tikrąjį savo veidą. Dar viena brutalaus susidorojimo su protestuotojais naktis Sakartvele.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė esąs susirūpinęs masiniais protestais Sakartvele dėl siūlyto įstatymo projekto, panašaus į Rusijoje kritikams tildyti naudojamus įstatymus. „Tai kaimyninė šalis ir nors nepalaikome santykių su Sakartvelu... padėtis ten negali nekelti mūsų susirūpinimo“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Sakartvelo policija trečiadienio vakarą panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas, kad išsklaidytų sostinėje Tbilisyje susirinkusius demonstrantus, kurie protestavo prieš planus priimti prieštaringai vertinamą „užsienio agentų“ įstatymą, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Didėja susirūpinimas, kad ši kalnuota Kaukazo respublika, pretenduojanti tapti Europos Sąjungos ir NATO nare, tampa autoritarine ir paklūsta valdančiosios partijos valiai.

Graikijos policija trečiadienį paleido ašarines dujas į padegamąsias bombas mėtančius protestuotojus prie parlamento Atėnuose, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris. Tai įvyko per didelį protestą, surengtą po praėjusią savaitę įvykusios gyvybių pareikalavusios traukinio katastrofos.

Sakartvelo policija antradienį panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas prieš protestuotojus, kai tūkstančiai demonstrantų išėjo į sostinės Tbilisio gatves pasipriešinti prieštaringai vertinamam „užsienio agentų“ įstatymo projektui.

Antradienį Prancūzijoje vykstantys masiniai protestai sutrikdė susisiekimą per Lamanšo sąsiaurį. Dešimtys skrydžių ir traukinių buvo atšaukti, o keltai vėluoja, prancūzų darbuotojams protestuojant prieš vyriausybės parengtą pensijų reformą. Prie protestuojančiųjų prisijungė ir skrydžių dispečeriai bei geležinkelių tinklo darbuotojai. Pigių skrydžių bendrovė „EasyJet“ atšaukė mažiausiai 18 skrydžių tarp Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, o „British Airways“ – mažiausiai 13 skrydžių.

Protestui prieš naują policijos mokymo centrą JAV mieste Atlantoje, Džordžijos valstijoje, peraugus į smurtą ir užpuolikams pradėjus į pareigūnus mėtyti Molotovo kokteilius bei plytas, buvo suimti mažiausiai 35 žmonės, pranešė policija. Anot jos, vėlai sekmadienį „smurtaujantys agitatoriai“ surengė koordinuotą išpuolį prieš pareigūnus ir degino statybų įrangą objekto, kurį protestuotojai praminė „farų miestu“, teritorijoje.

Maždaug 700 žmonių ketvirtadienį susirinko prie Graikijos geležinkelių operatoriaus „Hellenic Train“ biuro protestuodami prieš įsisenėjusias sistemos problemas, dėl kurių šią savaitę susidūrė du traukiniai ir žuvo dešimtys asmenų. Naujienų agentūros AFP žurnalistas teigė, jog protestuotojai tylos minute pagerbė per avariją žuvusių 47 žmonių atminimą.

Per Lietuvą vilnija ūkininkų protestai. Perdirbėjams perpus sumažinus žaliavinio pieno kainą, žemdirbiai toliau pieną pila laukuose ir dalija gyventojams. Prie perdirbimo gamyklų ir prekybos tinklų būstinių ūkininkai pristatė medinių kryžių. Gaudami kone dešimt kartų mažesnę kainą už pieną negu jis kainuoja parduotuvėse, žemdirbiai prekybininkus ir perdirbėjus kaltina godumu ir reikalauja derybų.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį pasmerkė aktyvistus, kurie Stokholme sudegino Koraną ir pakabino Turkijos prezidentą vaizduojančią lėlę, ir pavadino juos „naudingais idiotais“ užsienio jėgoms, norinčioms pakenkti Skandinavijos šalies siekiui įstoti į NATO.

Iranas paleido žinomą virtuvės šefą ir „Instagram“ nuomonės formuotoją, kuris buvo sulaikytas anksčiau šį mėnesį malšinant visoje šalyje vykstančius protestus, pranešė žmogaus teisių grupės ir šalininkai. Sausio 4 dieną Teherane buvo suimtas Navabas Ebrahimi, žinomas dėl savo vaizdo įrašų, kuriuose reklamuojama persiška virtuvė, ir nugabentas į sostinėje esantį Evino kalėjimą.

Apie 70 policijos pareigūnų buvo sužeisti per aplinkosaugos protestus Vokietijos kaime, kurį norima išvalyti ir nugriauti, kad būtų galima išplėsti anglių kasyklą, sekmadienį pranešė policija.  Trečiadienį pradėta operacija, kurios metu šimtai policijos pareigūnų išvežė aktyvistus iš Vakarų Vokietijoje esančio Liucerato kaimo.  Pasipriešinimo iškastiniam kurui tapusi vieta šeštadienį pritraukė tūkstančius protestuotojų, tarp kurių buvo ir Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg.

Peru vyriausybė vėlų šeštadienį paskelbė nepaprastąją padėtį sostinėje Limoje ir trijuose kituose regionuose dėl protestų prieš prezidentę Diną Boluarte, kurie pastarosiomis savaitėmis nusinešė mažiausiai 42 gyvybes. Šia 30 dienų galiosiančia priemone kariuomenei suteikiama teisė įsikišti siekiant palaikyti tvarką ir sustabdomos kai kurios konstitucinės teisės, pavyzdžiui, judėjimo ir susirinkimų laisvė, teigiama oficialiame leidinyje paskelbtame dekrete.

Žiaurius rusų kariuomenės veiksmus 1991 metų Sausio 13-ąją pasmerkė net ir aktyvioji Rusijos visuomenės dalis. Tačiau šiandien rusai jau palaiko dar baisesnius savo karių žiaurumus Ukrainoje. Tiesa, filosofas Gintautas Mažeikis ragina atskirti pritarimą nuo žiaurumo, nes pritariantieji mato tai, ką jiems rodo Kremliaus propagandos mašina.

Vokietija, protestuodama prieš Teherano kruviną susidorojimą su demonstrantais ir naujausias antivyriausybinių mitingų dalyviams įvykdytas egzekucijas, pirmadienį iškvietė Irano ambasadorių Berlyne, pranešė šalies užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

Pasak analitikų, Irano islamiškasis dvasininkų režimas nevienareikšmiškai reaguoja į jau kelis mėnesius vykstančius precedento neturinčius protestus – svyruoja tarp represijų ir, jo manymu, taikingų išraiškų, kuriomis bandoma numalšinti visuomenės nepasitenkinimą. „Iš Irano režimo gaunami prieštaringi pranešimai rodo, kad vyksta vidinės diskusijos, kaip elgtis su vykstančiais protestais“, – sakė Denverio universiteto Artimųjų Rytų studijų centro direktorius Naderas Hašemis.

Dviem Irano paaugliams gresia mirties bausmė po to, kai jie buvo nuteisti pakarti už dalyvavimą protestuose, kurie jau kelis mėnesius drebina Islamo respubliką, pirmadienį pranešė teisių gynėjų grupė.  Dėl protestų, kuriuos sukėlė Mahsos Amini mirtis, tokia bausmė jau įvykdyta dviem 23 metų vyrams, tačiau žmogaus teisių organizacijos baiminasi, kad dar dešimtims žmonių gresia pakorimas, Iranui, siekiančiam numalšinti protestus, mirties bausmę naudojant kaip bauginimo taktiką.

Kaip pasakoja medikai iš įvairių Irano regionų, protestų prieš režimą metu šalies saugumo pajėgos ginklais taikosi į moterų veidus, krūtines ir lytinius organus, rašo „The Guardian“. Daktarai ir seselės – gydantys protestuotojus slapčia, kad išvengtų sulaikymo – teigia supratę šią praktiką, kai pastebėjo, kad moterys dažnai atvykdavo su kitokiais sužalojimais nei vyrai, kurie paprastai į juos kreipiasi dėl šautinių žaizdų kojose, sėdmenyse ir nugaroje.

Didėjant neramumams dėl teismo sprendimų nušalintojo Peru prezidento Pedro Castillo atžvilgiu, šalies pietuose esančiame Ajakučo mieste vėlai ketvirtadienį prasidėjo protestai, per kuriuos, susirėmus demonstrantams ir kariškiams, žuvo mažiausiai septyni žmonės. Anksčiau ketvirtadienį šalies Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad P. Castillo turi likti įkalintas 18 mėnesių.

Šimtai užsienio turistų trečiadienį įstrigo garsiajame Peru Maču Pikču regione po to, kai dėl smurtinių protestų, kilusių nušalinus ir suėmus buvusį prezidentą Pedro Castillo, buvo sustabdytas traukinių eismas. Trečiadienį Peru buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, nes P. Castillo šalininkai išėjo į gatves ir visoje šalyje blokavo kelius protestuodami prieš naująją prezidentę Diną Boluarte Per protestus žuvo septyni žmonės ir 200 buvo sužeisti.

Peru vilnija nuožmūs protestai, per kuriuos jau žuvo mažiausiai 7 žmonės. Protestuotojai blokuoja kelius, degina padangas ir į riaušių policiją mėto akmenis. Peru gyventojai į gatves išėjo po to, kai šalies parlamentas nušalino prezidentą ir jį suėmė, o tuomet paskyrė naują šalies vadovę. Peru sostinės gatvėse – įspėjamieji šūviai protestuotojams. Tuos, kuriuos pavyksta sugauti riaušių policijai, keliauja į kalėjimą.

Per protestus prieš Peru naująją vyriausybę sekmadienį žuvo du žmonės, policijai susirėmus su įpykusiais demonstrantais, raginusiais skelbti nacionalinį streiką ir reikalavusiais naujų rinkimų bei sulaikyto eksprezidento Pedro Castillo paleidimo. Nuo trečiadienio, kai Peru parlamentas nušalino kairiųjų prezidentą P. Castillo, mėginusį paleisti Kongresą, protestai plečiasi, ypač šiauriniuose ir Andų miestuose.

Europos Sąjunga įves daugiau sankcijų Iranui dėl jo dronų tiekimo Rusijai ir protestų, kuriuos išprovokavo Mahsos Amini mirtis, slopinimo, penktadienį sakė Europos diplomatai. Naujosios priemonės bus nukreiptos prieš maždaug aštuonis fizinius ir juridinius asmenis, susijusius su dronų, kuriuos Maskva naudoja Ukrainoje, gamyba ir tiekimu. Dar 20 asmenų ir viena organizacija į sankcijų – turto įšaldymo ir vizų draudimo – sąrašą bus įtraukti dėl Irano režimą supurčiusių demonstracijų slopinimo.

Jau tris mėnesius Irane vykstantys protestai turi ir pirmąją oficialią auką – šalies valdžia įvykdė mirties bausmę vyrui, kuris peiliu subadė kariui petį. Tačiau apie kitas aukas žinios tiesiog nepasiekia, mat šalis riboja prieigą prie interneto. Irano medikai skelbia apie tai, kad šalies ligonines užplūdo sužaloti žmones – pasirodo, kad kariai moterims šaudo į veidus ir lytinius organus.

Buvęs Irano prezidentas Mohammadas Khatami išreiškė paramą protesto judėjimui, kurį išprovokavo Mahsos Amini mirtis, o pagrindinį jo šūkį „Moteris, gyvenimas, laisvė“ pavadino gražiu. Po M. Amini mirties, kai ji buvo suimta už tariamą hidžabo dėvėjimo taisyklių pažeidimą, grindžiamą islamo šariato teise, Iraną jau beveik tris mėnesius krečia protestai.

Graikijos policijai pirmadienį pašovus romų paauglį, kurio būklė dabar kritinė, antrajame pagal dydį šalies mieste Salonikuose kilo pikti protestai ir muštynės. 16-metis buvo pašautas į galvą anksti pirmadienį, kai nesusimokėjęs išvažiavo iš degalinės netoli Salonikų uostamiesčio, pranešė valstybinė televizija ERT. Policija paskelbė, kad paauglys, norėdamas išvengti arešto, savo sunkvežimiu bandė taranuoti jį motociklais persekiojusius pareigūnus.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) derybų metu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) užsiminė, kad mažiau mirtinos koronaviruso atmainos omikron plitimas gali leisti Pekinui sušvelninti griežtas karantino taisykles, penktadienį pranešė Europos pareigūnai.  Ch. Michelis susitiko su Xi Jinpingu ketvirtadienį Kinijos sostinėje. Pasak vieno aukšto rango Europos pareigūno, Kinijos lyderis pasakė Ch.

Miestai visoje Kinijoje penktadienį ir toliau mažino COVID-19 apribojimus, švelnindami testavimo ir karantino taisykles. Tokius valdžios veiksmus išprovokavo visoje šalyje kilusių protestų, kuriais buvo reikalaujama nutraukti užsidarymus ir suteikti daugiau politinių laisvių, banga. Pyktis ir nusivylimas griežta Pekino reakcija į pandemiją materializavosi – praėjusį savaitgalį minios žmonių daugybėje vietų išėjo į gatves ir surengė dešimtmečius šioje šalyje nematytas demonstracijas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį bendrai išreiškė pagarbą iraniečiams, kurie jau ne vieną mėnesį tęsia protestus, kilusius po moralės policijos sulaikytos jaunos moters mirties.

Kinijos vyriausioji pandemijos valdymo pareigūnė ir keli miestai pranešė, kad gali būti sušvelninta griežta nulinės COVID-19 tolerancijos strategija po visoje šalyje vykusių protestų, kuriuose buvo reikalaujama nutraukti užsidarymus ir suteikti daugiau politinės laisvės.

Lapkričio pabaigoje Kinijoje prasidėję didelio masto protestai prieš nulinę Covid-19 politiką lapkričio 27 d. galiausiai išaugo į fizinius susidūrimus Šanchajuje tarp šimtų protestuotojų ir policijos pajėgų. Šių protestų, kurie yra laikomi didžiausiais Kinijoje nuo 1989 m. Tiananmenio įvykių, protrūkį paskatino kinų pyktis dėl griežtų koronaviruso pandemijos suvaldymo priemonių, o dar labiau pakurstė žmonių gyvybių pareikalavęs gaisras Sindziango uigūrų autonominiame regione.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis antradienį išvyko į Pekiną, kur ketina susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Vizitas vyksta tokiu metu, kai didžiuosiuose Kinijos miestuose tęsiasi didelio masto protestai prieš griežtas, kovai su COVID-19 valdžios pasitelktas priemones. Anksčiau antradienį Kinijos aukščiausioji saugumo institucija – valdančiosios Komunistų partijos Centrinė politinių ir teisinių reikalų komisija – paragino „malšinti“ protestus.

Žmonės visoje Kinijoje susibūrė protestuoti prieš vis mažiau populiarią nulinio COVID-19 politiką, po Sindziango sostinėje Urumčyje kilusio mirtino gaisro. Kai kurie susirinkusieji netgi metė iššūkį valdančiajai Kinijos komunistų partijai. Tai didžiausia protestų banga nuo 1989 m. vykusių studentų demonstracijų.

Kinijos sostinėje Pekine ir Šanchajaus mieste antradienį, po visoje šalyje vykusių mitingų, per kuriuos buvo reikalaujama politinių laisvių ir protestuojama prieš COVID-19 uždarymus, budi itin didelės policijos pajėgos. Šalies vadovybė susidūrė su dešimtmečius nematyta protestų banga, kurią skatina pyktis dėl nesiliaujančių uždarymų ir giliai įsišaknijęs nepasitenkinimas Kinijos politine kryptimi.

Irane per protestus, kilusius rugsėjo 16-ąją mirus moralės policijos sulaikytai Mahsai Amini, žuvo daugiau kaip 300 žmonių, antradienį sakė vienas Revoliucinės gvardijos generolas. „Šios ponios mirtis paveikė visus šalies gyventojus. Neturiu naujausių duomenų, bet manau, kad po šio įvykio šalyje žuvo gal daugiau kaip 300 kankinių ir žmonių, įskaitant vaikus“, – naujienų agentūros „Mehr“ paskelbtame vaizdo įraše sakė brigados generolas Amiras Ali Hajizadeh, Gvardijos aerokosminių pajėgų vadas.

Jungtinės Tautos pirmadienį paragino Kiniją nesulaikyti žmonių vien už tai, kad jie dalyvavo taikiuose protestuose, Pekinui bandant pažaboti visoje šalyje vykstančias demonstracijas. Siekdami politinių laisvių ir to, kad būtų nutrauktas COVID-19 uždarymas, žmonės išėjo į gatves didžiuosiuose Kinijos miestuose ir susirinko universitetų miesteliuose, kur kilo protestų banga, kokios nebuvo nuo 1989 metų, kai buvo numalšinti prodemokratiniai mitingai.

Kinijos pareigūnai per protestą Šanchajuje sulaikė ir sumušė BBC žurnalistą, o vėliau pareiškė, neva apsaugojo jį nuo COVID'u galinčios užkrėsti protestuotojų minios. Nuo apribojimų ir begalinės kontrolės pavargę kinai tūkstantinius protestus rengia ir sostinėje. Ir panašu, kad tai didžiausias atviras pasipriešinimas režimui Kinijoje per pastaruosius tris dešimtmečius. Keli kinų policininkai Šanchajuje prie žemės prispaudę surakina BBC žurnalistą Esą Lawrenceą.

Akcijų rinkos ir naftos kainos pirmadienį smuko nerimaujant dėl Kinijoje vykstančių protestų, protestuotojams reikalaujant politinių laisvių ir nutraukti griežtą vyriausybės nulinio COVID politiką, kurstančią neapibrėžtumą antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje.  Šimtai žmonių savaitgalį išėjo į gatves per didžiausias demonstracijas šalyje nuo 1989 metų, kai buvo sutriuškinti demokratijos šalininkai.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas ketvirtadienį skubiame Žmogaus teisių tarybos posėdyje pareikalavo nutraukti, jo teigimu, nereikalingą jėgos naudojimą prieš protestuotojus Irane. JT aukščiausia teisių gynimo institucija specialiai sušauktą posėdį ir jame svarstė, ar pradėti aukšto lygio tarptautinį tyrimą dėl Iraną krečiančių masinių protestų malšinimo.

Pietiniame Kinijos Guangdžou mieste prieš karantiną protestavę gyventojai susirėmė su policija, matyti internete paskelbtuose vaizdo įrašuose. Tai reta šios šalies visuomenės pasipriešinimo kovos su COVID-19 priemonėms apraiška. Protestas kilo dėl padidėjusio užsikrėtimo atvejų skaičiaus tame rajone pratęsus karantiną.

Irano saugumo pajėgoms slopinant po Mahsos Amini mirties visoje šalyje kilusius protestus žuvo mažiausiai 326 žmonės, šeštadienį paskelbė Osle įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Irano žmogaus teisės“ (IHR). Protestų banga Iraną krečia nuo rugsėjo vidurio. Juos išprovokavo 22-ejų kurdės M. Amini mirtis rugsėjo 16-ąją, praėjus trims dienoms po to, kai ją Teherane suėmė moralės policija už tai, kad ji, kaip įtariama, pažeidė griežtą šiitiškos respublikos moterų aprangos kodą.

Vakarų Irano miestuose trečiadienį buvo paskelbti streikai, solidarizuojantis su gedinčiaisiais, mininčiais 40 dienų po to, kai malšindamos protestus neramumų draskomuose šalies pietryčiuose saugumo pajėgos nužudė dešimtis žmonių, pranešė teisių gynimo grupė. Saugumo pajėgos apšaudė protestus, kilusius rugsėjo 30 dieną po savaitinių pamaldų Zahedane, neramios Sistano ir Beludžistano provincijos, esančios prie pietrytinės Irano sienos su Pakistanu, sostinėje.

Skandalais pagarsėjusi Astra Genovaitė Astrauskaitė grįžta dirbti mokytoja. Nors įvairių protestų dalyvė yra įtariamoji riaušių byloje, į darbą A. G. Astrauskaitę priėmusi gimnazijos direktorė tikina, kad kitos išeities neturėjo, nes paprasčiausiai trūksta mokytojų. Apie žinią, kad vėl grįžta dirbti mokytoja A. G. Astrauskaitė paskelbė socialiniuose tinkluose. A. G.  Astrauskaitė yra aktyvi įvairių mitingų ir protestų dalyvė.

Didžioji dauguma iš 290 Irano įstatymų leidėjų sekmadienį pareikalavo, kad teismai, kovodami su „Dievo priešais“ nesutarimų draskomoje šalyje, taikytų teisingumo principą „akis už akį“. Deklaracija, kuriai pritarė 227 parlamentarai, paskelbta, jau aštuntą savaitę tęsiantis protestams dėl Mahsos Amini mirties. Rugsėjo viduryje 22 metų moteris mirė areštinėje po to, kai ją suėmė Teherano moralės policija už tai, kad ji, kaip įtariama, pažeidė griežtą šalies moterų aprangos kodą.

Irano gyventojai šią savaitę rengia naujas protesto akcijas, kuriomis smerkia teokratinį šalies režimą, nepaisydami represijų, kai suimtieji stoja prieš teismą ir jiems gresia mirties bausmė. Pastarąsias šešias savaites Iraną drebino tokio masto ir pobūdžio protestai, kokių nebuvo nuo 1979 metų islamo revoliucijos. Naujausius protestus išprovokavo vadinamosios Teherano moralės policijos suimtos 22-ejų kurdės Mahsos Amini mirtis rugsėjį.